Ir \u017eiemos \u0161altos tr\u016bsus pargraudama juok\u0117s.<\/p>\n
\u0160al\u010di\u0173 pramon\u0117s su ledais sugai\u0161ti pagavo,<\/p>\n
Ir putodams sniegs visur \u012f niek\u0105 pavirto.”<\/p>\n
Tuo pa\u010diu metu, kai \u201eputodams sniegs visur \u012f niek\u0105 pavirto”, politinio cirko duris pla\u010diai atv\u0117r\u0117 ir nauja Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija.<\/p>\n
Oficialiai tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti dar vieno \u012fstatym\u0173 leidybos sezono prad\u017eia, ta\u010diau realiai tai bus eilinis politinio i\u0161bandymo laikotarpis – vald\u017eiai, opozicijai ir visiems tiems projektams, kurie vieniems atrodo \u201eGerov\u0117s valstyb\u0117s” modernizacija, o kitiems – dar viena gerai suorganizuota politin\u0117s korupcijos operacija.<\/p>\n
Konstitucija \u0161iuo klausimu kalba labai ai\u0161kiai. \u201eVald\u017eios galias riboja Konstitucija”, skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis. Tai viena i\u0161 t\u0173 frazi\u0173, kuri\u0173 politin\u0117 reik\u0161m\u0117 paprastai i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik tuomet, kai prasideda gin\u010dai d\u0117l konkre\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173. O \u0161ios pavasario sesijos prad\u017eia rodo, kad gin\u010d\u0173 bus daugiau nei \u012fprastai.<\/p>\n
Seimo darbotvark\u0117je atsid\u016br\u0117 keli projektai, kurie jau dabar turi potencial\u0105 tapti politiniais konflikt\u0173 epicentrais. Pirmasis – nacionalinio transliuotojo reforma.<\/p>\n
Diskusijos apie LRT finansavim\u0105, valdym\u0105 ir atsakomyb\u0119 vyksta ne vienerius metus, ta\u010diau dabar jos \u012fgijo nauj\u0105 intensyvum\u0105. Reformos \u0161alininkai teigia, kad b\u016btina modernizuoti institucij\u0105, sustiprinti jos atskaitomyb\u0119 ir ai\u0161kiau reglamentuoti finansavimo mechanizm\u0105.<\/p>\n
Kritikai atsako paprastesniu argumentu: kiekviena vald\u017eia, kuri pradeda kalb\u0117ti apie LRT reform\u0105, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalba apie \u012ftak\u0105.<\/p>\n
B\u016bsimo projekto naudai kalba tai, kad j\u012f labai kriti\u0161kai \u012fvertino dabartin\u0117 ilgam \u012f k\u0117des \u012fsibetonavusi LRT vadovyb\u0117, besislepianti po ne\u012fvardintais autoriais: \u201eSeimo vadybos sudarytai darbo grupei baigus darb\u0105 ir \u012fregistravus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos \u012fstatymo pakeitimus, LRT \u017eurnalistai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f \u012fstatymo pataisymus, kurie gali pabloginti visuomeninio transliuotojo pad\u0117t\u012f ir pakenkti darbo kokybei”, ra\u0161oma LRT \u017eurnalist\u0173 ir darbuotoj\u0173 prane\u0161ime spaudai.\u00a0<\/p>\n
\u010cia slypi senas lietuvi\u0161kos politikos paradoksas. Nacionalinis transliuotojas vienu metu laikomas ir valstyb\u0117s institucija, ir \u017einiasklaidos organizacija. Vieni j\u012f mato kaip demokratijos garant\u0105, kiti – kaip politinio balanso lauk\u0105.<\/p>\n
Tod\u0117l kiekvienas bandymas keisti jo valdym\u0105 i\u0161 karto sukelia \u012ftarim\u0105, kad reformos tikslas gali b\u016bti ne tik skaidrumas, bet ir kontrol\u0117.<\/p>\n
Antroji konfliktin\u0117 tema – karini\u0173 poligon\u0173 pl\u0117tra. Po Rusijos ir Ukrainos karo Lietuvos saugumo politika tapo ne tik strategine, bet ir labai konkre\u010dia teritorine problema.<\/p>\n
