{"id":113836,"date":"2026-02-24T15:35:11","date_gmt":"2026-02-24T15:35:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/113836\/"},"modified":"2026-02-24T15:35:11","modified_gmt":"2026-02-24T15:35:11","slug":"siame-simtmetyje-etniniai-rusai-rusijoje-gali-tapti-mazuma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/113836\/","title":{"rendered":"\u0160iame \u0161imtmetyje etniniai rusai Rusijoje gali tapti ma\u017euma"},"content":{"rendered":"<p>Kaip feisbuke ra\u0161\u0117 banko \u201eLuminor\u201c vyriausiasis ekonomistas <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/zygimantas-mauricas\" tag-id=\"59846637\">\u017dygimantas Mauricas<\/a>, etnini\u0173 rus\u0173 dalies Rusijos visuomen\u0117je ma\u017e\u0117jim\u0105 lemia \u017eemas j\u0173 gimstamumas, emigracijos, siekiant i\u0161vengti represij\u0173 ir karo, bei bei tebesit\u0119sian\u010dios imigracijos i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 (pagrinde Centrin\u0117s Azijos).<\/p>\n<p>\u201eBe to, Kremliaus re\u017eimas, siekdamas kompensuoti Rusijos-Ukrainos kare patirtus \u017emogi\u0161kuosius nuostolius, planuoja \u017eenkliai didinti imigracij\u0105 i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 (Indijos, Banglade\u0161o, Nepalo, Vietnamo ir \u0160iaur\u0117s Kor\u0117jos), o Sibire vis didesn\u0119 \u012ftak\u0105 turi Kinija. Jei \u0161ios tendencijos t\u0119sis, prognozuojama, kad dar \u0161iame \u0161imtmetyje etniniai rusai Rusijos Federacijoje gali tapti ma\u017euma\u201c, \u2013 konstatavo \u017d. Mauricas.<\/p>\n<p>Tad, pasak ekonomisto, akivaizdu, kad siekis sukurti \u201erusi\u0161k\u0105 pasaul\u012f\u201c t\u0117ra propaganda, siekianti pateisinti neoimperialistines Kremliaus re\u017eimo ambicijas.<\/p>\n<p>Dvylika respublik\u0173, kur etniniai rusai jau ma\u017euma<\/p>\n<p>Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Rusijos Federacijoje \u0161iuo metu yra dvylika respublik\u0173, kuriose etniniai rusai sudaro ma\u017eum\u0105 gyventoj\u0173 (skliausteliuose \u2013 etnini\u0173 rus\u0173 dalis): Ingu\u0161etija (1 proc.), \u010ce\u010d\u0117nija (1 proc.), Dagestanas (3 proc.), Tuva (10 proc.), \u0160iaur\u0117s Osetija (19 proc.), Kabarda-Balkarija (20 proc.), Kalmukija (26 proc.), Kara\u010diaj\u0173 \u010cerkesija (28 proc.), \u010ciuva\u0161ija (31 proc.), Sacha\/Jakutija (33 proc.), Ba\u0161kirija (38 proc.) ir Tatarstanas (40 proc.). Remiamasi Rusijos 2021 m. gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenimis.<\/p>\n<p>\u201e.I\u0161 viso Rusijoje yra 22 respublikos ir 5 autonomin\u0117s sritys\/apygardos, kurios vargu ar nor\u0117t\u0173 b\u016bti \u201erusi\u0161ko pasaulio\u201c dalimi (\u2026). \u0160i\u0173 autonomini\u0173 sri\u010di\u0173 buvo dar daugiau, ta\u010diau Kremliaus re\u017eimas sistemingai ma\u017eina j\u0173 skai\u010di\u0173 (oficiali prie\u017eastis \u2013 prijungti ekonomi\u0161kai \u201esilpnus\u201c etninius regionus prie stipresni\u0173 region\u0173), tokiu b\u016bdu i\u0161trinant kult\u016brin\u012f ir nacionalin\u012f taut\u0173 identitet\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino \u017d. Mauricas.<\/p>\n<p>Ekonomistas pateik\u0117 pavyzd\u017ei\u0173: Koriak\u0173, Evenk\u0173, Taimyro (Dolgan\u0173-Nenc\u0173), Komi\u0173-Permi\u0173, Agos Buriat\u0173 bei Ust Ordos Buriat\u0173 autonomin\u0117s apygardos 2005-2008 metais buvo prijungtos prie gretim\u0173 sri\u010di\u0173 surengiant \u201ereferendumus\u201c.<\/p>\n<p>\u201eBe to, Kremliaus re\u017eimas trina \u0161i\u0173 nuskurdint\u0173 taut\u0173 identitet\u0105 ir neproporcingai daug \u0161i\u0173 tautybi\u0173 vyr\u0173 si\u0173sdamas \u012f karo su Ukraina front\u0105 (pvz. buriat\u0173, tuvi\u0173, \u010diuk\u010di\u0173, evenk\u0173 ir nenc\u0173).<\/p>\n<p>Jei kremliaus re\u017eimas i\u0161ties siekia sukurti \u201erusi\u0161k\u0105 pasaul\u012f\u201c \u2013 jis tur\u0117t\u0173 leisti \u0161ioms nerusi\u0161koms respublikoms atsiskirti nuo Rusijos\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 \u017d. Mauricas.<\/p>\n<p>Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad dalis \u0161i\u0173 respublik\u0173 yra mil\u017eini\u0161kos \u2013 pavyzd\u017eiui, Sachos\/Jakutijos plotas (3,084 mln. kv. km.) yra beveik 50 kart\u0173 didesnis nei Lietuvos, nors joje gyvena vos 1 milijonas gyventoj\u0173.<\/p>\n<p>\u201e\u012edomu tai, kad jei \u0161ios respublikos tapt\u0173 nepriklausomos valstyb\u0117s (t.y. pagaliau \u012fvykt\u0173 Rusijos deimperializacija) &#8211; Rusijos plotas suma\u017e\u0117t\u0173 nuo 17,1 mln. kv. kilometr\u0173 iki 8,8 mln. kv. kilometr\u0173 (Rusija tapt\u0173 ketvirta pagal plot\u0105 valstyb\u0117 pasaulyje). Galb\u016bt tuomet Rusija, atsisakiusi savo imperialistini\u0173 ambicij\u0173, tapt\u0173 modernia, klestin\u010dia ir taikia europieti\u0161ka valstybe\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 \u017d. Mauricas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kaip feisbuke ra\u0161\u0117 banko \u201eLuminor\u201c vyriausiasis ekonomistas \u017dygimantas Mauricas, etnini\u0173 rus\u0173 dalies Rusijos visuomen\u0117je ma\u017e\u0117jim\u0105 lemia \u017eemas j\u0173&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":96775,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,773,34,35,24,5840,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,119,26,27,74,75,76,7359],"class_list":["post-113836","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-demografija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-imigracija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rusija","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-zygimantas-mauricas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116126346252250598","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113836","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=113836"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/113836\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/96775"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=113836"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=113836"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=113836"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}