{"id":115061,"date":"2026-02-26T05:10:20","date_gmt":"2026-02-26T05:10:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/115061\/"},"modified":"2026-02-26T05:10:20","modified_gmt":"2026-02-26T05:10:20","slug":"lietuviu-pamegtus-kurortus-istiko-slidinejimo-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/115061\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0173 pam\u0117gtus kurortus i\u0161tiko slidin\u0117jimo kriz\u0117"},"content":{"rendered":"

Klimato kaita<\/a> vis labiau veikia ir slidin\u0117jimo sektori\u0173 \u2013 daugelio kurort\u0173 veikla jau \u0161iandien yra priklausoma nuo dirbtinio sniego. \u0160i technologin\u0117 priklausomyb\u0117 reikalauja mil\u017eini\u0161k\u0173 vandens ir elektros resurs\u0173. Augant s\u0105naudoms, did\u0117ja paslaug\u0173 kainos, tod\u0117l \u017eiemos sportas daliai europie\u010di\u0173 tampa vis ma\u017eiau prieinamas, o dalis slidin\u0117jimo kurort\u0173 susiduriasu bankroto rizika.<\/p>\n

Iki 2100 m. Italijos ledynai gali visi\u0161kai i\u0161nykti<\/p>\n

Italijoje art\u0117ja ateitis be ledyn\u0173, prane\u0161a aplinkosaugos organizacija \u201eGreenpeace Italy\u201c. Dar 2025 m. organizacija kartu su Italijos glaciologijos komitetu paskelb\u0117 apie vieno i\u0161 svarbiausi\u0173 \u0161alies ledyn\u0173 \u2013 Lys \u2013 nykim\u0105. Nuo 1860 m. jis neteko 33 proc. ploto.<\/p>\n

Jei klimato kait\u0105 sukeliantis i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekis ir toliau did\u0117s, snieguoti Alpi\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eiai bei ledynai netrukus gali likti tik prisiminimuose. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pagrind\u017eia Ciuricho politechnikos universiteto glaciologijos profesoriaus Danielio Farinotti, kartu su Milano universiteto Italijoje tyr\u0117jais Landeriu Van Trichtu ir Davide\u2019u Fugazza atliktas tyrimas.<\/p>\n

\"Italijos <\/p>\n

Tyrimo \u201eGhiacciai italiani, addio\u201c rezultatai gauti remiantis modeliais, skirtais prognozuoti ledyn\u0173 raid\u0105 2000\u20132100 metais. Kiekvienam tirtam ledynui ar ledo masyvui tyr\u0117jai apskai\u010diavo tenkant\u012f ir teksiant\u012f plot\u0105 bei t\u016br\u012f kiekvienais metais nuo 2000 iki 2100 m., atkurdami ankstesni\u0173 met\u0173 tendencijas ir vertindami, kaip skirtingo intensyvumo klimato poky\u010diai gal\u0117t\u0173 paveikti ledynus.<\/p>\n

Tyrime nagrin\u0117ti du scenarijai. Pirmasis numato ateit\u012f, kurioje klimato kaita stipr\u0117ja d\u0117l did\u0117jan\u010dio i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekio. Antrasis numato ateit\u012f, kurioje laikomasi Pary\u017eiaus susitarimo, tod\u0117l pasaulin\u0117s temperat\u016bros kilimas i\u0161laikomas \u017eemiau 1,5 \u00b0C.<\/p>\n

Du scenarijai<\/p>\n

Pagal pirm\u0105j\u012f scenarij\u0173 prognoz\u0117s yra itin ni\u016brios: iki 2050 m. Italijos Alp\u0117se i\u0161nykt\u0173 48,5 proc. dabartinio ledo ploto, o iki 2100 m. b\u016bt\u0173 prarasta net 94 proc. jo apimties.<\/p>\n

\u0160iuo metu Italijoje yra 579 ledynai, kuri\u0173 plotas yra didesnis nei 0,01 km\u00b2 \u2013 tai riba, kuri\u0105 mokslininkai laiko i\u0161nykimo slenks\u010diu. Pagal pirm\u0105j\u012f scenarij\u0173, jei \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos ir toliau did\u0117t\u0173, o klimato kaita stipr\u0117t\u0173, iki 2050 m. Italijoje likt\u0173 309 ledynai, o iki 2100 m. \u2013 75.<\/p>\n

