eurai<\/a> taps aktual\u016bs ir Lietuvos gyventojams. Europos centrinis bankas kartu su partneriais siekia, kad naujos kartos banknotai geriau atspind\u0117t\u0173 Europos kult\u016br\u0105, vertybes ir gamtos paveld\u0105.<\/p>\nDabartinis eur\u0173 banknot\u0173 dizainas pasirinktas dar kuriant bendr\u0105 Europos valiut\u0105. Tuomet buvo nuspr\u0119sta naudoti neutralius architekt\u016brinius motyvus \u2013 langus, vartus ir tiltus, kurie simbolizuoja atvirum\u0105 ir ry\u0161\u012f tarp valstybi\u0173.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117 buvo ta, kad \u0161ie objektai n\u0117ra tikri pastatai \u2013 tai stilizuoti, realyb\u0117je neegzistuojantys architekt\u016bros elementai.<\/p>\n
Toks sprendimas buvo priimtas siekiant i\u0161vengti gin\u010d\u0173 tarp valstybi\u0173 d\u0117l to, kokie kult\u016bros ar istorijos simboliai tur\u0117t\u0173 puo\u0161ti bendr\u0105 valiut\u0105. Ta\u010diau po daugiau nei dvide\u0161imties met\u0173 vis da\u017eniau pasigirsta nuomon\u0117, kad Europa gali dr\u0105siau parodyti savo kult\u016brin\u012f identitet\u0105.\n <\/p>\n
Tod\u0117l planuojama, kad naujos kartos eur\u0173 banknotai bus kur kas i\u0161rai\u0161kingesni ir labiau susij\u0119 su Europos istorija bei gamta.<\/p>\n
Ant banknot\u0173 gali atsirasti garsios asmenyb\u0117s<\/p>\n
Viena i\u0161 svarstom\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 tema \u201eEuropos kult\u016bra\u201c. Pagal \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 banknotuose gal\u0117t\u0173 atsirasti gars\u016bs Europos k\u016br\u0117jai, mokslininkai ir menininkai. Tarp galim\u0173 simboli\u0173 minimi tokie vardai kaip Leonardo da Vin\u010di ar Ludwigas van Beethovenas.<\/p>\n
Tokiu b\u016bdu siekiama pabr\u0117\u017eti Europos kult\u016bros \u012fvairov\u0119 ir ind\u0117l\u012f \u012f pasaulio istorij\u0105. Tokie simboliai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u017emon\u0117ms lengviau atpa\u017einti ir \u012fsiminti banknotus, o kartu priminti apie bendr\u0105 kult\u016brin\u012f paveld\u0105.<\/p>\n
Kita svarstoma kryptis yra susijusi su gamta. Tema \u201eUp\u0117s ir pauk\u0161\u010diai\u201c orientuota \u012f Europos ekosistemas. Pagal \u0161i\u0105 koncepcij\u0105 banknotuose gal\u0117t\u0173 atsirasti upi\u0173 motyvai, kriokliai ar skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Tokie simboliai tur\u0117t\u0173 perteikti laisv\u0117s, jud\u0117jimo ir gamtos svarbos id\u0117j\u0105 bei priminti apie aplinkos apsaugos reik\u0161m\u0119.\n <\/p>\n
Dizain\u0105 pad\u0117s i\u0161rinkti ir visuomen\u0117<\/p>\n
Nauj\u0173j\u0173 banknot\u0173 k\u016brimo procesas vyksta keliais etapais. Pirmiausia Europos institucijos organizavo dizaino konkurs\u0105, kuriame dalyvauja keli de\u0161imtys dizaineri\u0173 i\u0161 skirting\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Skelbiama, kad apie 40 k\u016br\u0117j\u0173 pateiks savo si\u016blomas banknot\u0173 vizijas. \u0160ie pasi\u016blymai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pristatyti iki 2026 met\u0173 pavasario.<\/p>\n
Ta\u010diau sprendim\u0105 priims ne tik ekspertai. Numatyta, kad visoje Europoje vyks visuomen\u0117s apklausos, kuriose gyventojai gal\u0117s i\u0161sakyti savo nuomon\u0119 apie si\u016blomus dizainus. Tokiu b\u016bdu siekiama, kad naujoji valiutos i\u0161vaizda b\u016bt\u0173 priimtina kuo platesniam Europos visuomen\u0117s ratui.<\/p>\n
Galutin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l banknot\u0173 dizaino planuojama patvirtinti iki 2026 met\u0173 pabaigos.<\/p>\n
