{"id":125560,"date":"2026-03-11T01:34:09","date_gmt":"2026-03-11T01:34:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/125560\/"},"modified":"2026-03-11T01:34:09","modified_gmt":"2026-03-11T01:34:09","slug":"istorikas-apie-kovo-11-aja-tai-nebuvo-stebuklas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/125560\/","title":{"rendered":"Istorikas \u2013 apie Kovo 11-\u0105j\u0105: tai nebuvo stebuklas"},"content":{"rendered":"

Lyderiavo estai <\/p>\n

Kod\u0117l b\u016btent Lietuva tur\u0117jo dr\u0105sos pirmoji atsiskirti nuo Soviet\u0173 S\u0105jungos ir skelbti nepriklausomyb\u0119? Istorikas M. \u0116mu\u017eis komentavo, kad b\u016bt\u0173 galima svarstyti, ar tai buvo dr\u0105sa, ar kitos prie\u017eastys, ta\u010diau, kaip da\u017enai b\u016bna, nepriklausomybi\u0173 atk\u016brimo procesuose pirmiausia lyderiavo estai. \u201eJie pirmieji prad\u0117jo 1988 m. \u012fvairius bruzd\u0117jimus. Paskui jau pana\u0161\u016bs procesai vyko ir kitose Baltijos \u0161alyse\u201c, \u2013 komentavo jis. <\/p>\n

Vis d\u0117lto, istoriko teigimu, kad b\u016bt\u0173 atkurta Lietuvos nepriklausomyb\u0117, didel\u012f post\u016bm\u012f dar\u0117 vyk\u0119 procesai visoje Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Vis\u0173 pirma, Michailo Gorba\u010diovo inicijuota glastnost\u201c arba vie\u0161umo reforma ir perestroika arba lietuvi\u0161kai \u017einoma pertvarka: \u201eGlastnost\u201c pirmiausia buvo orientuota \u012f cenz\u016bros pripa\u017einim\u0105, \u012f \u017eod\u017eio atlaisvinim\u0105, o perestroik\u0105 gal i\u0161 dalies labiau \u012f m\u0105stymo pertvarkym\u0105, ta\u010diau daugiausia tai buvo ekonomikos programa\u201c, \u2013 kalb\u0117jo M. \u0116mu\u017eis. <\/p>\n

\"Marius <\/p>\n

Pasak jo, lietuviai da\u017eniausiai prisimena miting\u0105 prie A. Mickevi\u010diaus paminklo Vilniuje, bet Latvijos sostin\u0117je Rygoje pana\u0161us \u012fvykis u\u017efiksuotas dar metais anks\u010diau. \u201eJie tuo metu \u012fk\u016br\u0117 savo Helsinkio grup\u0119, nors soviet\u0173 Lietuvoje j\u0105 tur\u0117jome dar anks\u010diau. Ta\u010diau tie perestroikos post\u016bmiai Latvijoje atsiranda 1986 m. Tada, kaip min\u0117jau, Lietuvoje \u012fvyksta mitingas prie A. Mickevi\u010diaus paminklo, pana\u0161\u016bs judesiai vyksta ir Estijoje. Vadinasi, po truput\u012f vyko vienas kit\u0105 stumiantys \u012fvykiai. Ai\u0161ku, reikia suprasti, kad S\u0105j\u016bdis buvo pertvark\u0105 remiantis jud\u0117jimas<\/p>\n

Kita vertus, kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017emon\u0117s \u0161io jud\u0117jimo viduje nor\u0117jo remti t\u0105 pertvark\u0105, o kiek tai tiesiog buvo aki\u0173 d\u016bmimas, turb\u016bt yra akivaizdu. Ta\u010diau visi \u0161ie procesai i\u0161kelia naujus \u017emones \u012f aren\u0105, o antra, jie kei\u010dia vie\u0161\u0105j\u012f diskurs\u0105 apie k\u0105 ir kaip kalbama\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo istorikas.<\/p>\n

