Vokietijos federalin\u0117 vyriausyb\u0117 ir Aplinkos ministerija rengia \u201eKlimato apsaugos program\u0105 2026″, kurioje bus apibr\u0117\u017eta, kaip Vokietija iki 2045 m. tur\u0117t\u0173 pasiekti savo klimato tikslus. Nuo 2045 met\u0173 apskritai netur\u0117t\u0173 i\u0161mesti jokio CO2 – tapti \u201eklimatui neutralia”.<\/p>\n
Nuo 2035 met\u0173 visoje \u0161alyje tur\u0117t\u0173 b\u016bti registruojami tik elektromobiliai. Iki 2040 met\u0173 elektromobiliai prival\u0117s sudaryti 70 procent\u0173 viso lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 parko, ra\u0161oma projekte. Tam benzinas bus branginamas per CO2 mokes\u010dius. Ai\u0161ku viena: \u0161i programa bus be galo brangi – kainuos daug milijard\u0173.<\/p>\n
Vien Klimato apsaugos fondas (KTF) kasmet tur\u0117t\u0173 skirti daugiau, nei de\u0161imt milijard\u0173 eur\u0173. Sud\u0117jus visas Vokietijos federalin\u0117s vyriausyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 vie\u0161\u0105sias i\u0161laidas kovai su klimatu, jos jau vir\u0161ija i\u0161laidas gynybai.<\/p>\n
Bet vokie\u010diai neb\u016bt\u0173 vokie\u010diai, jei nenumatyt\u0173 visko iki detali\u0173. \u201eOrdnung”, taip sakant. Tod\u0117l kovos su klimatu akiratyje atsid\u016br\u0117 ne tik automobiliai, bet ir karv\u0117s. Aplinkos ministerija nori \u012fdiegti karvi\u0173 i\u0161skiriam\u0173 duj\u0173 matavimo program\u0105 ir kurti naujas karvi\u0173 veisles, kurios i\u0161mest\u0173 ma\u017eiau metano.<\/p>\n
Kaip visada, viskas prasideda nekaltai. Pirmas \u017eingsnis – \u201emokslas” ir \u201ebandomasis projektas”. Keletas institut\u0173, keli profesoriai, kr\u016bva grant\u0173, gra\u017eios skaidr\u0117s ir \u201eduomen\u0173 rinkimas”. Vokietijos \u016bkini\u0173 gyvuli\u0173 biologijos institute jau kuriami special\u016bs \u012frenginiai – kameros su matuokliais, \u012f kurias karv\u0117 u\u017edaroma kelioms dienoms.<\/p>\n
Metanas matuojamas, skai\u010diuojamas, analizuojamas. Karv\u0117 jau \u012ftraukta \u012f kenk\u0117j\u0173 apskait\u0105. \u016akininkas dar tikisi, kad gal \u010dia eilinis akademinis \u017eaidimas, kuris baigsis straipsniais \u017eurnaluose ir viena kita konferencija. Bet tai tik prad\u017eia, nes klimato religija niekada nesustoja ties mokslu. Mokslas jai yra tik ideologijos pagrindimo \u012frankis.<\/p>\n
Antras \u017eingsnis – \u201egeroji praktika”. Bandomasis projektas paskelbiamas s\u0117kmingu, nes jis negali b\u016bti nes\u0117kmingas, kai s\u0117km\u0117 matuojama ne realiu poveikiu, o tuo, ar pavyko para\u0161yti ger\u0105 ataskait\u0105. Atsiranda rekomendaciniai leidiniai, metodikos, \u201eger\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173” katalogai. Karv\u0117 jau nebe gyvulys, o \u201eemisij\u0173 \u0161altinis”. \u016akis – ne \u016bkis, o \u201eduomen\u0173 teik\u0117jas”. Produkcijos savikaina patraukiama \u012f antr\u0105 plan\u0105, nes svarbiausia – kaip atrodys ataskaita.<\/p>\n
Tre\u010dias \u017eingsnis – \u201erekomendacija”. Ji dar ne privaloma, bet jau labai primygtin\u0117 ir labai moralizuojanti. Ji jau susieta su \u201etvarumu” ir \u201eatsakomybe ateities kartoms”. \u016akininkui nedviprasmi\u0161kai u\u017esimenama, kad b\u016bt\u0173 gerai prisitaikyti, nes kitaip gali b\u016bti laikomas \u201efa\u0161istu”. Kad b\u016bt\u0173 modernu. Kad b\u016bt\u0173 \u201eeuropieti\u0161ka”. Kad neb\u016bt\u0173 g\u0117da. Atsiranda ideologin\u0117 drausm\u0117.<\/p>\n
