{"id":122962,"date":"2026-03-07T22:13:14","date_gmt":"2026-03-07T22:13:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/122962\/"},"modified":"2026-03-07T22:13:14","modified_gmt":"2026-03-07T22:13:14","slug":"ar-zmones-lietuvoje-vidutiniskai-gyvens-100-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/122962\/","title":{"rendered":"Ar \u017emon\u0117s Lietuvoje vidutini\u0161kai gyvens 100 met\u0173?"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje jau diegiami ir tobulinami svarb\u016bs personalizuotos medicinos elementai, pavyzd\u017eiui, atliekami pa\u017eang\u016bs genetiniai tyrimai, leid\u017eiantys tiksliau prognozuoti ligas ir individualizuoti gydym\u0105. Ta\u010diau kuriant tvari\u0105, visapusi\u0161kai veikian\u010di\u0105 personalizuotos medicinos sistem\u0105 vis dar susiduriama su reik\u0161mingais i\u0161\u0161\u016bkiais. K\u0105 Lietuvai jau pavyko pasiekti \u0161ioje srityje, o ko dar tr\u016bksta, pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesor\u0117 Liubov\u0117 Murauskien\u0117, docent\u0117 Kristina Garuolien\u0117 ir Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro profesor\u0117 Sonata Jarmalait\u0117.<\/p>\n

Personalizuota medicina \u2013 ne tik individualizuotas gydymas<\/p>\n

Pasak Medicinos fakulteto profesor\u0117s L. Murauskien\u0117s, Lietuvoje vartojamas terminas personalizuota medicina (kai kuriuose \u0161altiniuose \u2013 tikslioji medicina, angl. precision medicine) apibr\u0117\u017eia inovatyv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikatos apsaug\u0105, apimant\u012f ne tik gydym\u0105, bet ir lig\u0173 prevencij\u0105, gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105, \u012fpro\u010dius, genetik\u0105 ir kitus d\u0117menis, siekiant efektyvesnio gydymo ir ilgesn\u0117s sveiko gyvenimo trukm\u0117s.<\/p>\n

\"Senatv\u0117\"\/ <\/p>\n

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinink\u0117s atliko tyrim\u0105, kuriuo siek\u0117 i\u0161siai\u0161kinti personalizuotos medicinos pl\u0117tros Lietuvoje galimybes ir kaip ji yra suvokiama. I\u0161samus kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo visos svarbiausios tikslin\u0117s grup\u0117s, parod\u0117, kad skland\u017eiai personalizuotos medicinos pl\u0117trai reikalingi ne tik strukt\u016briniai poky\u010diai, bet ir teisinis reglamentavimas, finans\u0173 paskirstymo ir vis\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 kompetencij\u0173 ugdymo sprendimai.<\/p>\n

\u201eKalbos po\u017ei\u016briu mums atrodo, kad personalizuotos medicinos terminas gali b\u016bti suprastas klaidingai, nes da\u017enai ji yra suvokiama tik kaip individualizuotas gydymas, kuris, kaip \u017emon\u0117ms atrodo, gali b\u016bti labai brangus, taikomas kiekvienam asmeni\u0161kai. Ta\u010diau personalizuota medicina kaip tik siekia taikyti priemoni\u0173 rinkin\u012f pana\u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 grupei. Formuojamos grup\u0117s pacient\u0173, kuriems, \u012fvertinus daugel\u012f aspekt\u0173, pavyzd\u017eiui, genetinius, fiziologinius, klinikinius ir kt. po\u017eymius, taikomas tam tikras gydymas, kuris kitoms grup\u0117ms neb\u016bt\u0173 s\u0117kmingas\u201c, \u2013 ai\u0161kina prof. L. Murauskien\u0117.<\/p>\n