Informacijos krioklys pralau\u017e\u0117 okupant\u0173 u\u017etvank\u0105<\/p>\n

M. \u0116mu\u017eio teigimu, prad\u0117ta dr\u0105siau kalb\u0117ti apie vykdytas soviet\u0173 represijas. Kitaip sakant, apie tai, apie k\u0105 anks\u010diau buvo tylima arba grie\u017etai negalima kalb\u0117ti. \u201eTai galima palyginti su u\u017etvankos ply\u0161iu, kuris vis did\u0117jo, kol pro j\u012f gal\u0117jo prasiver\u017eti visk\u0105 griaunantis krioklys. Vadinasi, Gorba\u010diovo reformos u\u017eved\u0117 \u0161\u012f proces\u0105. Galima sakyti, kad iki tol vieni \u017emon\u0117s ne\u017einojo, kas \u012fvyko 1940 m., kas \u012fvyko po karo, ta\u010diau toki\u0173 buvo labai nedaug, tai buvo daugiau jaunesnioji karta. <\/p>\n

Vyresni \u017emon\u0117s tai puikiai \u017einojo, bet vieni pasirinko nekalb\u0117ti (ideologi\u0161kai) arba pusiau teigiamai kalb\u0117ti, o kiti bijojo tai daryti. Ta\u010diau, kai vie\u0161ai pradedama atviriau apie visk\u0105 kalb\u0117ti, atsiranda ne tik tautinio sentimento atgimimas (kaip sak\u0117 profesor\u0117 Gailien\u0117 \u201eK\u0105 jie su mumis padar\u0117?\u201c), bet ir kad reikia i\u0161taisyti t\u0105 skriaudos moment\u0105, kuris buvo padarytas 1940 m.\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis. <\/p>\n

\"Raudonosios <\/p>\n

Tiesa, prad\u0117ta v\u0117l romantizuoti ir tarpukario laikotarp\u012f, o tai nei\u0161vengiamai irgi ved\u0117 prie tos minties, kad reikia atkurti valstyb\u0119. \u201eJeigu dabar mums yra negerai, jeigu buvo padaryti tam tikri soviet\u0173 nusikaltimai, jeigu ekonomika yra atsilikusi, tai kod\u0117l mums reikia \u010dia kankintis? Kod\u0117l negalime atkurti valstyb\u0117s, kuri buvo prievarta panaikinta, ir gyventi gra\u017eiau? <\/p>\n

Man atrodo, kad taip ta vizija ir susiformavo. Toliau jau galime kalb\u0117ti apie tai, kaip t\u0105 valstyb\u0119 reik\u0117jo atkurti ir kokia ta valstyb\u0117 tur\u0117jo b\u016bti. 1989 m. eigoje ir 1990 m. prad\u017eioje tikrai labai ma\u017ea grup\u0117 nepritar\u0117, kad t\u0105 nepriklausom\u0105 valstyb\u0119 reikia atkurti. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 buvo, bet tai buvo procenti\u0161kai labai nedidel\u0117 dalis visuomen\u0117s (\u201eJedinstvo\u201c, platformininkai, ar pan.). I\u0161 esm\u0117s visi pritar\u0117, kad ta valstyb\u0117 turi atsirasti, tik ne visi susitar\u0117, kokiu b\u016bdu\u201c, \u2013 sak\u0117 M. \u0116mu\u017eis. <\/p>\n

Lietuvos Komunist\u0173 partija netur\u0117jo pasirinkimo <\/p>\n

Anot istoriko, tai ir buvo tos dilemos, su kokiomis buvo eita iki Kovo 11-osios. M. \u0116mu\u017eis komentavo, kad Lietuva nebenor\u0117jo net ir autonomi\u0161kai gyventi Soviet\u0173 S\u0105jungoje. \u201eI\u0161 esm\u0117s sovietin\u0117s respublikos tur\u0117jo suvar\u017eyt\u0105, dalin\u0119 autonomij\u0105. Galb\u016bt ne politin\u0119, o labiau \u016bkin\u0119, kai gal\u0117jo savaranki\u0161kiau tvarkyti tuos klausimus. Ta\u010diau ilgoje perspektyvoje tai irgi nepasiteisino. <\/p>\n

