{"id":122935,"date":"2026-03-07T21:32:38","date_gmt":"2026-03-07T21:32:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/122935\/"},"modified":"2026-03-07T21:32:38","modified_gmt":"2026-03-07T21:32:38","slug":"stresas-ir-virskinimo-problemos-kaip-atsipalaiduoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/122935\/","title":{"rendered":"Stresas ir vir\u0161kinimo problemos: kaip atsipalaiduoti"},"content":{"rendered":"

Streso kelias nuo smegen\u0173 iki skrand\u017eio<\/p>\n

Kaip ai\u0161kina A. Adomaityt\u0117, moksliniai tyrimai rodo, kad daug informacijos i\u0161 \u017earnyno per nerv\u0173 sistem\u0105 keliauja tiesiai \u012f smegenis ir atvirk\u0161\u010diai. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties emocin\u0117 \u017emogaus savijauta gali paveikti ir vir\u0161kinamojo trakto b\u016bkl\u0119. Tod\u0117l, pasak psicholog\u0117s, psichoterapeut\u0117s, \u201enuolat jau\u010diamas stresas sukelia r\u0117men\u012f, nevir\u0161kinimo poj\u016bt\u012f, pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105, viduriavim\u0105, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, pilvo skausmus, atsiranda erozijos, opos.\u201c Kai tokia b\u016bkl\u0117 t\u0119siasi, gali i\u0161sivystyti dirgliosios \u017earnos sindromas, gastroezofaginio refliukso liga, gastritas, opalig\u0117 ar funkcin\u0117 dispepsija.<\/p>\n

\u201eTaip pat esama lig\u0173, kuri\u0173 stresas tiesiogiai nesukelia, bet gali i\u0161provokuoti pa\u016bm\u0117jimus, pavyzd\u017eiui, u\u017edegimines \u017earnyno ligas\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n

Streso metu, ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117, \u017emogaus organizme i\u0161siskiria hormonai ir neurotransmiteriai, kurie neigiamai veikia \u017earnyno motorik\u0105. Taip pat nervin\u0117 \u012ftampa veikia \u017earnyno mikrobiot\u0105 ir gali sutrikdyti jos balans\u0105, d\u0117l ko pasirei\u0161kia vir\u0161kinamojo trakto diskomfortas.<\/p>\n

\u201eStresas priver\u010dia aktyvuotis visas raumen\u0173 grupes, mes visk\u0105 imame daryti grei\u010diau \u2013 valgydami ma\u017eiau kramtome ir da\u017eniausiai \u201esuryjame\u201c maist\u0105 su visomis blogomis emocijomis bei papildomu oru, o tai sukelia r\u0117men\u012f, raug\u0117jim\u0105, pa\u016bmina gastroezofaginio refliukso lig\u0105\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117.<\/p>\n

\"Pilvo <\/p>\n

Tad, pasak pa\u0161nekov\u0117s, organizmo kova su stresu pablogina ne tik psichin\u0119, bet ir fizin\u0119 \u017emogaus sveikat\u0105, o pirmiausia nuken\u010dia vir\u0161kinimo sistema.<\/p>\n

\u201eIr visai nesvarbu, patyr\u0117te ilgalaik\u012f ar trumpalaik\u012f stres\u0105, visi vir\u0161kinimo organai \u012f j\u012f reaguoja. Sutrikus vir\u0161kinimo organ\u0173 veiklai gali ne tik kilti j\u0173 u\u017edegimas, bet ir suma\u017e\u0117ti organizmo atsparumas bet kokioms infekcijoms. Tad nervin\u0117 \u012ftampa, nuolatinis stresas yra priskiriama prie rizikos faktori\u0173, galin\u010di\u0173 daryti \u012ftak\u0105 sveikatos sutrikimams. Ypa\u010d tampriai m\u016bs\u0173 smegenys susijusios su vir\u0161kinimo sistema\u201c, \u2013 ai\u0161kina A. Adomaityt\u0117.<\/p>\n

Svarbi gyvenimo b\u016bdo korekcija<\/p>\n

Susid\u016brus su streso keliamomis vir\u0161kinamojo trakto problemomis, rekomenduojamas kompleksinis gydymas. Daugelis ken\u010dian\u010di\u0173 nuo pasikartojan\u010di\u0173 vir\u0161kinimo problem\u0173 pirmiausia problem\u0105 sprend\u017eia medikamentais. Specialist\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad visgi ilgalaikio pager\u0117jimo tai tikrai neduoda.<\/p>\n

