{"id":116949,"date":"2026-02-28T09:29:28","date_gmt":"2026-02-28T09:29:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/116949\/"},"modified":"2026-02-28T09:29:28","modified_gmt":"2026-02-28T09:29:28","slug":"manote-kad-tai-siuksles-ekologe-ragina-i-viska-paziureti-is-kitos-puses","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/116949\/","title":{"rendered":"Manote, kad tai \u2013 \u0161iuk\u0161l\u0117s? Ekolog\u0117 ragina \u012f visk\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 kitos pus\u0117s"},"content":{"rendered":"

Kod\u0117l perdirbamos \u017ealiavos atsiduria neteisingame konteineryje?<\/p>\n

Nors atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo sistema Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus, dalis gyventoj\u0173 vis dar renkasi papras\u010diausi\u0105 sprendim\u0105 \u2013 visk\u0105 mesti \u012f mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteiner\u012f. Specialistai pastebi, kad tok\u012f elges\u012f paprastai lemia ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios prie\u017eastys \u2013 nuo psichologini\u0173 barjer\u0173 iki praktini\u0173 nepatogum\u0173.<\/p>\n

\u201ePirmiausia reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie patogum\u0105 ir \u012fpro\u010dius. Kasdieniai sprendimai da\u017enai priimami automati\u0161kai \u2013 negalvodami mes elgiam\u0117s taip, kaip esame \u012fprat\u0119\u201c, \u2013 sako ekolog\u0117 A. Sokolovien\u0117.<\/p>\n

R\u016b\u0161iavimas reikalauja papildom\u0173 pastang\u0173, daugiau vietos skirtingoms talpoms ar laiko i\u0161tu\u0161tinti pakuotes. Skub\u0117jimas ir kasdien\u0117 rutina neretai nugali ekologinius ketinimus, tod\u0117l \u017emogus da\u017enai pasirenka paprastesn\u012f variant\u0105 \u2013 visk\u0105 mesti \u012f vien\u0105 konteiner\u012f.<\/p>\n

\"R\u016b\u0161iavimo <\/p>\n

\u201eJeigu \u017emogus ner\u016b\u0161iavo vis\u0105 gyvenim\u0105, pakeisti tok\u012f elges\u012f reikia nema\u017eai pastang\u0173. Vien \u017einojimo apie r\u016b\u0161iavim\u0105 neu\u017etenka \u2013 reikia s\u0105moningo sprendimo ir nuolatinio kartojimo, kol susiformuoja naujas \u012fprotis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Kita svarbi kli\u016btis \u2013 nepasitik\u0117jimas sistema. Ekolog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vienas stipriausi\u0173 barjer\u0173 yra \u012fsitikinimas, jog atliekos vis tiek v\u0117liau sumai\u0161omos \u012f bendr\u0105 sraut\u0105, kad perdirbimas vyksta tik \u201eant popieriaus\u201c arba kad visa sistema veikia neefektyviai.<\/p>\n

\u201e\u012esitikinimas, kad tavo pastangos yra beprasm\u0117s, itin ma\u017eina motyvacij\u0105. R\u016b\u0161iuojant b\u016btinas tik\u0117jimas, kad tavo veiksmai yra prasmingi ir prisideda prie bendro rezultato\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n

Dar viena problema \u2013 painios ir ne visada ai\u0161kios taisykl\u0117s. Pavyzd\u017eiui, skirtingose savivaldyb\u0117se gali galioti skirtingos r\u016b\u0161iavimo taisykl\u0117s, o tai nei\u0161vengiamai sukelia painiav\u0105.<\/p>\n

Be to, \u0161iuolaikin\u0117s pakuot\u0117s da\u017enai yra daugiasluoksn\u0117s, pa\u017eym\u0117tos \u012fvairiais simboliais, kuri\u0173 reik\u0161m\u0117s ne visiems ai\u0161kios. \u017dmon\u0117ms kyla klausim\u0173, ar sutepta pakuot\u0117 dar tinkama perdirbti, ar j\u0105 jau reikia mesti \u012f mi\u0161rias atliekas. Anot ekolog\u0117s, kuo sud\u0117tingesn\u0117 sistema, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u017emon\u0117s rinksis papras\u010diausi\u0105, nors ir ne tok\u012f tvar\u0173 sprendim\u0105.<\/p>\n