1988-1989 m. prad\u0117tas vartoti \u017eodis suverenitetas. Tod\u0117l ir sakiau, kad estai kai kuriose vietose lyderiavo, nes jie i\u0161k\u0117l\u0117 ekonominio suvereniteto klausim\u0105. Taip pat ir teisinio, kad Estijos \u012fstatymai yra auk\u0161\u010diau u\u017e ka\u017ekokius sovietinius sprendimus ar \u012fstatymus. Nor\u0117jo didesnio savaranki\u0161kumo d\u0117l ekonomikos planavimo. Lietuvoje b\u016bta pana\u0161aus kalb\u0117jimo labiau gal i\u0161 Komunist\u0173 partijos pus\u0117s, bet labai greitai viskas pasikeit\u0117, kai Lietuvos s\u0105j\u016bdis ar\u0161iai pasisak\u0117 u\u017e Lietuvos nepriklausomyb\u0119 nuo steigiamojo suva\u017eiavimo 1988 m. spal\u012f. Jau 1989 m. vasario 16 d. tai labai garsiai skamb\u0117jo. Palaipsniui Lietuvos komunist\u0173 partija tur\u0117jo pereiti i\u0161 esm\u0117s prie nepriklausomyb\u0117s lozung\u0173, nes turb\u016bt kitaip b\u016bt\u0173 buvusi nu\u0161luota tos tautin\u0117s bangos\u201c, \u2013 svarst\u0117 jis. <\/p>\n

\"Michailas <\/p>\n

M. \u0116mu\u017eis primin\u0117, kad Lietuvos komunistai gal\u0117jo puikiai matyti t\u0105 precedent\u0105 Lenkijoje, kuris ten \u012fvyko 1988 m. bir\u017eel\u012f. \u201eLenkijoje tais metais vyko rinkimai, nors ir nebuvo visi\u0161kai laisvi. Komunistai buvo rezervav\u0119 sau dal\u012f viet\u0173. Ta\u010diau visas kitas vietas, kurias leido u\u017eimti konkuruojantiems politiniams jud\u0117jimams, pa\u0117m\u0117 \u201eSolidarumas\u201c. Vadinasi, tai mat\u0117 ir m\u016bs\u0173 komunistai, tod\u0117l irgi pakeit\u0117 savo kalb\u0117sen\u0105 d\u0117l nepriklausomyb\u0117s siekio. <\/p>\n

Taigi, liko sud\u0117tingiausi keli klausimai: kada atkurti nepriklausomyb\u0119 ir kokia ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Pirmuoju klausimu buvo galima kalb\u0117ti apie atstatym\u0105 tarpukario Lietuvos, i\u0161stojim\u0105 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos. Buvo toki\u0173 kalb\u0117toj\u0173. Taip pat buvo galima kalb\u0117ti apie ka\u017ekoki\u0105 komunistin\u0119-socialistin\u0119 Lietuv\u0105, tik ne Soviet\u0173 S\u0105jungos sud\u0117tyje, o gal ir ka\u017ekokios atnaujintos S\u0105jungos viduje, kadangi Gorba\u010diovas mat\u0117 irgi toki\u0105 galimyb\u0119. Tiesa, gal paskutinis dalykas labiau pagars\u0117jo po 1990 m. kovo 11 d., kai jau pamatyta, kad lietuviai pasitrauk\u0117. <\/p>\n

Svarbus klausimas i\u0161liko ir kada skelbti nepriklausomyb\u0119: ar i\u0161 karto po rinkim\u0173, kai susirinks naujos sud\u0117ties Auk\u0161\u010diausioji Taryba, ar dar kur\u012f laik\u0105 laukti, der\u0117tis. 1990 m. vasario 24 d. rinkimus laim\u0117jus S\u0105j\u016bd\u017eiui su \u017eenklia persvara, taip pat AT pirmininku i\u0161rinkus Vytaut\u0105 Landsberg\u012f, i\u0161 esm\u0117s pirmas ir antras klausimai buvo i\u0161spr\u0119sti\u201c, \u2013 sak\u0117 istorikas. <\/p>\n

Lietuva atkurta restitucijos pagrindu <\/p>\n

Jis pasteb\u0117jo, kad buvo nuspr\u0119sta, jog Lietuva bus atkurta restitucijos pagrindu. Kitaip sakant, bus atkuriamas 1940 m. panaikintas valstybingumas. \u201eNiekur nebuvome \u012fstoj\u0119, tod\u0117l i\u0161 niekur mums ir nereikia i\u0161stoti. Nebuvo \u010dia jokia komunistin\u0117 Lietuva, o ta, kuri buvo iki 1940 m. <\/p>\n