\"Italijos <\/p>\n

Pagal antr\u0105j\u012f scenarij\u0173, \u2013 jei temperat\u016bra nedid\u0117t\u0173 daugiau nei 1,5 \u00b0C, kaip numatyta Pary\u017eiaus susitarime, \u2013 iki 2100 m. b\u016bt\u0173 prarasta 75,1 proc. ledu padengto ploto, palyginti su 2000 m. Nors \u0161is rodiklis yra labai didelis, tokiu atveju i\u0161likt\u0173 dar 94,4 km\u00b2 ledyn\u0173 ploto.<\/p>\n

Jei pagal pirm\u0105j\u012f scenarij\u0173 2100 m. likt\u0173 75 ledynai, tai pagal antr\u0105j\u012f \u2013 laikantis Pary\u017eiaus susitarimo \u012fsipareigojim\u0173 \u2013 222.<\/p>\n

Ilgainiui, nuosekliai ma\u017einant \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas, did\u017eiausi ledynai, nors ir suma\u017e\u0117j\u0119, gal\u0117t\u0173 stabilizuotis, u\u017euot visi\u0161kai i\u0161nyk\u0119, ir bent i\u0161 dalies i\u0161laikyt\u0173 savo ekologines bei hidrologines funkcijas.<\/p>\n

Auk\u0161tikalni\u0173 augalams ir gyv\u016bnams gresia i\u0161nykimas<\/p>\n

Italijos ledynams reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jus arba i\u0161nykus, pirmiausia nukent\u0117t\u0173 auk\u0161tikalni\u0173 ekosistemos. Kaln\u0173 \u0161laituose ekstremaliomis s\u0105lygomis prisitaik\u0119 gyvuoti augalai ir gyv\u016bnai yra itin jautr\u016bs klimato kaitai.<\/p>\n

\"Italijos <\/p>\n

Kaip ai\u0161kina ekologas, Milano universiteto profesorius Gianalberto Losapio, aplink ledynus susiformuoja unikalus mikroklimatas, pasi\u017eymintis specifin\u0117mis dr\u0117gm\u0117s, temperat\u016bros ir v\u0117jo s\u0105lygomis. Tokiose teritorijose gali i\u0161gyventi arktin\u0117s\u2013alpin\u0117s r\u016b\u0161ys, kurios to paties auk\u0161\u010dio vietov\u0117se, ta\u010diau be ledo, nei\u0161likt\u0173.<\/p>\n

Pasak G. Losapio, ledynui i\u0161tirpus pastebimas ry\u0161kus buveini\u0173 ma\u017e\u0117jimas ir skurd\u0117jimas: sutrinka auk\u0161tikalni\u0173 ekosistemoms b\u016btini reguliavimo mechanizmai, kuriuos paprastai palaiko ledynas: kinta vandens ir dirvo\u017eemio pH, mikroorganizm\u0173 sud\u0117tis, r\u016b\u0161i\u0173 tarpusavio s\u0105veika. <\/p>\n

N\u0117ra ledo, n\u0117ra vandens<\/p>\n

Ledynai ne tik reguliuoja \u017dem\u0117s klimato sistem\u0105 ir prisideda prie atmosferos v\u0117sinimo \u2013 jie taip pat yra svarb\u016bs g\u0117lo vandens rezervuarai. \u0160is vanduo ypa\u010d vertingas, atsi\u017evelgiant \u012f vis da\u017enesnius ir intensyvesnius sausr\u0173 laikotarpius Italijoje bei Piet\u0173 Europoje: \u017eiem\u0105 jis kaupiasi ledo pavidalu, o vasar\u0105, tirpdamas, papildo upes ir kitus vandens telkinius.<\/p>\n

Praradus ledynus, jau 2050 m. vandens nuostoliai b\u016bt\u0173 mil\u017eini\u0161ki. Palyginti su dabartine situacija, Valle d\u2019Aosta netekt\u0173 apie 2,15 mlrd. m\u00b3 vandens, Trentino\u2013Alto Adige \u2013 1,72 mlrd. m\u00b3, o Lombardija \u2013 1,70 mlrd. m\u00b3.<\/p>\n