A. Sokolovien\u0117 i\u0161skiria ir atsakomyb\u0117s stok\u0105. \u201eK\u0105 \u010dia tas vienas mano indelis pakeis? Juk pripa\u017einkime \u2013 visi kartais taip pagalvojame\u201c, \u2013 sako ji, pridurdama, kad visgi poky\u010diai prasideda nuo individuali\u0173 sprendim\u0173, tod\u0117l ragina nenuvertinti asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s ir prisid\u0117ti prie tvaresn\u0117s aplinkos k\u016brimo.<\/p>\n

\"Komunalini\u0173 <\/p>\n

Kas tur\u0117t\u0173 atsidurti mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineriuose?<\/p>\n

Kalb\u0117dama apie tai, k\u0105 \u017emon\u0117s i\u0161 ties\u0173 meta \u012f mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteinerius, A. Sokolovien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad realyb\u0117 da\u017enai prasilenkia su taisykl\u0117mis. Atliek\u0173 sud\u0117ties tyrimai rodo, kad mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineriuose nuolat randama plastiko pakuo\u010di\u0173 \u2013 buteli\u0173, mai\u0161eli\u0173, \u012fvairi\u0173 maisto pakuo\u010di\u0173, taip pat popieriaus ir kartono d\u0117\u017ei\u0173, laikra\u0161\u010di\u0173, stiklo pakuo\u010di\u0173, metalini\u0173 skardini\u0173, tekstil\u0117s \u2013 drabu\u017ei\u0173 ir bat\u0173. Pasitaiko ir stambiagabari\u010di\u0173, statybini\u0173 atliek\u0173 ar net padang\u0173.<\/p>\n

\u201eDidel\u0117 dalis to, k\u0105 randame mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineriuose, i\u0161 esm\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti perdirbta. Ypa\u010d daug ten pakuo\u010di\u0173, kurios d\u0117l papras\u010diausio ner\u016b\u0161iavimo galiausiai patenka \u012f s\u0105vartynus arba yra sudeginamos\u201c, \u2013 teigia ekolog\u0117.<\/p>\n

Anot jos, mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 konteineris tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtas tik toms atliekoms, kurios lieka po pirminio r\u016b\u0161iavimo ir kuri\u0173 ne\u012fmanoma perdirbti kitais srautais. Tai b\u016bt\u0173 asmens higienos reikmenys \u2013 skutimosi peiliukai, dant\u0173 \u0161epet\u0117liai, kempin\u0117s, taip pat sauskeln\u0117s, tualetinis popierius, ind\u0173 du\u017eenos, flomasteriai, spalvoti pie\u0161tukai, cigare\u010di\u0173 nuor\u016bkos bei visi\u0161kai atv\u0117s\u0119 pelenai.<\/p>\n

Ekolog\u0117 A. Sokolovien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f da\u017enai pasitaikan\u010dius praktinius klausimus. Pavyzd\u017eiui, kur tur\u0117t\u0173 atsidurti stiklainiai ir j\u0173 dangteliai? \u201eStiklainius be dangteli\u0173 reikia mesti \u012f stiklo pakuot\u0117ms skirt\u0105 konteiner\u012f. Svarbiausia, kad jie b\u016bt\u0173 tu\u0161ti \u2013 plauti neb\u016btina, etike\u010di\u0173 nulupti taip pat nereikia\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji ir priduria, kad metaliniai ar plastikiniai dangteliai nuo stiklaini\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti metami \u012f plastiko ir metalo pakuot\u0117ms skirt\u0105 konteiner\u012f.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau klausim\u0173 kyla ir d\u0117l kasdieni\u0173 maisto pakuo\u010di\u0173. Grietin\u0117s ar jogurto indeliai bei sviesto pakuot\u0117s turi b\u016bti metami \u012f plastiko konteiner\u012f, ta\u010diau prie\u0161 tai b\u016btina juos i\u0161tu\u0161tinti ir nepalikti maisto liku\u010di\u0173.<\/p>\n

\u201eKartais u\u017etenka vos minut\u0117s papildomo d\u0117mesio, kad atliekos b\u016bt\u0173 sur\u016b\u0161iuotos teisingai ir gal\u0117t\u0173 tapti \u017ealiava naujiems gaminiams, o ne na\u0161ta aplinkai\u201c, \u2013 apibendrina ekolog\u0117.<\/p>\n