Nauji mokymo poligonai, infrastrukt\u016bros pl\u0117tra ir NATO paj\u0117g\u0173 dislokavimo galimyb\u0117s reikalauja sprendim\u0173, kurie nei\u0161vengiamai palie\u010dia vietos bendruomenes, tik j\u0173 nuomon\u0117 nelabai r\u016bpi vald\u017eiai.<\/p>\n
\u0160iame kontekste pastaruoju metu ypa\u010d da\u017enai minimas Kap\u010diamies\u010dio poligonas ir kiti planuojami ar ple\u010diami kariniai objektai. Kra\u0161to apsaugos ministerija argumentuoja, kad infrastrukt\u016bra yra b\u016btina s\u0105junginink\u0173 paj\u0117goms ir kariuomen\u0117s pasirengimui.<\/p>\n
Ta\u010diau vietos gyventojai, nekreipdami d\u0117mesio \u012f iki gyvo kaulo \u012fgr\u012fsusius g\u0105sdinimus kelia visai kitus klausimus: \u017eem\u0117s pa\u0117mimas, triuk\u0161mas, aplinkos poveikis ir region\u0173 ateitis.<\/p>\n
Neabejoju, kad ir \u0161\u012f kart\u0105 vald\u017eios volas perva\u017eiuos visuomen\u0117s nuomon\u0119, tuo labiau, kad net nelaukdamas Seimo sesijos ir politik\u0173 sprendimo dar vasario 17 dien\u0105 prezident\u016bros klerkas Deividas Matulionis spjov\u0117 \u012f visuomen\u0117s nuomon\u0119: \u201eNesirengiame daryti ka\u017ekoki\u0173 kompromis\u0173 d\u0117l Kap\u010diamies\u010dio poligono steigimo.”<\/p>\n
Paradoksalu, bet saugumo politika \u010dia susiduria su klasikine demokratijos dilema. Valstyb\u0117 turi teis\u0119 stiprinti savo gynyb\u0105, ta\u010diau tuo pa\u010diu privalo paisyti pilie\u010di\u0173 interes\u0173.<\/p>\n
Ir b\u016btent \u0161ioje vietoje prasideda politin\u0117 \u012ftampa, kuri\u0105 Seimas tur\u0117s spr\u0119sti ne deklaracijomis, o konkre\u010diais \u012fstatym\u0173 pakeitimais.<\/p>\n
Akivaizdu, kad spaudimas poligono prie\u0161ininkams tik daug\u0117s, o tam bus naudojamos visos \u012fmanomos priemon\u0117s, o ypa\u010d ta pati LRT su visais jakilai\u010diais ir mili\u016btin\u0117mis.<\/p>\n
Tre\u010diasis diskusij\u0173 blokas susij\u0119s su \u012fvairiomis vie\u0161ojo valdymo reformomis ir institucij\u0173 atsakomybe. Tai ma\u017eiau matoma ir dramati\u0161ka, bet politi\u0161kai labai jautri sritis.<\/p>\n
Kiekvienas bandymas keisti institucij\u0173 finansavim\u0105 ar kontrol\u0117s mechanizmus Lietuvoje da\u017enai interpretuojamas per politin\u0117s \u012ftakos prizm\u0119. Tod\u0117l net techniniai projektai kartais virsta ideologin\u0117mis kovomis.<\/p>\n
Vienas i\u0161 galim\u0173 konfliktini\u0173 klausim\u0173 art\u0117jan\u010dioje Seimo sesijoje gali b\u016bti susij\u0119s su parlamentin\u0117s kontrol\u0117s stiprinimu speciali\u0173j\u0173 tarnyb\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n
Seimo komitetuose jau kur\u012f laik\u0105 diskutuojama apie galimyb\u0119 tikslinti kontrol\u0117s mechanizmus, kuriais parlamentas pri\u017ei\u016bri \u017evalgybos institucijas.<\/p>\n
Formali toki\u0173 svarstym\u0173 logika yra gana technin\u0117: kalbama apie atsiskaitymo proced\u016bras, informacijos teikimo tvark\u0105 ir komitet\u0173 teis\u0119 gauti daugiau analitin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n
Ta\u010diau net ir tokio pob\u016bd\u017eio pataisos gali greitai tapti politinio konflikto objektu. Valdantieji gali argumentuoti, kad stipresn\u0117 parlamentin\u0117 kontrol\u0117 yra normali demokratin\u0117 praktika, leid\u017eianti u\u017etikrinti institucij\u0173 atskaitomyb\u0119.<\/p>\n