\u201eKai simptomai kartojasi ir yra stipriai i\u0161reik\u0161ti, taikomas medikamentinis gydymas, ta\u010diau labai svarbu ne tik greitas sprendimas medikamentais, bet ir spr\u0119sti pagrindin\u0119 problem\u0105 \u2013 kas kelia stres\u0105. Geriausiai pad\u0117t\u0173 gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai \u2013 teisinga mityba, atsisakymas \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir laikymasis dienos re\u017eimo, steb\u0117jimas, kas kelia \u012ftamp\u0105 ir atsipalaidavimo metod\u0173 taikymas. Svarbu ryt\u0105 prad\u0117ti ne nuo kavos ant tu\u0161\u010dio skrand\u017eio, o vandens stiklin\u0117s ir nepersivalgyti prie\u0161 mieg\u0105. Tai ne tik blogina miego kokyb\u0119, bet ir provokuoja refliukso simptomus\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n

\"Psicholog\u0117, <\/p>\n

Viena i\u0161 da\u017enai darom\u0173 klaid\u0173 \u2013 nuolatin\u0117s \u012ftampos ma\u017einimas pasitelkiant \u017ealingus \u012fpro\u010dius. Tai, pasak specialist\u0117s, tik pagilina problem\u0105.<\/p>\n

\u201eDa\u017enai \u012ftampai ma\u017einti naudojame lengvai pasiekiamus ir \u017ealingus \u012fpro\u010dius, tokius kaip alkoholis, raminamieji, ar persivalgymas, tai tik pablogina situacij\u0105. Jie ilgainiui sukelia priklausomyb\u0119 ir net didesnes problemas nei tos, nuo kuri\u0173 gelb\u0117jom\u0117s\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia psicholog\u0117, psichoterapeut\u0117.<\/p>\n

Atsipalaidavimas \u2013 kelias \u012f vidin\u0119 ramyb\u0119 ir pilvo sveikat\u0105<\/p>\n

A. Adomaityt\u0117 akcentuoja, kad nuraminti vidin\u0119 \u012ftamp\u0105 gali pad\u0117ti \u012fvairios atsipalaidavimo technikos, b\u016bdai.<\/p>\n

\u201eRelaksacija labai veiksmingas metodas, tai \u2013 fizin\u0117s ir\/arba psichin\u0117s \u012ftampos ma\u017einimas. \u012evairios relaksacijos pratybos gali pad\u0117ti sukelti nat\u016brali\u0105 atsipalaidavimo reakcij\u0105, nutraukti neigiam\u0173, nerimasting\u0173 min\u010di\u0173 vis palaikom\u0105 u\u017eburt\u0105 rat\u0105. Paprastai relaksacija vadinamas psichologinio ir fiziologinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimas esant budrios b\u016bsenos. \u017dmogus pasiekia pana\u0161\u0173 atsipalaidavimo lyg\u012f kaip ir miegodamas, ta\u010diau i\u0161lieka budrus. Relaksacija \u2013 valingas ar nevalingas fizin\u0117s ir psichologin\u0117s \u012ftampos ma\u017einimas ir kelias \u012f vidin\u0119 ramyb\u0119\u201c, \u2013 pasakoja ji.<\/p>\n

Tai gali b\u016bti meditacija, muzikos, meno, \u0161okio, judesio ir kitos terapijos, biblioterapija, taip pat fizinio, protinio, k\u016brybinio darbo terapija. \u017dinoma, tinka ir bet kokia kita m\u0117giama veikla, kuri padeda atsipalaiduoti.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, ilgi pasivaik\u0161\u010diojimai su augintiniu, g\u0117li\u0173 sodinimas, pyrag\u0173 kepimas, meistravimas ir visos kitos veiklos, kurios mums gali pad\u0117ti. Atsipalaidavimo technikos ypa\u010d padeda suma\u017einti k\u016bno raumen\u0173 ir nerv\u0173 \u012ftamp\u0105, gerina fizin\u0119 ir psichologin\u0119 savijaut\u0105, tod\u0117l labai padeda skrand\u017eio sveikatai\u201c, \u2013 vardija ji.<\/p>\n

\"Pasivaik\u0161\u010diojimas <\/p>\n

Ta\u010diau kod\u0117l \u012fvair\u016bs atsipalaidavimo metodai tinka \u012fveikiant \u012ftamp\u0105 ir besikaupiant\u012f stres\u0105?<\/p>\n