\"Popierinis <\/p>\n

Kod\u0117l popieriniai rank\u0161luos\u010diai ir servet\u0117l\u0117s negali b\u016bti perdirbami?<\/p>\n

A. Sokolovien\u0117 pastebi, kad nema\u017eai \u017emoni\u0173, nor\u0117dami elgtis atsakingai, kartais suklysta \u2013 \u012f r\u016b\u0161iavimo konteinerius meta atliekas, kurios tik atrodo tinkamos perdirbti. Tarp toki\u0173 atliek\u0173 da\u017eniausiai atsiduria sauskeln\u0117s ir \u012fvairios higienos priemon\u0117s, kurios d\u0117l biologin\u0117s tar\u0161os turi b\u016bti metamos tik \u012f mi\u0161rias atliekas.<\/p>\n

Pasak ekolog\u0117s, \u017emon\u0117s da\u017enai klysta ir d\u0117l popierini\u0173 rank\u0161luos\u010di\u0173 bei servet\u0117li\u0173. Nors jos atrodo kaip paprastas popierius, j\u0173 perdirbti ne\u012fmanoma.<\/p>\n

\u201ePirmiausia reikia suprasti, kad popieriniai rank\u0161luos\u010diai ir servet\u0117l\u0117s da\u017eniausiai jau b\u016bna pagaminti i\u0161 perdirbto popieriaus. J\u0173 pluo\u0161tas yra labai silpnas, tod\u0117l pakartotiniam perdirbimui papras\u010diausiai nebetinka. \u012e \u0161i\u0105 kategorij\u0105 patenka ir kosmetin\u0117s servet\u0117l\u0117s, kuri\u0173 gamybai naudojamas plastiko pluo\u0161tas\u201c, \u2013 ai\u0161kina A. Sokolovien\u0117.<\/p>\n

Kita svarbi prie\u017eastis \u2013 u\u017eter\u0161tumas. \u0160ios atliekos paprastai b\u016bna suteptos maistu, riebalais ar kitomis organin\u0117mis med\u017eiagomis, o perdirbimo procesas reikalauja pakankamai \u0161varios \u017ealiavos. Stipriai u\u017eter\u0161tas popierius gali sugadinti vis\u0105 perdirbam\u0105 partij\u0105. Be to, egzistuoja ir higieniniai reikalavimai \u2013 u\u017etikrinti saugum\u0105 bei kokyb\u0119 perdirbant tokias atliekas b\u016bt\u0173 ekonomi\u0161kai neefektyvu.<\/p>\n

Ekolog\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kitus da\u017enai klaidingai r\u016b\u0161iuojamus daiktus. Vienkartiniai kavos puodeliai, nors atrodo popieriniai, paprastai yra padengti plastiko sluoksniu, tod\u0117l negali b\u016bti metami \u012f popieriaus konteiner\u012f. Dirbtin\u0117s g\u0117l\u0117s taip pat n\u0117ra pakuot\u0117 \u2013 jos gaminamos i\u0161 skirting\u0173, da\u017enai tarpusavyje nesuderinam\u0173 ir neperdirbam\u0173 plastik\u0173, tod\u0117l tur\u0117t\u0173 keliauti \u012f mi\u0161rias atliekas.<\/p>\n

\u201eSvarbiausia taisykl\u0117 paprasta \u2013 jei atliekos yra stipriai u\u017eter\u0161tos, sudarytos i\u0161 keli\u0173 sunkiai atskiriam\u0173 sluoksni\u0173 ar neatitinka pakuot\u0117s apibr\u0117\u017eimo, jos netur\u0117t\u0173 b\u016bti metamos \u012f r\u016b\u0161iavimo konteinerius\u201c, \u2013 apibendrina A. Sokolovien\u0117.<\/p>\n

\"Pavojingos <\/p>\n

Kaip elgtis su itin u\u017eter\u0161ta tara?<\/p>\n

Kalb\u0117dama apie itin u\u017eter\u0161tus stiklainius ir \u012fvairi\u0105 tar\u0105, ekolog\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia atskirti, ar kalbame apie \u012fprast\u0173 maisto produkt\u0173 pakuotes, ar apie pavojingomis med\u017eiagomis u\u017eter\u0161t\u0105 tar\u0105.<\/p>\n