\"Italijos <\/p>\n

Kaip paai\u0161kina G. Losapio, ledynui ma\u017e\u0117jant ir prarandant mas\u0119, sukaupto vandens kiekis nuosekliai senka, kol kartu su ledynu visi\u0161kai i\u0161nyksta. \u0160is procesas sukelia plataus masto grandinin\u0119 reakcij\u0105, veikian\u010di\u0105 ne tik gamtines buveines, bet ir \u017emogaus veikl\u0105. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u0161\u012f poveik\u012f pajust\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio sektorius, kuris jau dabar susiduria su rimtais i\u0161\u0161\u016bkiais. Vis labiau b\u016bt\u0173 paveiktas ir hidroenergijos sektorius, kuris jau dabar patiria dideli\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n

Slidin\u0117jimo sektorius \u2013 visi\u0161koje kriz\u0117je<\/p>\n

\u017durnalistas Michele Bertelli, besispecializuojantis klimato kaitos srityje, specialiame tarptautin\u0117s \u017einiasklaidos iniciatyvos \u201ePulsas\u201c susitikime Italijoje, remdamasis \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pasakojo apie \u0161alies slidin\u0117jimo sektori\u0173, kuris, anot jo, yra visi\u0161koje kriz\u0117je.<\/p>\n

\"Slidin\u0117jimo <\/p>\n

M. Bertelli pabr\u0117\u017e\u0117, kad klimato kaitos poveikis Italijos Alp\u0117se yra itin stiprus, o temperat\u016bra \u0161iame regione kyla spar\u010diau nei kituose Europos regionuose.<\/p>\n

\u201ePateiksiu kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173. 2025 m. sausio 23 d. vykome ap\u017ei\u016br\u0117ti slidin\u0117jimo kurorto Kun\u0117jo mieste, Pjemonte. \u0160is metas \u2013 pats slidin\u0117jimo sezono pikas, ta\u010diau t\u0105dien pirm\u0105 kart\u0105 per visus metus i\u0161krito sniegas\u201c, \u2013 pasakojo jis.<\/p>\n

\u201eTradici\u0161kai slidin\u0117jimo sezonas Italijoje prasideda gruod\u017eio 8 dien\u0105. Siekiant j\u012f prad\u0117ti laiku, reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f atlieka dirbtinis sniegas. I\u0161 esm\u0117s, jis vienokiu ar kitokiu mastu naudojamas 90 proc. Italijos slidin\u0117jimo tras\u0173. Net auk\u0161\u010diausiose vietov\u0117se esan\u010dios pagrindin\u0117s trasos negal\u0117t\u0173 veikti be dirbtinio sniego\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n

Sektorius be ateities?<\/p>\n

M. Bertelli taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Italijos slidin\u0117jimo sektorius yra subsidijuojamas valstyb\u0117s, t. y. finansuojamas mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigais.<\/p>\n

\u201eAsmeni\u0161kai neturiu nieko prie\u0161, kad valstyb\u0117 \u0161\u012f sektori\u0173 laiko svarbiu visuomenei ir, siekdama j\u012f i\u0161saugoti, skiria finansavim\u0105. Vis d\u0117lto problema ta, kad ekspertai prognozuoja, jog po 50 met\u0173 Italijoje vietov\u0117se, kurios yra \u017eemiau nei 1800 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio, sniego nebeliks. Jei pa\u017evelgtume \u012f slidin\u0117jimo kurort\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105, 80 proc. j\u0173 yra \u017eemiau \u0161ios ribos\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n

\u201eI\u0161 esm\u0117s finansuojame ekonomikos sektori\u0173, kuris neturi ateities\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 \u017eurnalistas.<\/p>\n

\"Slidin\u0117jimo <\/p>\n

Naudojant dirbtin\u012f snieg\u0105, anot M. Bertelli, suvartojama ypa\u010d daug elektros energijos, kuri Italijoje yra itin brangi.<\/p>\n

\u201e Turino universiteto atliktame tyrime nurodoma, kad 40 proc. slidin\u0117jimo kurort\u0173 i\u0161laid\u0173 sudaro elektros suvartojimas dirbtiniam sniegui gaminti \u2013 tai reikalauja itin dideli\u0173 finansini\u0173 resurs\u0173. Artimiausiais metais matysime kelet\u0105 labai prabangi\u0173, elitini\u0173 kurort\u0173, pavyzd\u017eiui, \u201eDolomiti Superski\u201c ar \u201eVia Lattea\u201c, kurie tikriausiai taps itin brang\u016bs tiek italams, tiek u\u017esienie\u010diams, o daugelis kit\u0173 susidurs su rizika bankrutuoti\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n

