Didel\u0117 pinig\u0173 suma, kuri netrukus gali pasiekti gyventoj\u0173 s\u0105skaitas i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173, jau dabar kelia nema\u017eai diskusij\u0173. Finans\u0173 specialistai kalba ne vien apie galimybes, bet ir apie rizikas, kurios gali slyp\u0117ti u\u017e patraukliai skamban\u010di\u0173 pasi\u016blym\u0173.<\/p>\n
Ekspertai pastebi, kad dalis \u017emoni\u0173 \u0161ias l\u0117\u0161as planuoja investuoti, ta\u010diau b\u016btent \u010dia gali slyp\u0117ti pavojus. Suk\u010diai vis da\u017eniau taikosi \u012f tuos, kurie tikisi u\u017edirbti i\u0161 investicij\u0173, ta\u010diau neturi daug patirties finans\u0173 rinkose.<\/p>\n
Tuo pat metu statistika rodo neraminan\u010di\u0105 tendencij\u0105. \u012evair\u016bs tyrimai atskleid\u017eia, kad bent vienas i\u0161 de\u0161imties Lietuvos gyventoj\u0173 jau yra patek\u0119s \u012f finansini\u0173 suk\u010di\u0173 pinkles, tod\u0117l pana\u0161us skai\u010dius gali prarasti ir i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 atgaunamas l\u0117\u0161as.<\/p>\n
Suk\u010diai jau taikosi \u012f b\u016bsimus pinigus<\/p>\n
Nors pirmosios i\u0161mokos i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 gyventojus tur\u0117t\u0173 pasiekti tik pavasar\u012f, apgavikai savo veikl\u0105 prad\u0117jo gerokai anks\u010diau. Vis da\u017eniau fiksuojamos schemos, kuriomis siekiama i\u0161vilioti dar net neatsiimtus pinigus.<\/p>\n
Finans\u0173 rinkos specialistams nerim\u0105 kelia itin profesionaliai pateikiami pasi\u016blymai investuoti. Gyventojams si\u016bloma nukreipti atgautas l\u0117\u0161as \u012f akcij\u0173 fondus ar kitus finansinius instrumentus, \u017eadant patraukli\u0105 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n
Problema ta, kad patik\u0117j\u0119 tokiais pasi\u016blymais \u017emon\u0117s da\u017enai perveda pinigus ne \u012f investicines bendroves, o \u012f suk\u010di\u0173 valdomas s\u0105skaitas. Tokiu atveju prarastos l\u0117\u0161os da\u017eniausiai nebegr\u012f\u017eta.\n <\/p>\n
Net ir i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s tampa aukomis<\/p>\n
Patirtis rodo, kad nuo apgaul\u0117s neapsaugo nei auk\u0161tasis i\u0161silavinimas, nei geros pareigos, nei didesn\u0117s pajamos. Suk\u010diai da\u017enai pasitelkia psichologinius metodus, kurie veikia net ir atsargius \u017emones.<\/p>\n
Statistiniai duomenys rodo, kad ma\u017edaug vienas i\u0161 de\u0161imties Lietuvos gyventoj\u0173 bent kart\u0105 yra susid\u016br\u0119s su finansiniu suk\u010diavimu. Tod\u0117l ekspertai neatmeta galimyb\u0117s, kad dalis i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 atsiimt\u0173 pinig\u0173 taip pat gali atsidurti nusikalt\u0117li\u0173 rankose.<\/p>\n
Pinig\u0173 plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, vien per pus\u0119 2025 met\u0173 i\u0161 gyventoj\u0173 buvo i\u0161viliota beveik vienuolika milijon\u0173 eur\u0173. Tai ma\u017edaug penktadaliu daugiau nei tuo pa\u010diu laikotarpiu metais anks\u010diau.<\/p>\n
Antros pakopos pinigai \u2013 patrauklus taikinys<\/p>\n