Jeigu tai maisto produkt\u0173 stiklainiai ar plastikin\u0117 tara, pavyzd\u017eiui, aliejaus buteliai, pirmiausia b\u016btina juos visi\u0161kai i\u0161tu\u0161tinti. Svarbiausia, kad nelikt\u0173 nei skysto, nei tir\u0161to turinio liku\u010di\u0173. Plauti pakuot\u0117s neb\u016btina. Tokiu atveju stiklin\u0117 tara gali b\u016bti metama \u012f stiklo konteiner\u012f, o plastikin\u0117 \u2013 \u012f plastiko pakuot\u0117ms skirt\u0105 konteiner\u012f.<\/p>\n

O k\u0105 daryti su da\u017e\u0173, tirpikli\u0173 ar buitin\u0117s chemijos tara? Jei pakuot\u0117 nuo pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173 (balikli\u0173, lang\u0173 plovimo skys\u010dio ir pan.) tu\u0161\u010dia, i\u0161metame j\u0105 \u012f pakuo\u010di\u0173 konteiner\u012f.<\/p>\n

A. Sokolovien\u0117 \u012fsp\u0117ja, kad netinkamai i\u0161mestos pavojingos atliekos gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173. Pavyzd\u017eiui, chemikalai ar baterijos i\u0161skiria toksines med\u017eiagas, kurios per dirvo\u017eem\u012f patenka \u012f gruntinius vandenis, taip ter\u0161damos aplink\u0105 ir keldamos gr\u0117sm\u0119 \u017emoni\u0173 sveikatai.<\/p>\n

Kaip neatsakingas elgesys veikia aplink\u0105?<\/p>\n

R\u016b\u0161iavimas n\u0117ra vien formalus reikalavimas ar administracin\u0117 pareiga. Kiekviena tinkamai i\u0161r\u016b\u0161iuota pakuot\u0117 ar kita atliek\u0173 r\u016b\u0161is tampa ne \u0161iuk\u0161le, o \u017ealiava, i\u0161 kurios gali b\u016bti pagaminti nauji daiktai.<\/p>\n

Pasak A. Sokolovien\u0117s, viena svarbiausi\u0173 r\u016b\u0161iavimo naud\u0173 \u2013 gamtos i\u0161tekli\u0173 taupymas. Perdirbant popieri\u0173 ma\u017eiau kertama mi\u0161k\u0173, perdirbant metal\u0105 \u2013 ma\u017eiau kasama r\u016bd\u0173, o plastiko perdirbimas leid\u017eia suma\u017einti naftos poreik\u012f. Be to, perdirbimo procesai da\u017enai reikalauja gerokai ma\u017eiau energijos nei gamyba i\u0161 pirmini\u0173 \u017ealiav\u0173. Pavyzd\u017eiui, perdirbto aliuminio gamyba gali sunaudoti net iki 90\u201395 proc. ma\u017eiau energijos nei gamyba i\u0161 naujai i\u0161gaunamos \u017ealiavos.<\/p>\n

R\u016b\u0161iavimas taip pat tiesiogiai ma\u017eina s\u0105vartyn\u0173 ir atliek\u0173 deginimo poreik\u012f. Kai perdirbamos atliekos patenka \u012f mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 sraut\u0105, jos da\u017eniausiai b\u016bna sudeginamos arba \u0161alinamos s\u0105vartynuose, kur biologi\u0161kai skaid\u017eios atliekos i\u0161skiria metan\u0105 \u2013 vien\u0105 stipriausi\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173.<\/p>\n

\u201eKlimato kaitos kontekste r\u016b\u0161iavimas yra viena papras\u010diausi\u0173 priemoni\u0173, kuri\u0105 kiekvienas gali taikyti kasdien. Kuo daugiau atliek\u0173 perdirbama, tuo ma\u017eiau reikia i\u0161gauti nauj\u0173 \u017ealiav\u0173, sunaudoti energijos. Tai nedideli kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui turi reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f\u201c, \u2013 teigia URATC ekolog\u0117 A. Sokolovien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kod\u0117l perdirbamos \u017ealiavos atsiduria neteisingame konteineryje? Nors atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo sistema Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus, dalis gyventoj\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":116950,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27,18126],"class_list":["post-116949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaatc"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116147556369315137","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/116949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=116949"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/116949\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/116950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=116949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=116949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=116949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}