\u201ePrognozuojama, kad per 50 met\u0173 \u0161is sektorius Italijoje gali i\u0161nykti, ta\u010diau kol kas n\u0117ra ai\u0161kios \u0161alies politikos, kuria b\u016bt\u0173 siekiama j\u012f i\u0161 esm\u0117s transformuoti ar pakeisti kitomis veiklos sritimis\u201c, \u2013 apibendrino M. Bertelli.<\/p>\n

\"Slidin\u0117jimo <\/p>\n

Problema \u2013 ne tik Italijoje <\/p>\n

Kylanti temperat\u016bra ir vis didesnis sniego tr\u016bkumas daugel\u012f Europos slidin\u0117jimo kurort\u0173 ver\u010dia i\u0161 naujo \u012fvertinti \u0161io verslo model\u012f, ra\u0161o \u201eEuronews\u201c.<\/p>\n

Remiantis 2020\u20132021 m. portalo \u201eStatista\u201c duomenimis, daugiausia slidin\u0117jimo kurort\u0173 Europoje yra Vokietijoje \u2013 498. Italijoje j\u0173 yra 349, Pranc\u016bzijoje \u2013 317. Toliau rikiuojasi Austrija (253), \u0160vedija (228), Norvegija (213), \u0160veicarija (181), Suomija (76), Slov\u0117nija (44) ir Ispanija (32).<\/p>\n

2023 m. mokslo \u017eurnale \u201eNature Climate Change\u201c paskelbtame tyrime prognozuojama, kad i\u0161 2234 veikian\u010di\u0173 Europos slidin\u0117jimo kurort\u0173 53 proc. patirs labai didel\u0119 sniego tr\u016bkumo rizik\u0105, jei pasaulinis at\u0161ilimas pasieks 2 \u00b0C, palyginti su prie\u0161industriniu laikotarpiu. Jei vidutin\u0117 pasaulio temperat\u016bra kilt\u0173 4 \u00b0C, beveik visi Europos slidin\u0117jimo kurortai \u2013 apie 98 proc. \u2013 susidurt\u0173 su rimtu sniego tr\u016bkumu.<\/p>\n

Daugelyje vietovi\u0173 jau dabar bandoma gelb\u0117tis gaminant dirbtin\u012f snieg\u0105. Vis d\u0117lto dar 2007 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos atliktame tyrime buvo i\u0161skirta vadinamoji \u201e\u0161imto dien\u0173 taisykl\u0117\u201c: kad slidin\u0117jimo kurortas b\u016bt\u0173 ekonomi\u0161kai gyvybingas, per metus turi b\u016bti bent 100 dien\u0173, kai nat\u016bralaus sniego danga siekia ne ma\u017eiau nei 30 cm. Prie\u0161ingu atveju u\u017etikrinti stabil\u0173 pelningum\u0105 \u2013 sud\u0117tinga.<\/p>\n

\"Slidin\u0117jimo <\/p>\n

Dirbtinis sniegas gali pad\u0117ti, bet jis nepakei\u010dia nat\u016bralaus. Jo gamyba itin brangi \u2013 vienos trasos padengimas gali kainuoti de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173. Be to, j\u012f pagaminti reikia mil\u017eini\u0161ko kiekio vandens ir elektros energijos, d\u0117l to papildomai i\u0161skiriama \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173.<\/p>\n

Augan\u010dios i\u0161laidos atsispindi ir biliet\u0173 kainose \u2013 per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f slidin\u0117jimo kainos Europoje i\u0161augo apie 35 proc., o kai kuriuose kurortuose jos \u0161oktel\u0117jo dar labiau. Did\u017eiausias augimas fiksuotas \u0160veicarijoje, Austrijoje ir Italijoje. D\u0117l to \u017eiemos sportas daliai europie\u010di\u0173 tampa vis sunkiau prieinamas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Klimato kaita vis labiau veikia ir slidin\u0117jimo sektori\u0173 \u2013 daugelio kurort\u0173 veikla jau \u0161iandien yra priklausoma nuo dirbtinio…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":115062,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[283,13993,25,30,31,34,35,24,965,3342,32,33,21633,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-115061","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-pulseurope","tag-alpes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-italija","tag-klimato-kaita","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-ledynai","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116135213403318275","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115061","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=115061"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115061\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/115062"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=115061"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=115061"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=115061"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}