Tuo tarpu opozicija gali kelti klausim\u0105, ar tokie pakeitimai n\u0117ra bandymas didinti politin\u0119 \u012ftak\u0105 \u017evalgybos institucijoms arba gauti prieig\u0105 prie jautrios informacijos.<\/p>\n
Negaliu atmesti ir galimyb\u0117s, kad pavasario sesijoje pro kur\u012f nors lang\u0105 bus bandoma \u012fbrukti per visas duris jau i\u0161mest\u0105 \u201epartneryst\u0117s \u012fstatym\u0105”.<\/p>\n
Yra j\u0117g\u0173 Lietuvoje ir u\u017e jos rib\u0173, kurios nerimsta ir vis bando \u012fp\u016bsti \u0161\u012f beu\u017eg\u0119stant\u012f degtuk\u0105. Beje, verta priminti, kad apytikriai 60-70 % valstyb\u0117s gyventoj\u0173 nepritaria partneryst\u0117s \u012fstatymui, kas sudaryt\u0173 apie 2 milijonus Lietuvos \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Viso to fone liks dar vienas klausimas – koalicijos stabilumas. Lietuvos politin\u0117 sistema turi savyb\u0119, kuri\u0105 politologai vadina strukt\u016briniu trapumu. Koalicijos pastaruoju metu da\u017enai formuojamos remiantis aritmetika, o ne ideologija. Tai rei\u0161kia, kad kiekvienas sud\u0117tingesnis \u012fstatymo projektas gali tapti politinio lojalumo testu.<\/p>\n
B\u016btent tokioje atmosferoje prasideda pavasario sesija. Formaliai koalicija atrodo stabili. Ta\u010diau politin\u0117 patirtis rodo, kad stabilumas Lietuvos politikoje da\u017enai yra laikinas rei\u0161kinys.<\/p>\n
Pakanka keli\u0173 rezonansini\u0173 balsavim\u0173, kad frakcijose atsirast\u0173 \u012ftampa. Tuo labiau, jog n\u0117ra po\u017eymi\u0173, kad totalinis puolimas prie\u0161 elitui nepatogi\u0105 \u201eNemuno au\u0161r\u0105” liausis.<\/p>\n
\u0160ioje politin\u0117je lygties dalyje i\u0161lieka ir viena svarbi fig\u016bra – Remigijus \u017demaitaitis. Jo politin\u0117 trajektorija pastaraisiais metais tapo savoti\u0161ku politinio paradokso pavyzd\u017eiu.<\/p>\n
Viena vertus, konfliktai su politin\u0117mis institucijomis ir vie\u0161i skandalai tur\u0117jo suma\u017einti jo \u012ftak\u0105. Kita vertus, b\u016btent konfliktai su koalicijos partneriais esant valdan\u010dioje daugumoje jam suteik\u0117 nauj\u0105 auditorij\u0105.<\/p>\n
Remigijus \u017demaitaitis veikia politin\u0117je ni\u0161oje, kuri Lietuvoje nuolat atsiranda kriz\u0117s momentais – protesto politikoje. Tai erdv\u0117, kurioje svarbiausia ne institucij\u0173 stabilumas, o nepasitenkinimo mobilizavimas<\/p>\n
. Ir kiekvienas politinis gin\u010das Seime, kuri\u0173 iki vasaros tikrai netruks \u0161iai retorikai suteikia naujos med\u017eiagos ir j\u0117gos.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu metu parlamentin\u0117 politika Lietuvoje vis dar veikia pagal gana klasikin\u012f model\u012f. Konstitucija primena pagrindin\u0119 Seimo funkcij\u0105: \u201eSeim\u0105 sudaro Tautos atstovai” (55 straipsnis). Tai rei\u0161kia, kad parlamentas turi ne tik priimti \u012fstatymus, bet ir atspind\u0117ti visuomen\u0117s interes\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
Praktikoje tai rei\u0161kia, kad Seimo sal\u0117je susiduria labai skirtingos politin\u0117s logikos. Viena j\u0173 – valstyb\u0117s strategija. Kita – rinkim\u0173 matematika. Tre\u010dia – politin\u0117 komunikacija.<\/p>\n
Pavasario sesija yra momentas, kai \u0161ios trys logikos susiduria vienoje darbotvark\u0117je. Gynybos projektai, LRT reformos diskusijos, infrastrukt\u016bros pl\u0117tra, socialin\u0117s politikos klausimai – visa tai tampa ne tik \u012fstatym\u0173 leidybos, bet ir politin\u0117s reputacijos klausimais.<\/p>\n