Pasak profesor\u0117s, d\u0117l personalizuotos medicinos termino tinkamumo i\u0161siskyr\u0117 ir tyrimo dalyvi\u0173 nuomon\u0117s, kaip ir d\u0117l bendro koncepto supratimo: \u201eDa\u017eniausiai personalizuota medicina suvokiama kaip genetini\u0173 tyrim\u0173 taikymas onkologijoje, nes \u0161iuo metu \u0161i sritis yra labai pasist\u016bm\u0117jusi \u012f priek\u012f.\u201c<\/p>\n

Doc. K. Garuolien\u0117 sako, kad lengviau suprasti personalizuotos medicinos apr\u0117pt\u012f gali pad\u0117ti jos i\u0161takos \u2013 personalizuotos medicinos prad\u017eia pasaulyje laikomas vaisto nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio trastuzumabo atradimas. \u0160is vaistas prad\u0117tas taikyti 1998 m. atlikus tam tikrus genetinius tyrimus. Paskyrus \u0161\u012f vaist\u0105 tiems pacientams, kuri\u0173 naviko l\u0105stel\u0117s tur\u0117jo specifini\u0173 receptori\u0173, nustatyta, kad jis i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia ligos i\u0161eit\u012f ir reik\u0161mingai padidina i\u0161gyvenimo tikimyb\u0119.<\/p>\n

\u201eVis d\u0117lto tai nebuvo tik tam tikr\u0173 genetini\u0173 tyrim\u0173 rezultatas. J\u012f l\u0117m\u0117 ir sukaupt\u0173 duomen\u0173 apie gyvensen\u0105 bei kitus rodiklius naudojimas priimant sprendimus. Reik\u0117jo atrasti tam tikr\u0105 gydymo sistem\u0105 ir konkre\u010dias pacientes, turin\u010dias t\u0105 genetin\u012f sutrikim\u0105. Tai jau multidisciplinin\u0117, ne tik onkologijos tema\u201c, \u2013 priduria doc. K. Garuolien\u0117.<\/p>\n

Mokslinink\u0117s atkreipia d\u0117mes\u012f, kad b\u016btent gyvensena, mityba, fizinis aktyvumas, aplinkos veiksniai yra svarb\u016bs personalizuotos medicinos d\u0117menys, nors jiems Lietuvoje skiriama per ma\u017eai d\u0117mesio. Klasifikuojant pacientus \u012f grupes taip pat vertinama geografin\u0117 pad\u0117tis, lytis, am\u017eius, klinikiniai duomenys, gretutin\u0117s ligos, anks\u010diau taikytas gydymas ir kt.<\/p>\n

\"Personalizuota <\/p>\n

Personalizuota medicina \u2013 tik didmies\u010di\u0173 privilegija?<\/p>\n

2024 m. STRATA atliko Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybi\u0173 studij\u0105, kurioje pla\u010diai ap\u017evelgiama situacija ir u\u017esienio \u0161ali\u0173 patirtis, tod\u0117l tai yra svarbus \u017eingsnis siekiant sukurti nacionalin\u0119 personalizuotos medicinos strategij\u0105. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininki\u0173 atliktas tyrimas leid\u017eia geriau suprasti \u201e\u017eemi\u0161kuosius\u201c, praktinius personalizuotos medicinos \u012fgyvendinimo aspektus.<\/p>\n

\u201eKalbant apie personalizuotos medicinos pl\u0117tr\u0105, dauguma tyrimo dalyvi\u0173 kaip kli\u016bt\u012f \u012fvardijo finansinius i\u0161teklius ar netinkam\u0105 j\u0173 paskirstym\u0105, tarpdisciplininio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tr\u016bkum\u0105. Gydytojai ir pacientams atstovaujan\u010dios organizacijos pageidaut\u0173 b\u016bti labiau \u012ftraukti \u012f personalizuotos medicinos politikos planavim\u0105\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus apibendrina doc. K. Garuolien\u0117.<\/p>\n