Kitas dalykas, kad nuspr\u0119sta skelbti nepriklausomyb\u0119 nebeatid\u0117liojant. S\u0105j\u016bdis \u012f rinkimus \u0117jo su ai\u0161kia deklaracija, kad nori nepriklausomyb\u0117s. Maskva tai puikiai suvok\u0117 dar iki rinkim\u0173 rezultat\u0173. Buvo manoma, kad ji gali imtis koki\u0173 nors priemoni\u0173, jog suvar\u017eyt\u0173 \u0161\u012f siek\u012f. <\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, gal\u0117jo i\u0161vaikyti Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Taryb\u0105, ar paskelbti rinkim\u0173 rezultatus kokiais nors nelegitimiais. Maskvoje kaip tik tur\u0117jo \u012fvykti Liaudies deputat\u0173 suva\u017eiavimas, kuris tur\u0117jo susirinkti ka\u017ekur po kovo 11 d., tod\u0117l ten gal\u0117jo b\u016bti priimti nepalank\u016bs sprendimai. Tod\u0117l Kovo 11-osios pos\u0117dis ir buvo toks ilgas ir pats nepriklausomyb\u0117s paskelbimas \u012fvyko tik 22.44 val. Gal\u0117tume sakyti, kad tai buvo netgi naktinis pos\u0117dis\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo M. \u0116mu\u017eis. <\/p>\n

Istoriko nuomone, svarbiausias sprendimas buvo toks, kad nuspr\u0119sta eiti restitucijos keliu ir nedelsti atkurti nepriklausomyb\u0117s. \u201eParuo\u0161iamieji darbai tam prasid\u0117jo jau \u017einant rinkim\u0173 rezultatus, bet dar ne\u017einant, kas bus Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pirmininku ir kaip viskas klostysis. Ta\u010diau \u0161ie paruo\u0161iamieji darbai vir\u0117 nuo rinkim\u0173 vasario pabaigoje iki kovo 11-osios: buvo ruo\u0161iami dokumentai, kaip atrodys nepriklausomyb\u0117s aktas<\/a>, kaip ir k\u0105 reikia priimti, nes i\u0161kilo \u012fvairi\u0173 problem\u0173 ir t. t.\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. <\/p>\n

Kovo 11-oji \u2013 sud\u0117tingas procesas, o ne vienadienis rei\u0161kinys <\/p>\n

M. \u0116mu\u017eis pasakojo, kad apskritai galima kalb\u0117ti apie Kovo 11-\u0105j\u0105 kaip apie sud\u0117ting\u0105 proces\u0105, o ne vienadien\u012f rei\u0161kin\u012f. \u201eTurb\u016bt kartais i\u0161girstame \u017eod\u017eius, kad Kovo 11-oji buvo stebuklas. Vis d\u0117lto tai priklauso nuo to, k\u0105 mes vadiname stebuklu: jeigu tai \u012fvykis, kuris labai staigiai ir netik\u0117tai \u012fvyksta, tai tikrai Kovo 11-oji nebuvo toks stebuklas. Jai reik\u0117jo keli\u0173 savai\u010di\u0173 pasiruo\u0161imo, o apskritai \u0161is \u017eingsnis brandintas dar nuo S\u0105j\u016bd\u017eio prad\u017eios. Jeigu kalb\u0117tume apie \u0161io sprendimo teisin\u012f karkas\u0105 arba stubur\u0105, tai jis buvo brandintas apie 10 dien\u0173. Ai\u0161ku, jeigu vertintume, kad tai yra labai teigiamas dalykas, tuomet \u0161i diena tikrai buvo stebuklas.<\/p>\n

Taigi per tas de\u0161imt dien\u0173 reik\u0117jo i\u0161spr\u0119sti toki\u0105 dilem\u0105: \u012fvyko rinkimai ir buvo duotas mandatas skelbti nepriklausomyb\u0119. Ta\u010diau reik\u0117jo i\u0161spr\u0119sti neatitikim\u0105, kad Auk\u0161\u010diausioji Taryba yra okupacin\u0117s vald\u017eios organas, tai nebuvo Seimas. Galima ai\u0161kinti, kad Auk\u0161\u010diausioji Taryba kilo i\u0161 Liaudies Seimo. 1944 m. rugpj\u016bt\u012f tas Liaudies Seimas buvo pervadintas Auk\u0161\u010diausi\u0105ja Taryba, bet ir tai yra okupacinis organas. B\u016bt\u0173 buv\u0119 labai keista, jei okupacinis organas Auk\u0161\u010diausioji taryba b\u016bt\u0173 paskelb\u0119s nepriklausomyb\u0119 nuo okupanto. Ai\u0161ku, b\u016bt\u0173 galima sakyti, kad buvo suteiktas mandatas skelbti nepriklausomyb\u0119, ta\u010diau nor\u0117ta tikrai visk\u0105 precizi\u0161kai teisi\u0161kai padaryti, jog paskui neb\u016bt\u0173 galima kabin\u0117tis\u201c, \u2013 tikino istorikas. <\/p>\n