Ir \u010dia tyliai veiks dar vienas svarbus veik\u0117jas – prezident\u016bra. Gitanas Naus\u0117da nuo pat pirmosios kampanijos jau anekdotu tapusi\u0105 kartoja fraz\u0119, tapusi\u0105 jo politinio naratyvo pagrindu: \u201eGerov\u0117s valstyb\u0119 kursime visi kartu.”<\/p>\n
\u0160i formul\u0117 tur\u0117t\u0173 skamb\u0117ti kaip konsensuso pa\u017eadas, ta\u010diau parlamentin\u0117 politika ir matematika, kuri\u0105 d\u0117lioja bestuburis valstyb\u0117s vadovas retai b\u016bna konsensuso teritorija.<\/p>\n
Jeigu pa\u017evelgtume \u012f \u0161i\u0105 pavasario sesij\u0105 futuristi\u0161kai, galima \u012fsivaizduoti, kaip ji bus vertinama po keli\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Politologai grei\u010diausiai ra\u0161ys, kad tai buvo laikotarpis, kai Lietuvos politika band\u0117 prisitaikyti prie naujos geopolitin\u0117s realyb\u0117s, isteri\u0161kai bus stumiami saugumo klausimai, persipyn\u0119 su vidaus politikos konfliktais.<\/p>\n
Ta\u010diau galimas ir paprastesnis vertinimas. \u0160i sesija bus dar vienas epizodas ilgoje demokratij\u0105 imituojan\u010dioje seim\u0173 istorijoje, kurioje parlamentas kas pusmet\u012f pradeda nauj\u0105 cikl\u0105: daug projekt\u0173, daug kvail\u0173 kalb\u0173 ir gin\u010d\u0173, daug prognozi\u0173 ir labai nedaug konkretumo, ai\u0161kumo ir tikrumo.<\/p>\n
Mus bus teigiama, kad vis d\u0117lto b\u016btent \u0161i nuolatin\u0117 politin\u0117 dinamika yra demokratijos esm\u0117. Pavasario sesija Seime n\u0117ra tik \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo proced\u016bra.<\/p>\n
Tai procesas, kuriame valstyb\u0117 i\u0161 naujo apibr\u0117\u017eia savo prioritetus, interesus ir politines ribas. Ar m\u016bs\u0173 i\u0161rinktieji klausia m\u016bs\u0173 nuomon\u0117s? Auditorij\u0105 sudrebino galingas juokas.<\/p>\n
Galb\u016bt tod\u0117l prasidedant naujam politiniam sezonui seim\u016bnams verta b\u016bt\u0173 prisimint V\u00e1clavo Havelo mint\u012f: \u201ePolitika n\u0117ra tik vald\u017eios technologija – ji yra atsakomyb\u0117 u\u017e bendr\u0105 gyvenim\u0105.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ir \u017eiemos \u0161altos tr\u016bsus pargraudama juok\u0117s. \u0160al\u010di\u0173 pramon\u0117s su ledais sugai\u0161ti pagavo, Ir putodams sniegs visur \u012f…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":127510,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,3515,1981,24,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,22668,1269,28,29,128,22669,26,27],"class_list":{"0":"post-127509","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-finansavimas","14":"tag-furmanavicius","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lrt","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pavasario","27":"tag-politika","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-seimas","31":"tag-sesija","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116220710264902062","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/127509","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=127509"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/127509\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/127510"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=127509"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=127509"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=127509"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}