Pasak tyr\u0117j\u0173, personalizuotos medicinos pl\u0117trai Lietuvoje reik\u0117t\u0173 ir speciali\u0173 \u012fgyvendinimo gairi\u0173 bei edukacijos regionuose, nes \u0161i sritis kol kas suvokiama kaip didesni\u0173 miest\u0173, medicinos centr\u0173, kuriuose sutelktos reikalingos kompetencijos, vykdoma veikla, bet ne visuotinai taikoma sistema. Kli\u016b\u010di\u0173 skland\u017eiai pl\u0117trai kyla ir d\u0117l finansavimo modelio, kai sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra paremtas greitos investicij\u0173 gr\u0105\u017eos siekiamybe.<\/p>\n

\"Sen\u0117jimas <\/p>\n

\u201eViena i\u0161 pagrindini\u0173 personalizuotos medicinos \u012fgyvendinimo Lietuvoje kli\u016b\u010di\u0173 yra supratimo apie jos ilgalaik\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 tr\u016bkumas, ypa\u010d tarp sveikatos prie\u017ei\u016bros politikos formuotoj\u0173. Da\u017enai d\u0117mesys yra sutelkiamas tik \u012f pradines i\u0161laidas, ne\u012fvertinant galimos ekonomin\u0117s naudos ilguoju laikotarpiu, tokios kaip ma\u017eesnis nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis, trumpesnis gydymo laikas, ma\u017eesnis hospitalizacijos poreikis ir pacient\u0173 nedarbingumas\u201c, \u2013 sako prof. L Murauskien\u0117.<\/p>\n

Anot doc. K. Garuolien\u0117s, personalizuotos medicinos pl\u0117trai reikalingas kitoks m\u0105stymo b\u016bdas: \u201eTuri atsirasti kitoks po\u017ei\u016bris \u012f personalizuot\u0105 medicin\u0105. \u0160ie tyrimo rezultatai leid\u017eia teigti, kad nepakankamas institucij\u0173 bendradarbiavimas ir pacient\u0173 organizacij\u0173 ne\u012ftraukimas \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 Lietuvoje gali apsunkinti tiksliosios medicinos pl\u0117tr\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ateityje b\u016btina u\u017etikrinti efektyvesn\u012f institucij\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir stiprinti pacient\u0173 organizacij\u0173 vaidmen\u012f, siekiant nuoseklaus ir tvaraus tiksliosios medicinos vystymosi Lietuvoje, kurioje tikslioji medicina b\u016bt\u0173 vertinama ne kaip dideli\u0173 s\u0105naud\u0173 reikalaujanti naujov\u0117, o kaip strategi\u0161kai pagr\u012fsta investicija \u012f veiksmingesn\u0119 ir tvaresn\u0119 sveikatos sistem\u0105.\u201c<\/p>\n

Nuo sistemos iki gydymo terapij\u0173<\/p>\n

Nors personalizuota medicina apima plat\u0173 sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 spektr\u0105, genetiniai tyrimai ir j\u0173 pagrindu kuriamos terapijos yra viena i\u0161 neatsiejam\u0173 jos sri\u010di\u0173.<\/p>\n

Vilniaus universiteto Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro profesor\u0117 S. Jarmalait\u0117 pasakoja, kad spar\u010diai besivystan\u010dios \u0161iuolaikin\u0117s technologijos ir biobankuose kaupiami duomenys apie ligas bei j\u0173 genetin\u0119 informacij\u0105 leid\u017eia mokslininkams patikimai i\u0161ai\u0161kinti ry\u0161ius tarp genetini\u0173 poky\u010di\u0173 ir lig\u0173, kurti naujus personalizuotos medicinos vaistus ar gen\u0173 redagavimo priemones. Svarbiausia, kad \u0161ie gaus\u016bs mokslinink\u0173 sukurti i\u0161tekliai jau naudojami medikams priimant klinikinius sprendimus.<\/p>\n