Ketvirtas \u017eingsnis – \u201estandartas”. Tai jau nebe patarimas. Tai norma. Tai reikalavimas. Tai nauja eilut\u0117 patikrinim\u0173 s\u0105ra\u0161e. Jei nori dalyvauti rinkoje, jei nori gauti param\u0105, jei nori vadintis \u201eatsakingu”, privalai matuoti, skai\u010diuoti, raportuoti. Metanas, kuris yra biologi\u0161kai nei\u0161vengiamas karvi\u0173 vir\u0161kinimo \u0161alutinis produktas, paskelbiamas problema, kuri\u0105 reikia \u201evaldyti”. Ne tod\u0117l, kad tai realiai i\u0161sprend\u017eiama, o tod\u0117l, kad \u201ereikia ka\u017ek\u0105 su tuo daryti”.<\/p>\n
Ir galiausiai – penktas \u017eingsnis: \u201es\u0105lyga paramai”. \u010cia baigiasi visi \u017eaidimai. \u010cia baigiasi visi \u201esavanori\u0161kumai”. Jei nori i\u0161likti, privalai paklusti. Parama, be kurios \u0161iuolaikinis Vakar\u0173 Europos \u017eem\u0117s \u016bkis jau seniai nebegali funkcionuoti, tampa pavad\u0117liu. Netenki pinig\u0173 – bankrutuoji. O tada ateina importas i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173, kur karvi\u0173 bezd\u0117jimas niekam ner\u016bpi.<\/p>\n
Valstyb\u0117 versl\u0105, kuris de\u0161imtme\u010dius gyveno pagal \u016bkin\u0119 logik\u0105, perkelia \u012f \u201eklimato apskaitos” logik\u0105. \u016akin\u0117je logikoje svarbiausia – derlius, pieno kiekis, savikaina, gyvulio sveikata, investicijos, rizika. Klimato apskaitos logikoje svarbiausia – CO2 bei metano rodikliai ir ataskaitos. Pirmoji orientuota \u012f realyb\u0119. Antroji – \u012f popierin\u0119 utopij\u0105.<\/p>\n
Vokietijos \u017eem\u0117s \u016bkio sektorius jau seniai yra malamas tarp girn\u0173. Energijos kainos pakilo \u012f kosmos\u0105, tr\u0105\u0161\u0173 kainos i\u0161augo. Darbo j\u0117ga – brangi ir reglamentuota. Gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117s reikalavimai – augantys, da\u017enai absurdi\u0161ki, bet visada privalomi.<\/p>\n
Konkurencija su importu – negailestinga, nes importuotojams niekas netaiko analogi\u0161k\u0173 standart\u0173. Ir ant viso \u0161ito – klimato tikslai, kurie kuriami visi\u0161kai kitoje, nuo \u016bkio atitr\u016bkusioje visatoje. Klimato religijos fanatikams \u0161ios problemos ne\u012fdomios, nes j\u0173 ideologija neturi nieko bendra su realiu darbu. Jie gyvena projekt\u0173 ataskaitose, o laukai ir tvartai – kitoje dimensijoje.<\/p>\n
Visi, kurie bent minimaliai supranta biologij\u0105, \u017eino: metanas n\u0117ra ka\u017ekokia karvi\u0173 \u201etechnologin\u0117 klaida”, kuri\u0105 galima \u201ei\u0161taisyti”. Tai nei\u0161vengiamas karvi\u0173 vir\u0161kinimo proceso rezultatas. Tai gyvos gamtos dalis. Galima \u0161iek tiek suma\u017einti metano i\u0161siskyrim\u0105 per pa\u0161ar\u0173 korekcijas ar priedus – j\u016br\u0173 dumbliai, special\u016bs pa\u0161ariniai priedai, special\u016bs mikroorganizmai, bet galimyb\u0117s ribotos.<\/p>\n
Patys mokslininkai apie tai kalba, bet \u017ealieji aktyvistai negirdi. Jiems reikia ne tiesos, o \u201eka\u017ek\u0105 daryti”. Nes klimato religijai svarbiausia yra ne tikslas, o pati dogma. Jei nepasieki \u201enulini\u0173 i\u0161metim\u0173” rezultato, vadinasi, nepakankamai stengeisi. Ne ideologija kalta, o \u016bkininkas. Ne ideologija, o karv\u0117.<\/p>\n
