![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/971533\/NASA-2_2025-10-05-200716_vnig.avif?transformId=430840\")
<\/p>\nSu m\u016bs\u0173 planeta vyksta ka\u017ekas ne\u012fprasto. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad vienas i\u0161 esmini\u0173 \u017dem\u0117s bruo\u017e\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 laikytas stabilia ir nekintan\u010dia savybe, ima keistis.\u00a0<\/p>\n
Atsakym\u0173 ie\u0161koma analizuojant daugiau nei dvide\u0161imt met\u0173 kauptus palydovinius duomenis, kurie atskleid\u0117 intriguojant\u012f, bet ir nerim\u0105 keliant\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n
Naujausia ilgalaiki\u0173 palydovini\u0173 steb\u0117jim\u0173 analiz\u0117 rodo, kad per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius \u017dem\u0117 atspindi vis ma\u017eiau Saul\u0117s \u0161viesos. Tai rei\u0161kinys, vadinamas albedo suma\u017e\u0117jimu, ma\u017e\u0117ja \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus ir debes\u0173 atspind\u0117jimo geba.\u00a0<\/p>\n
<\/p>\n
\u0160is pokytis matomas abiejose pusrutuliuose, ta\u010diau ry\u0161kesnis \u0161iauriniame. Iki \u0161iol buvo manoma, kad d\u0117l debes\u0173 cirkuliacijos egzistuoja tam tikra klimatin\u0117 simetrija, kai \u0161iaurinis ir pietinis pusrutuliai, nepaisant skirtingo vandenyn\u0173 ir \u017eemyn\u0173 pasiskirstymo, i\u0161lieka pana\u0161\u016bs savo atspind\u0117jimo savyb\u0117mis.\u00a0<\/p>\n
Dabar \u0161i pusiausvyra ima gri\u016bti, nes \u017dem\u0117 tampa tamsesn\u0117, o tai rei\u0161kia, kad ji sugeria daugiau \u0161ilumos nei anks\u010diau.<\/p>\n
Dvide\u0161imt penkeri metai steb\u0117jim\u0173<\/p>\n
U\u017e \u0161i\u0173 rezultat\u0173 slypi CERES (angl. Clouds and the Earth\u2019s Radiant Energy System) prietais\u0173 duomenys. \u0160ie NASA ir NOAA palydovuose \u012fdiegti instrumentai nuo 2000 met\u0173 prad\u017eios renka itin tikslius duomenis apie \u017dem\u0117s energijos balans\u0105.\u00a0<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/712651\/google-earth.avif\")
<\/p>\n
Analizuota ma\u017edaug 25 met\u0173 laikotarpio informacija atskleid\u0117 ne tik tolyg\u0173 atspind\u017eio ma\u017e\u0117jim\u0105, bet ir vis ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 asimetrij\u0105 tarp pusrutuli\u0173.<\/p>\n
Tai svarbu, nes toks neatitikimas rodo, kad anks\u010diau veikusios klimato pusiausvyros mechanizmai gali b\u016bti trikdomi nauj\u0173 veiksni\u0173. Mokslininkai mano, kad prie to prisideda keli svarb\u016bs procesai, glaud\u017eiai susij\u0119 su \u017emogaus veikla ir klimato kaita.<\/p>\n
Kod\u0117l m\u016bs\u0173 planeta tams\u0117ja?<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/971532\/NASA-3_2025-10-05-200716_pmlp.avif?transformId=430839\")
<\/p>\n
Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra greit\u0117jantis klimato at\u0161ilimas, d\u0117l kurio tirpsta sniegas ir ledynai. B\u016btent sniego ir ledo pavir\u0161iai yra labiausiai atspindintys \u017dem\u0117je. Kai ledynai nyksta, atsiveria tamsesn\u0117s \u017eem\u0117s ir vandens teritorijos, kurios sugeria daugiau Saul\u0117s spinduli\u0173.<\/p>\n
\u0160is procesas ypa\u010d ry\u0161kus Arkties regione, tod\u0117l b\u016btent \u0161iaurinis pusrutulis tams\u0117ja grei\u010diausiai. Kitas svarbus veiksnys \u2013 aerozoliai, tai ore esan\u010dios dalel\u0117s, kurios padeda formuotis debesims ir atspindi dal\u012f Saul\u0117s \u0161viesos.\u00a0<\/p>\n
Pastaraisiais metais, ypa\u010d Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje, d\u0117l grie\u017etesni\u0173 aplinkosaugos reikalavim\u0173 suma\u017e\u0117jo pramonini\u0173 aerozoli\u0173 i\u0161metimas.\u00a0<\/p>\n
Tai teigiamas pokytis \u017emoni\u0173 sveikatai, ta\u010diau kartu rei\u0161kia, kad atmosferoje ma\u017e\u0117ja \u0161vies\u0105 atspindin\u010di\u0173 daleli\u0173 \u2013 dangus tampa \u201eskaidresnis\u201c, o \u017dem\u0117s pavir\u0161ius sugeria daugiau \u0161ilumos.<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/771414\/planet-earth-background.avif\")
<\/p>\n
Tuo tarpu pietiniame pusrutulyje fiksuoti trumpalaikiai \u201e\u0161vies\u0117jimo\u201c rei\u0161kiniai, susij\u0119 su stichiniais \u012fvykiais, masiniais Australijos gaisrais 2019\u20132020 metais ir galingu Hunga Tonga ugnikalnio i\u0161siver\u017eimu 2021 metais.\u00a0<\/p>\n