\"Ar <\/p>\n

\u201e\u0160iuolaikin\u0117s \u017einios ir technologijos pagaliau leid\u017eia gydyti ar bent jau kontroliuoti sunkias paveldimas ligas. Nors jos neretai priskiriamos ret\u0173 lig\u0173 grupei, bet bendras sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius siekia kelis \u0161imtus milijon\u0173. Iki technologij\u0173 pa\u017eangos eros buvo gydomi tik \u0161i\u0173 sud\u0117ting\u0173 lig\u0173 simptomai, o \u0161iuo metu galime gydyti ir ligos prie\u017east\u012f \u2013 genetin\u012f defekt\u0105. Gen\u0173 terapija padeda \u012fveikti tokias sud\u0117tingas ligas kaip paveldimas aklumas, imunodeficitas, cistin\u0117 fibroz\u0117, spinalin\u0117 raumen\u0173 atrofija, B tipo hemofilija. \u0160iuo metu yra registruota beveik 30 gen\u0173 terapija gr\u012fst\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 iki tol nepagydomoms ligoms \u012fveikti\u201c, \u2013 pasakoja prof. S. Jarmalait\u0117.<\/p>\n

Pasak profesor\u0117s, da\u017eniausios ligos \u2013 onkologin\u0117s, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 \u2013 taip pat sulauk\u0117 nauj\u0173 gydymo sprendim\u0173: \u201ePersonalizuota medicina padeda tiksliai nustatyti ligos biologin\u012f tip\u0105, parinkti tinkamiausi\u0105 gydym\u0105, tiksli\u0105 vaisto doz\u0119. Onkologin\u0117ms, neurodegeneracin\u0117ms ligoms gydyti vis da\u017eniau taikoma l\u0105steli\u0173 terapija, kai klinik\u0173 laboratorijose paciento l\u0105stel\u0117s modifikuojamos ir paruo\u0161iamos kovai su liga.\u201c<\/p>\n

Genomo tyrimai \u2013 tiksliai diagnostikai ir lig\u0173 prevencijai<\/p>\n

Prof. S. Jarmalait\u0117s teigimu, personalizuotos medicinos eroje tiksli ligos diagnoz\u0117 yra itin svarbi. Svarbu \u017einoti ne tik ligos simptomus, ne tik fiziologinius, bet ir genetinius poky\u010dius. Onkologini\u0173 lig\u0173 atveju \u2013 tai su v\u0117\u017eiu susijusi\u0173 gen\u0173 mutacijos. Nusta\u010dius tiksli\u0105 diagnoz\u0119, taikini\u0173 terapijos vaistais galima efektyviai blokuoti mutavus\u012f baltym\u0105 ir taip sustabdyti v\u0117\u017eio plitim\u0105. Kai \u012ftariama paveldima liga, genetiniai tyrimai pateikia tiksli\u0105 diagnoz\u0119 pacientui ir padeda nustatyti ligos paveld\u0117jimo rizik\u0105 artimiausiems paciento giminai\u010diams.<\/p>\n

\"Senatv\u0117 <\/p>\n

\u201eYra test\u0173, skirt\u0173 nustatyti polink\u012f sirgti viena ar kita liga ir taip u\u017ekirsti keli\u0105 jos atsiradimui, rinktis tinkamas profilaktikos priemones, keisti \u012fpro\u010dius, mityb\u0105. Poligeninis rizikos \u012fvertis vis pla\u010diau taikomas kartu su profilaktine kai kuri\u0173 lig\u0173 patikra. Pavyzd\u017eiui, Estijoje profilakti\u0161kai tikrinantis d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio gali b\u016bti atliktas ir genetin\u0117s rizikos testas. Genetiniai testai, vertinantys metabolizmo ferment\u0173 aktyvum\u0105, padeda parinkti tinkamiausi\u0105 doz\u0119 ir suma\u017einti nepageidaujamo poveikio rizik\u0105\u201c, \u2013 pasakoja mokslinink\u0117.<\/p>\n