Finans\u0173 rinkos analitikai prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus i\u0161 antrosios pakopos pensij\u0173 kaupimo sistemos gali pasitraukti iki septyniasde\u0161imt proc. dalyvi\u0173.<\/p>\n
\u0160iuo metu pensij\u0173 fonduose sukaupta daugiau nei 10,6 milijardo eur\u0173. Net jei tik dalis \u0161i\u0173 pinig\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161imta, rinkoje atsirast\u0173 mil\u017eini\u0161ka suma, kuri nat\u016braliai pritraukt\u0173 \u012fvairi\u0173 apgavik\u0173 d\u0117mes\u012f.\n <\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tokios situacijos da\u017enai sukuria palankias s\u0105lygas manipuliacijoms. Informacijos tr\u016bkumas, skirtingos nuomon\u0117s vie\u0161ojoje erdv\u0117je ir \u017emoni\u0173 baim\u0117 suklysti tampa palankia terpe suk\u010diams.<\/p>\n
Populiariausios apgavys\u010di\u0173 schemos<\/p>\n
Finans\u0173 institucij\u0173 specialistai pasakoja, kad viena da\u017eniausi\u0173 schem\u0173 yra skambu\u010diai i\u0161 tariam\u0173 konsultant\u0173. Suk\u010diai prisistato bank\u0173, pensij\u0173 fond\u0173 ar valstybini\u0173 institucij\u0173 darbuotojais ir si\u016blo pagalb\u0105 atsiimant pinigus.<\/p>\n
Pokalbio metu \u017emoni\u0173 gali b\u016bti pra\u0161oma pateikti asmens duomenis, interneto banko prisijungimus ar kit\u0105 jautri\u0105 informacij\u0105. Tokia informacija v\u0117liau panaudojama pinigams pervesti \u012f nusikalt\u0117li\u0173 s\u0105skaitas.<\/p>\n
Pasitaiko ir kit\u0173 metod\u0173 \u2013 socialiniuose tinkluose rodomos reklamos, fiktyv\u016bs interneto puslapiai ar SMS \u017einut\u0117s, kurios atrodo tarsi siun\u010diamos \u201eSodros\u201c, bank\u0173 ar pensij\u0173 fond\u0173.<\/p>\n
\u0160iose \u017einut\u0117se \u017emon\u0117s raginami pasitikrinti, koki\u0105 sum\u0105 gali atsiimti. Ta\u010diau pateiktos nuorodos nukreipia \u012f suklastotas svetaines, kuriose suvedus duomenis jie atsiduria suk\u010di\u0173 rankose.\n <\/p>\n
Investavimas taip pat gali b\u016bti rizikingas<\/p>\n
Net ir tais atvejais, kai suk\u010di\u0173 n\u0117ra, dalis \u017emoni\u0173 gali prarasti pinigus d\u0117l nepatyrimo investuojant. Finans\u0173 ekspertai primena, kad investavimas visuomet susij\u0119s su rizika.<\/p>\n
\u201eCitadele\u201c banko atlikta apklausa parod\u0117, kad apie trisde\u0161imt vienas proc. gyventoj\u0173 svarsto i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 atsiimtas l\u0117\u0161as investuoti \u012f akcijas, fondus ar kitus finansinius instrumentus.<\/p>\n
Kita apklausa, atlikta \u201eUrbo\u201c banko u\u017esakymu, rodo pana\u0161ias tendencijas. Apie devyniolika proc. gyventoj\u0173 svarstyt\u0173 pinigus skirti nekilnojamajam turtui arba ind\u0117liams, o dar septyniolika proc. rinkt\u0173si vertybinius popierius.<\/p>\n
Dal\u012f pinig\u0173 gali \u201esuvalgyti\u201c vartojimas<\/p>\n
Ekonomistai prognozuoja, kad nema\u017ea dalis i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 atsiimt\u0173 pinig\u0173 bus tiesiog i\u0161leista kasdieniams pirkiniams ar didesniems pirkiniams.<\/p>\n