\u0160ie \u012fvykiai \u012f atmosfer\u0105 i\u0161met\u0117 did\u017eiulius kiekius daleli\u0173, kurios laikinai padidino debesuotum\u0105 ir \u0161viesos atspind\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ar planetos poky\u010diai taps negr\u012f\u017etami?<\/p>\n
Mokslininkai pa\u017eymi, kad \u017dem\u0117s atmosferos savaimin\u0117 reguliacija, kuri ilg\u0105 laik\u0105 pad\u0117jo i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105, dabar nebepaj\u0117gia visi\u0161kai kompensuoti \u0161iaur\u0117s albedo suma\u017e\u0117jimo.\u00a0<\/p>\n
Jei \u0161i tendencija i\u0161liks, ji gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 visam klimatui \u2013 keistis krituli\u0173 pasiskirstymas, oro cirkuliacija, net audr\u0173 intensyvumas.<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/971534\/NASA_2025-10-05-200716_rkjt.avif?transformId=430841\")
<\/p>\n
Be to, ma\u017e\u0117jantis atspind\u0117jimas lemia teigiam\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, kuo ma\u017eiau \u0161viesos atsispindi, tuo daugiau energijos \u017dem\u0117 sugeria, o tai dar labiau spartina at\u0161ilim\u0105. Tai tarsi u\u017eburtas ratas, kuriame kiekvienas papildomas laipsnis sustiprina kit\u0105.<\/p>\n
Duomenys brang\u016bs<\/p>\n
CERES instrumentai teikia ne\u012fkainojamus duomenis, ta\u010diau jie sensta ir netrukus reik\u0117s naujos kartos palydov\u0173. D\u0117l finansavimo ma\u017einimo kai kurios steb\u0117jim\u0173 programos gali b\u016bti nutrauktos, o tai apsunkint\u0173 ilgalaiki\u0173 klimato poky\u010di\u0173 steb\u0117sen\u0105.\u00a0<\/p>\n
Be tokio nuoseklaus monitoringo b\u016bt\u0173 sunkiau pasteb\u0117ti subtilius, bet svarbius signalus, rodan\u010dius, kaip kei\u010diasi m\u016bs\u0173 planeta.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komandos planuoja t\u0119sti steb\u0117jimus ir tikslinti hipotezes naudodamos pa\u017eangius klimato modelius. Ta\u010diau klausimai vis dar atviri: ar debes\u0173 sistema sugeb\u0117s atkurti prarast\u0105 pusiausvyr\u0105? O gal naujoji asimetrija taps nuolatine \u0161iuolaikinio klimato savybe?<\/p>\n
\u017dem\u0117s atspindys \u2013 m\u016bs\u0173 veidrodis<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/880889\/earth-galaxy-elements-this-image-furnished-by-nasa.avif\")
<\/p>\n
Nepriklausomai nuo galutin\u0117s i\u0161vados, \u0161is tyrimas turi vien\u0105 bendr\u0105 vardikl\u012f, \u017emogaus veiklos poveik\u012f planetai. \u0160iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos, aerozoli\u0173 ma\u017e\u0117jimas ir ekstremal\u016bs gamtos rei\u0161kiniai veikia kaip sud\u0117tinga tarpusavyje susijusi\u0173 j\u0117g\u0173 sistema.<\/p>\n
\u017dem\u0117s tams\u0117jimas n\u0117ra tik fizinis rei\u0161kinys, tuo pa\u010diu tai ir persp\u0117jimas. Jis rodo, kaip subtiliai, bet reik\u0161mingai kei\u010diasi m\u016bs\u0173 planetos energijos balansas. Kiekvienas ledynas, debes\u0173 sluoksnis ar mi\u0161ko gaisras prisideda prie \u0161io proceso.\u00a0<\/p>\n
Ir nors skai\u010diai bei grafikai atrodo moksliniai ir abstrakt\u016bs, u\u017e j\u0173 slypi paprasta tiesa \u2013 m\u016bs\u0173 veiksmai jau dabar formuoja nauj\u0105 \u017dem\u0117s veid\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Su m\u016bs\u0173 planeta vyksta ka\u017ekas ne\u012fprasto. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad vienas i\u0161 esmini\u0173 \u017dem\u0117s bruo\u017e\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 laikytas stabilia…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11593,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,2704,4330,1524,4327,30,31,2332,34,35,24,3378,32,33,37,39,36,38,40,2015,2260,23,22,44,4328,28,29,1425,4329,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-11592","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-arteja","10":"tag-atmosferoje","11":"tag-atskleide","12":"tag-bauginanti","13":"tag-breaking-news","14":"tag-breakingnews","15":"tag-duomenys","16":"tag-featured-news","17":"tag-featurednews","18":"tag-headlines","19":"tag-katastrofos","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-musu","28":"tag-nasa","29":"tag-naujienos","30":"tag-news","31":"tag-pasaulis","32":"tag-planeta","33":"tag-populiariausios-naujienos","34":"tag-populiariausiosnaujienos","35":"tag-prie","36":"tag-reiskini","37":"tag-top-stories","38":"tag-topstories","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11592\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}