Prof. S. Jarmalait\u0117s mokslin\u0117 grup\u0117 jau daugiau kaip 20 met\u0173 dirba personalizuotos medicinos srityje. \u0160ios grup\u0117s mokslininkai tiria ligai b\u016bdingus genetinius poky\u010dius ir kuria skys\u010di\u0173 biopsijos testus, skirtus lig\u0173 diagnostikai ir atsakui \u012f gydym\u0105 prognozuoti. Vilniaus universiteto Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centre tiriamas prostatos, inkst\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, kr\u016bties, kiau\u0161id\u017ei\u0173 molekulinis profilis, jau yra sukurti ir patentuoti prostatos ir inkst\u0173 v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos genetiniai testai. Mokslinink\u0117 atkreipia d\u0117mesn\u012f, kad pastarieji, ypa\u010d jei jie atliekami skys\u010di\u0173 biopsijos m\u0117giniuose (Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centre naudojamas \u0161lapimas), padeda lig\u0105 nustatyti gerokai anks\u010diau nei \u012fprastiniai tyrimai.<\/p>\n

\u201ePuikiai \u017einoma, kad ankstyv\u0173 stadij\u0173 onkologin\u0117s ligos yra pagydomos, o nusta\u010dius i\u0161plitusi\u0105 lig\u0105, j\u0105 \u012fveikti sunku. M\u016bs\u0173 kuriam\u0173 genetini\u0173 test\u0173 privalumas \u2013 ne tik j\u0173 jautrumas ir tikslumas, bet ir neinvazinis m\u0117ginio surinkimo b\u016bdas. Tokie testai nesunkiai pritaikomi ligos profilaktikai. Juk \u0161lapim\u0105 surinkti n\u0117ra sunku. Profilaktin\u0117 ligos rizikos patikra yra labai svarbi tokioms ligoms kaip inkst\u0173 v\u0117\u017eys. Liga akivaizd\u017ei\u0173 simptom\u0173 neturi ir pasirei\u0161kia tik navikui i\u0161plitus. O juk Lietuvoje inkst\u0173 v\u0117\u017eiu sergama gerokai da\u017eniau nei kitose \u0161alyse\u201c, \u2013 ai\u0161kina profesor\u0117.<\/p>\n

\"Medicina\"\/ <\/p>\n

Sekvenuojami europie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 genomai<\/p>\n

Nors kalbant apie genetinius tyrimus neretai palie\u010diamas etikos klausimas, Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro mokslinink\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad vykdant genetin\u012f testavim\u0105 galioja tokia pati duomen\u0173 apsauga, kaip ir atliekant kitus medicininius tyrimus: \u201eGaliu u\u017etikrinti, kad m\u0117giniai tvarkomi laikantis grie\u017et\u0173 proced\u016br\u0173, nepaliekant galimyb\u0117s netinkamai atskleisti asmens duomenis. Pasaulyje mokslinink\u0173 sukauptose duomen\u0173 baz\u0117se saugomi t\u016bkstan\u010diai anonimizuot\u0173 genom\u0173, jie tarnauja kuriant ateities diagnostikos ir gydymo priemones. Esame labai d\u0117kingi donorams ir raginame nebijoti donuoti savo m\u0117ginius biobankams.\u201c<\/p>\n

Pasak prof. S. Jarmalait\u0117s, tokia donoryst\u0117 gali tur\u0117ti ir nacionalin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 Estijai pirmajai startavus su gen\u0173 bank\u0173 projektu, per 20 met\u0173 pavyko surinkti 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 Estijos gyventoj\u0173 genom\u0173. Donorai gavo konsultacijas, paremtas genetine informacija, ir taip i\u0161veng\u0117 daugelio lig\u0173, o tyr\u0117jai surinko gausius duomenis ir suk\u016br\u0117 personalizuotos medicinos produktus, kuriuos noriai perka kitos \u0161alys. \u0160iuo metu Estijoje ne tik gerai i\u0161vystytas personalizuotas lig\u0173 gydymas, skaitmenizuoti sveikatos duomenys, bet ir vyrauja didelis pasitik\u0117jimas vie\u0161ojo sektoriaus sveikatos paslaugomis, pasiektas puikus visuomen\u0117s sveikatos ra\u0161tingumas.<\/p>\n

