{"id":113431,"date":"2026-02-24T06:31:08","date_gmt":"2026-02-24T06:31:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/113431\/"},"modified":"2026-02-24T06:31:08","modified_gmt":"2026-02-24T06:31:08","slug":"paskelbta-nerima-kelianti-informacija-swedbank-ir-seb-klientai-turetu-suklusti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/113431\/","title":{"rendered":"Paskelbta nerim\u0105 kelianti informacija: \u201eSwedbank\u201c ir SEB klientai tur\u0117t\u0173 suklusti"},"content":{"rendered":"<p><a data-autolink-id=\"6\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/temos\/europos-centrinis-bankas\/\" title=\"Europos Centrinis Bankas\" rel=\"nofollow noopener\">Europos Centrinis Bankas<\/a> (ECB) pateik\u0117 vertinim\u0105, kuriame atkreipiamas d\u0117mesys \u012f galimas rizikas, susijusias su dviej\u0173 did\u017eiausi\u0173 \u0160vedijos bank\u0173 \u201e<a data-autolink-id=\"31\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/temos\/swedbank\/\" rel=\"nofollow noopener\">Swedbank<\/a>\u201c ir <a data-autolink-id=\"32\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/temos\/seb\/\" rel=\"nofollow noopener\">SEB<\/a> veikla Baltijos \u0161alyse. Kaip prane\u0161a \u0160vedijos leidinys \u201eAftonbladet\u201c, ECB ekspertai, \u012fvertin\u0119 \u0161i\u0173 bank\u0173 veikl\u0105 Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, nustat\u0117 tr\u016bkum\u0173 rizikos valdymo modeliuose ir kapitalo planavimo procesuose.<\/p>\n<p>\u0160ios pastabos yra reik\u0161mingos, nes \u201eSwedbank\u201c ir SEB Baltijos \u0161ali\u0173 finans\u0173 rinkose u\u017eima dominuojan\u010dias pozicijas, aptarnauja milijonus klient\u0173 ir valdo didelius paskol\u0173 bei ind\u0117li\u0173 portfelius. Tod\u0117l bet kokie su j\u0173 stabilumu susij\u0119 klausimai nei\u0161vengiamai sulaukia padidinto reguliuotoj\u0173 ir visuomen\u0117s d\u0117mesio.<\/p>\n<p>ECB d\u0117mesys \u2013 kapitalo pakankamumui<\/p>\n<p>Leidinio \u0161altini\u0173 teigimu, ECB atliko i\u0161sam\u0173 \u0161i\u0173 bank\u0173 veiklos vertinim\u0105 Baltijos regione ir daugiausia susir\u016bpinimo suk\u0117l\u0117 tai, kaip apskai\u010diuojami kapitalo poreikiai. Kitaip tariant, kalbama apie tai, kiek nuosavo kapitalo bankai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti, kad gal\u0117t\u0173 atlaikyti galimus nuostolius ekonominio nuosmukio ar finansini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 metu.<\/p>\n<p>Kapitalo pakankamumo skai\u010diavimai yra vienas esmini\u0173 bank\u0173 stabilumo rodikli\u0173. Jei rizikos modeliai nepakankamai tiksliai \u012fvertina galimas gr\u0117smes, bankas teori\u0161kai gali laikyti ma\u017eiau kapitalo, nei reik\u0117t\u0173 nepalankiomis s\u0105lygomis. Tokia situacija gal\u0117t\u0173 tapti problema staiga pablog\u0117jus ekonominei aplinkai.<\/p>\n<p>Nors \u0160vedija nepriklauso euro zonai ir ECB n\u0117ra pagrindinis \u0161ios \u0161alies bank\u0173 nacionalinis prievaizdas, situacija pasikei\u010dia, kai kalbama apie j\u0173 veikl\u0105 euro zonos valstyb\u0117se. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje naudojama bendra valiuta euras, tod\u0117l ECB turi tiesiogin\u0119 prie\u017ei\u016bros atsakomyb\u0119 \u0161iose rinkose veikian\u010di\u0173 bank\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n<p>Bankai reaguoja \u012f pastabas<\/p>\n<p>Pasak \u201eAftonbladet\u201c, vos gav\u0119 ECB pastabas, \u201eSwedbank\u201c ir SEB prad\u0117jo vidinius procesus, skirtus rizikos vertinimo metod\u0173 per\u017ei\u016brai. Abu bankai \u0161iuo metu tobulina kapitalo pakankamumo planavimo modelius ir analizuoja savo rizik\u0173 nustatymo sistemas.\n                    <\/p>\n<p>Tai apima veiklos strukt\u016bros, rizikos vertinimo metodik\u0173 ir sprendim\u0173 pri\u0117mimo proces\u0173 per\u017ei\u016br\u0105. \u0160ie veiksmai rodo, kad bankai rimtai vertina reguliuotojo pastabas ir siekia u\u017etikrinti, jog j\u0173 veikla atitikt\u0173 auk\u0161\u010diausius prie\u017ei\u016bros standartus.