Daugiau saugumo ir patogumo<\/p>\n
Naujieji banknotai bus kuriami ne tik d\u0117l estetikos. Didelis d\u0117mesys skiriamas ir saugumui. Per pastaruosius metus padirbt\u0173 banknot\u0173 technologijos tapo sud\u0117tingesn\u0117s, tod\u0117l reikia nuolat tobulinti apsaugos priemones.\n <\/p>\n
Numatoma, kad naujoje banknot\u0173 serijoje bus naudojamos pa\u017eangesn\u0117s spaudos technologijos, sud\u0117tingesni apsaugos elementai ir nauji vizualiniai efektai, kuriuos bus sunkiau atkartoti.<\/p>\n
Be to, bus siekiama pagerinti banknot\u0173 naudojimo patogum\u0105. Pavyzd\u017eiui, planuojama, kad nominalus b\u016bt\u0173 lengviau atpa\u017einti lie\u010diant, o tai ypa\u010d svarbu silpnaregiams.<\/p>\n
Senieji eurai dar kur\u012f laik\u0105 liks apyvartoje<\/p>\n
Daugeliui \u017emoni\u0173 kyla klausimas, ar reik\u0117s skubiai keisti turimus banknotus. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad per\u0117jimas prie naujos serijos bus laipsni\u0161kas.<\/p>\n
Senojo dizaino banknotai kur\u012f laik\u0105 cirkuliuos kartu su naujaisiais. Jie nebus staiga panaikinti ir i\u0161liks teis\u0117ta mok\u0117jimo priemone tol, kol nat\u016braliai bus pakeisti naujais banknotais.<\/p>\n
Paprastai tokie procesai vyksta palaipsniui \u2013 bankai ir bankomatai pradeda i\u0161duoti naujo dizaino pinigus, o senieji banknotai i\u0161 apyvartos i\u0161imami jiems susid\u0117v\u0117jus.\n <\/p>\n
Grynieji pinigai vis dar i\u0161lieka svarb\u016bs<\/p>\n
Nors skaitmeniniai mok\u0117jimai Europoje spar\u010diai populiar\u0117ja, grynieji pinigai vis dar atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f ekonomikoje. Daugeliui \u017emoni\u0173 jie i\u0161lieka patikima ir nepriklausoma atsiskaitymo priemone.<\/p>\n
Tod\u0117l nauj\u0173 eur\u0173 banknot\u0173 k\u016brimas rodo, kad fiziniai pinigai ir toliau bus svarbi finansin\u0117s sistemos dalis. Atnaujintas dizainas tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161laikyti j\u0173 aktualum\u0105 ir ateityje.<\/p>\n
Taigi po daugiau nei dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 eur\u0173 banknotai ruo\u0161iasi naujam etapui su kitokia i\u0161vaizda, modernesn\u0117mis technologijomis ir didesniu ry\u0161iu su Europos kult\u016bra bei gamta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Europoje naudojama valiuta, kuri\u0105 milijonai \u017emoni\u0173 kasdien laiko rankose, netrukus gali pasikeisti taip, kaip nebuvo keitusi daugiau nei…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":124367,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[21195,25,1057,30,31,10441,1068,34,35,24,32,33,146,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-124366","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-aktualu","tag-antrastes","tag-baltijos-salys","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-eurai","tag-europos-sajunga","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-latvija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116200082133058792","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124366","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=124366"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124366\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/124367"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=124366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=124366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=124366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}