\u201eBe to, reikia atminti, kad toli gra\u017eu ne visa genetin\u0117 informacija yra ypa\u010d didelio jautrumo. Paciento labui asmeninis farmakogenominis vaist\u0173 metabolizavimo profilis tur\u0117t\u0173 b\u016bti deklaruojamas taip, kaip kraujo grup\u0117, o ir naviko genetinio tyrimo duomenys teapima informacij\u0105 apie naviko jautrum\u0105 vaistams ar padeda tiksliau apib\u016bdinti lig\u0105, paciento genetinis identitetas n\u0117ra tiriamas. Ta\u010diau \u0161i informacija labai vertinga mokslininkams ir gali pad\u0117ti sukurti naujus gydymo metodus\u201c, \u2013 sako mokslinink\u0117.<\/p>\n

Ji pabr\u0117\u017eia, kad genetinis testavimas \u0161alyje turi geras perspektyvas \u2013 naujagimiai Lietuvoje tikrinami d\u0117l 12 \u012fgimt\u0173 lig\u0173, o tai leid\u017eia anksti u\u017ekirsti keli\u0105 paveldim\u0173 sindrom\u0173 pasirei\u0161kimui. Nuo 2015 m. Lietuvoje veikia genetinio konsultavimo sistema, kai reikaling\u0173 tyrim\u0173 i\u0161laidos padengiamos privalomojo sveikatos draudimo fondo l\u0117\u0161omis. \u0160i tvarka apima ne tik paveldimas retas ligas, bet ir kai kuri\u0173 tip\u0173 onkologinius susirgimus, o nuo \u0161iemet kompensuojamas ir pagrindini\u0173 v\u0117\u017eio gen\u0173 mutacij\u0173 tyrimas naujos kartos sekoskaitos metodu onkologin\u0117ms ligoms diagnozuoti ir tyrimai skiriant psichotropinius vaistus.<\/p>\n

\u201eBe to, Lietuva dalyvauja \u012fgyvendinant \u201eMilijono genom\u0173\u201c iniciatyv\u0105, pagal kuri\u0105 iki 2027 m. pabaigos yra numatyta sekvenuoti milijono europie\u010di\u0173 genomus. Tarp j\u0173 bus beveik 3 t\u016bkstan\u010diai lietuvi\u0173 genom\u0173. Tad esame pasireng\u0119 personalizuotos medicinos prover\u017eiui ir didesn\u0117s apimties genetiniams tyrimams. Turime \u012frang\u0105, specialist\u0173, sukurtas teisinis genetini\u0173 tyrim\u0173 reglamentavimas, kai tyrimai atliekami gydymo tikslais. Mums vis dar tr\u016bksta darnios strukt\u016bros, bendradarbiavimo tarp vis\u0173 grand\u017ei\u0173 \u2013 mokslo, sveikatos paslaug\u0173, verslo, teis\u0117k\u016bros, o svarbiausia \u2013 visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo ir \u012fsitraukimo\u201c, \u2013 sako prof. S. Jarmalait\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lietuvoje jau diegiami ir tobulinami svarb\u016bs personalizuotos medicinos elementai, pavyzd\u017eiui, atliekami pa\u017eang\u016bs genetiniai tyrimai, leid\u017eiantys tiksliau prognozuoti ligas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":122963,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[4406,25,11739,30,31,1573,34,35,24,559,6620,32,33,22447,37,39,36,38,40,675,23,22,28,29,1714,5375,26,27,1801],"class_list":["post-122962","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-google","tag-antrastes","tag-atradimai","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-facebook","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-it","tag-kosmosas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lcd","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokslas","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-technologijos","tag-telefonai","tag-top-stories","tag-topstories","tag-youtube"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116190196772514609","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=122962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122962\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/122963"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=122962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=122962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=122962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}