\"Vilnius, <\/p>\n

Jo teigimu, propagandininkai paskui labai noriai b\u016bt\u0173 baksnoj\u0119 \u012f kokius nors galimus neatitikimus ir tai panaudoj\u0119 savo tikslams. Tod\u0117l Kovo 11-osios skelbimas buvo penki\u0173 dokument\u0173 paketas. \u201eDa\u017eniausiai susitelkiame \u012f Nepriklausomyb\u0117s Akt\u0105, bet jis nebuvo net pirmasis. Pirmiausia buvo priimta deklaracija d\u0117l deputat\u0173 \u012fgaliojimo, kur buvo paai\u0161kinta, i\u0161 kur kyla j\u0173 \u012fgaliojimai. Vadinasi, kad i\u0161 1918 m. Vasario 16-osios Akto kyla Lietuvos nepriklausomyb\u0117s paskelbimas, tada 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija, kuri nostrifikavo ir patvirtino Vasario 16-osios Akt\u0105, kad tai padar\u0117 jau Tautos i\u0161rinktas Seimas. Reikia prisiminti, kad Tautos Taryba, kuri 1918 m. skelb\u0117 nepriklausomyb\u0119, buvo rinkta Vilniaus Konferencijoje, bet ne visuotinai. Tuomet priminta 1922 m. Konstitucija ir t. t. Vadinasi, \u0161i deklaracija parod\u0117, i\u0161 kur kyla Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas, kad tai n\u0117ra i\u0161 lempos. <\/p>\n

Tada antras dokumentas buvo d\u0117l valstyb\u0117s vardo ir herbo: Lietuvos Taryb\u0173 Socialistin\u0117 Respublika (LTSR) buvo pervadinta \u012f Lietuvos Respublik\u0105. Vytis buvo patvirtintas herbu. Taip siekta atsiriboti nuo Taryb\u0173 Socialistin\u0117s Respublikos, kad \u010dia ne ji skelbia nepriklausomyb\u0119, o tai daroma Lietuvos Respublikos vardu. <\/p>\n

Tre\u010diasis dokumentas buvo Aktas d\u0117l nepriklausomos Lietuvos valstyb\u0117s atstatymo. Ketvirtu dokumentu kelioms minut\u0117ms buvo gr\u0105\u017eintas Lietuvos 1938 m. Konstitucijos galiojimas. Tai buvo paskutin\u0117 galiojusi LR Konstitucija, ta\u010diau ji buvo autoritarin\u0117 ir neb\u016bt\u0173 labai tikusi modernios valstyb\u0117s k\u016brimui. Nors Latvijoje dabar galioja 1922 m. Konstitucija su tam tikrais pakeitimais. Taigi, Lietuva kelioms minut\u0117ms gr\u0105\u017eino 1938 m. Konstitucij\u0105, kad parodyt\u0173, jog m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 kyla i\u0161 tarpukario valstyb\u0117s. <\/p>\n

Penktas dokumentas jau buvo toks, kad buvo sustabdytas tos Konstitucijos galiojimas ir priimtas Laikinasis Pagrindinis \u012estatymas. \u0160tai toks buvo Kovo 11-osios visos dienos darbas, o prie\u0161 tai dar buvo Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pirmininko rinkimai, kandidatai i\u0161sak\u0117 savo valstyb\u0117s vizijas. Tod\u0117l ir sakau, kad Kovo 11-ojis nebuvo stebuklas, bet ilgai brandintas, gerai pasiruo\u0161tas ir apgalvotas veiksmas\u201c, \u2013 apibendrino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lyderiavo estai Kod\u0117l b\u016btent Lietuva tur\u0117jo dr\u0105sos pirmoji atsiskirti nuo Soviet\u0173 S\u0105jungos ir skelbti nepriklausomyb\u0119? Istorikas M. \u0116mu\u017eis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":125561,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,22586,32,33,37,39,36,38,40,22725,23,20874,22,28,29,12758,26,27],"class_list":["post-125560","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-kovo-11-oji","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-marius-emuzis","tag-naujienos","tag-nepriklausomybes-aktas","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sovietu-sajunga","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116207974071449913","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/125560","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=125560"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/125560\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/125561"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=125560"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=125560"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=125560"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}