Dar vienas, itin svarbus klausimas – konkurencija. Jei Vokietija apd\u0117s savo pieno \u016bk\u012f papildomais ka\u0161tais, o Europos rinka liks atvira importui i\u0161 \u0161ali\u0173, kuriose niekas nekontroliuoja karvi\u0173 vir\u0161kinimo ir nekuria \u201e\u017ealiosios atskaitomyb\u0117s”, rezultatas bus elementarus. Ma\u017eiau vietin\u0117s gamybos. Daugiau importo. Emisijos niekur nedings. Jos tiesiog persikels \u012f kit\u0105 geografin\u0119 viet\u0105 ir jurisdikcij\u0105.<\/p>\n
ES neseniai pasira\u0161\u0117 laisvosios prekybos sutart\u012f su Mercosur (Piet\u0173 Amerikos) \u0161alimis. Pasaulio did\u017eiausios pagal galvij\u0173 bandos dyd\u012f \u0161alys Brazilija ir Argentina neturi joki\u0173 metano matavimo reikalavim\u0173. Pienas, s\u016bris, sviestas keliauja \u012f Europ\u0105 be joki\u0173 emisij\u0173 standart\u0173.<\/p>\n
Tuo tarpu Vokietijos \u016bkininkas turi pildyti ataskaitas, laukti tikrinim\u0173 ir mok\u0117ti u\u017e \u201eklimato atsakomyb\u0119”. Klimato balansas pager\u0117s tik Berlyno ir Briuselio skaidr\u0117se. Tikrov\u0117je emisijos liks tos pa\u010dios, o Europa taps dar labiau priklausoma nuo i\u0161or\u0117s maisto tiekimo.<\/p>\n
Tai klasikinis kairiosios ideologijos bruo\u017eas: ji nesprend\u017eia problem\u0173, ji jas apeina. Ir tada paskelbia pergal\u0119, nes tiki, kad pasaulis yra klaid\u0173 virtin\u0117, kurias reikia nuolat taisyti kokiu nors nauju reglamentu.<\/p>\n
Kai valstyb\u0117 ima reguliuoti ir riboti tai, kas iki \u0161iol buvo laikoma gyvos gamtos savaime suprantama dalimi, vadinasi, sveikas protas jau pralaim\u0117jo. Kai \u016bkininkas tampa \u201eemisij\u0173 operatoriumi”, o karv\u0117 – \u201eklimato rizika”, tai neb\u0117ra normali politika.<\/p>\n
Tai kult\u016brin\u0117 liga. Biurokratin\u0117, ideologija pridengta beprotyb\u0117. Toliau tikriausiai bus matuojamas jau \u017emogus. Jo kv\u0117pavimas. Jo \u201ei\u0161metimai”. Jo egzistavimas. Klimato kultas, kaip ir kitos agresyvios sektos, visada reikalauja nauj\u0173 auk\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Vokietijos federalin\u0117 vyriausyb\u0117 ir Aplinkos ministerija rengia \u201eKlimato apsaugos program\u0105 2026″, kurioje bus apibr\u0117\u017eta, kaip Vokietija iki…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":114769,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,21597,30,31,8652,34,35,24,11069,2807,3966,21598,32,33,37,39,36,38,40,21599,23,22,28,29,26,27,6771,9253,320],"class_list":["post-114768","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-bezdeti","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-co2","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-ideologija","tag-karves","tag-klimatas","tag-ktf","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metanas","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tvarumas","tag-ukininkai","tag-vokietija"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116132272068098557","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114768","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=114768"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114768\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/114769"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=114768"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=114768"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=114768"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}