<\/p>\n<p>Kol kas nei ECB, nei patys bankai oficiali\u0173 komentar\u0173 nepateik\u0117. Tokia praktika finans\u0173 sektoriuje \u012fprasta, kai kalbama apie jautri\u0105 informacij\u0105, galin\u010di\u0105 paveikti rinkos dalyvi\u0173 pasitik\u0117jim\u0105. Finans\u0173 sistemoje net ir nedidel\u0117s u\u017euominos apie galimus tr\u016bkumus gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0105 psichologin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n<p>Reik\u0161m\u0117 Baltijos \u0161ali\u0173 finansiniam saugumui<\/p>\n<p>Baltijos \u0161alyse \u201eSwedbank\u201c ir SEB u\u017eima lyderi\u0173 pozicijas. Latvijoje \u201eSwedbank\u201c yra did\u017eiausias bankas pagal turto apimt\u012f, o SEB \u2013 antras pagal dyd\u012f. Pana\u0161i situacija ir Lietuvoje bei Estijoje, kur abu bankai turi reik\u0161mingas rinkos dalis.<\/p>\n<p>Jie aptarnauja ne tik gyventojus, bet ir verslo klientus, dalyvauja valstybiniuose projektuose, finansuoja infrastrukt\u016br\u0105 ir investicijas. Tod\u0117l j\u0173 veiklos stabilumas yra tiesiogiai susij\u0119s su viso regiono finansiniu saugumu.<\/p>\n<p>ECB i\u0161sakytos pastabos laikomos ne vien technin\u0117mis rekomendacijomis, bet ir rimtu signalu visam Baltijos finans\u0173 sektoriui. Kapitalo <a data-autolink-id=\"27\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/temos\/taupymas\/\" rel=\"nofollow noopener\">planavimas<\/a> ir rizik\u0173 kontrol\u0117 turi b\u016bti vykdomi itin atsakingai, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f geopolitin\u012f neapibr\u0117\u017etum\u0105 ir ekonominius svyravimus regione.\n                    <\/p>\n<p>Augantis reguliuotoj\u0173 grie\u017etumas<\/p>\n<p>Finans\u0173 ekspertai pa\u017eymi, kad \u0161i situacija atspindi bendr\u0105 tendencij\u0105 \u2013 ECB vis grie\u017e\u010diau vertina bank\u0173 rizikos valdymo praktik\u0105. D\u0117mesys skiriamas ne tik pelningumui ar formaliems kapitalo rodikliams, bet ir realiam bank\u0173 geb\u0117jimui atlaikyti krizes.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad reguliuotojai vis labiau akcentuoja kokybinius aspektus: modeli\u0173 patikimum\u0105, vidaus kontrol\u0117s sistemas, skaidrum\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 greitai reaguoti \u012f besikei\u010dian\u010dias rizikas.<\/p>\n<p>Kol kas n\u0117ra duomen\u0173, kad situacija kelt\u0173 tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 finansiniam stabilumui Baltijos \u0161alyse. Ta\u010diau ECB vertinimas ai\u0161kiai parodo, kad net ir rinkos lyderiai privalo nuolat tobulinti rizikos valdymo sistemas.<\/p>\n<p>Kas toliau?<\/p>\n<p>Artimiausiu metu tikimasi daugiau informacijos apie tai, kokius konkre\u010dius pakeitimus \u201eSwedbank\u201c ir SEB \u012fgyvendins. Finans\u0173 analitikai atid\u017eiai steb\u0117s, ar poky\u010diai bus strukt\u016briniai ir ilgalaikiai, ar apsiribos formaliomis proced\u016bromis.<\/p>\n<p>Tuo pat metu bankai, tik\u0117tina, sieks i\u0161laikyti klient\u0173 pasitik\u0117jim\u0105, stiprindami skaidrum\u0105 ir komunikuodami apie atliktus patobulinimus. Baltijos \u0161ali\u0173 finans\u0173 sistema i\u0161lieka stabili, ta\u010diau ECB signalas primena, kad didel\u0117 rinkos dalis rei\u0161kia ir didel\u0119 atsakomyb\u0119 \u2013 tiek prie\u0161 klientus, tiek prie\u0161 vis\u0105 regiono ekonomik\u0105.\n                    <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Europos Centrinis Bankas (ECB) pateik\u0117 vertinim\u0105, kuriame atkreipiamas d\u0117mesys \u012f galimas rizikas, susijusias su dviej\u0173 did\u017eiausi\u0173 \u0160vedijos bank\u0173&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":113432,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[3380,763,81,6820,37,39,36,38,40,3041,46],"class_list":{"0":"post-113431","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-swedbank","9":"tag-bankai","10":"tag-business","11":"tag-europos-centrinis-bankas","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-seb","18":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116124207214672383","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113431","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=113431"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113431\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/113432"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=113431"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=113431"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=113431"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}