\u201eAtsipalaidavimo metu organizmas ilsisi: \u0161irdis plaka retai, kv\u0117pavimas l\u0117t\u0117ja, raumenys atsipalaiduoja. \u0160i b\u016bsena yra prie\u0161inga streso b\u016bsenai: pastarosios metu organizmas yra aktyvus. Nuolat praktikuojant (1\u20132 kartus per par\u0105) ma\u017e\u0117ja bendras imlumas stresui, \u017emogus jau\u010dia ma\u017eiau nerimo. Ilgai praktikuojantis \u017emogus jau\u010diasi galintis labiau kontroliuoti savo gyvenim\u0105, atsiranda pozityvesnis sav\u0119s vertinimas\u201c, \u2013 relaksacij\u0173 naud\u0105 vardija pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Pa\u0161nekov\u0117 ai\u0161kina, kad relaksacija gali pad\u0117ti nusiraminti po didelio nerimo ir streso, suma\u017eina emocin\u0119 \u012ftamp\u0105, nerim\u0105, jaudinim\u0105si, gerina susitelkim\u0105 \u012f problemos nagrin\u0117jim\u0105, miego kokyb\u0119 ir padeda greitai u\u017emigti, lengvai pabusti, kai reikia. Be to, tai yra trumpas poilsis, kuris pa\u0161alina nedidel\u012f nuovarg\u012f bei padidina darbingum\u0105.<\/p>\n

\u201eTaip pat padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pa\u010diu daugiau nuveikti \u012fvairiose gyvenimo situacijose, lengviau pasiekti tiksl\u0105. Padeda geriau suprasti save: pa\u017einti savo ger\u0105sias ir blog\u0105sias puses ir tuo pa\u010diu suvokti savo galimybes bei tobul\u0117ti\u201c, \u2013 vardija ji.<\/p>\n

Fizin\u0117 veikla ir kv\u0117pavimo pratimai \u2013 papildanti nauda<\/p>\n

Specialist\u0117 si\u016blo nepamir\u0161ti ir fizini\u0173 pratim\u0173. Pasak jos, fizin\u0117 veikla \u201edegina streso hormon\u0105 adrenalin\u0105, didina skausmo slenkst\u012f, tinka ma\u017einti nuolatin\u012f ir l\u0117tin\u012f stres\u0105.\u201c<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 smegenys, nors ir apima ne daugiau 2 proc. visos k\u016bno mas\u0117s, sugeria 18 proc. organizmo gaunamo deguonies. Tod\u0117l ilgi pasivaik\u0161\u010diojimai parke arba mi\u0161ke gyvybi\u0161kai svarb\u016bs, ypa\u010d tiems, kurie priversti daug ir nuolat \u012ftempti smegenis darbui. Taip pat ir tiems, kurie patiria psichologin\u012f stres\u0105. Jei nesinori vaik\u0161\u010dioti vienam \u2013 \u012fsigykite keturkoj\u012f draug\u0105\u201c, \u2013 \u0161ypteli ji.<\/p>\n

\"Sportas\"\/ <\/p>\n

Didel\u0119 naud\u0105 kovai su stresu turi ir kv\u0117pavimo pratimai. Jie, pasak A. Adomaityt\u0117s, gali b\u016bti atliekami kiekvien\u0105 dien\u0105 tiek namuose, tiek darbe: \u201e\u012ekvepiant \u012ftempti pilvo raumenis ir i\u0161laikyti \u012ftempim\u0105 kiek pavyksta, i\u0161kv\u0117pti staigiai ir stipriai. Daroma ne ma\u017eiau 10 kart\u0173 arba tol, kol nebelieka varginan\u010di\u0173 min\u010di\u0173. \u012ekvepiant [reik\u0117t\u0173] skai\u010diuoti iki 4, sulaikyti \u012fkv\u0117pim\u0105 skai\u010diuojant iki 4, i\u0161kv\u0117pti skai\u010diuojant iki 4, sulaikyti \u012fkv\u0117pim\u0105 iki 4. Ir kartoti tiek, kiek reikia, kad nurimtum\u0117te.\u201c<\/p>\n

Taip pat egzistuoja ir ilgiau trunkan\u010dios technikos, kurios gali pad\u0117ti nurimti. \u010cia pa\u0161nekov\u0117 si\u016blo autogenin\u0119 \u012ftampos atpalaidavimo ir progresyvi\u0105 raumen\u0173 \u012ftampos bei atpalaidavimo relaksacijas.<\/p>\n

\u201eIr kai pabandote bent vien\u0105 ar kelis metodus ir nepavyksta sustabdyti nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 min\u010di\u0173, verta kreiptis specializuotos pagalbos \u012f psichikos sveikatos specialistus. Psichoterapijoje i\u0161mokstama valdyti stresines situacijas, ma\u017einti \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Streso kelias nuo smegen\u0173 iki skrand\u017eio Kaip ai\u0161kina A. Adomaityt\u0117, moksliniai tyrimai rodo, kad daug informacijos i\u0161 \u017earnyno…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":122936,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,21969,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,13990,26,27,22445],"class_list":["post-122935","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dirgliosios-zarnos-sindromas","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-stresas","tag-top-stories","tag-topstories","tag-virskinimas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116190035513717695","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122935","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=122935"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122935\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/122936"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=122935"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=122935"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=122935"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}