![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/photo_5463484.jpg\")
<\/p>\n\u00a0<\/p>\n
Anot A.Merkel, ji 2021-asiais supratusi, kad Vladimiras Putinas rimtai ne\u017ei\u016bri \u012f Minsko susitarimus d\u0117l konflikto Ukrainoje. Mat kai Rusija 2014 m. u\u017e\u0117m\u0117 Krym\u0105, Doneck\u0105 ir Luhansk\u0105, 2015 m. Minske buvo pasira\u0161ytas susitarimas, kuriuo Rusija neatsisako Krymo, ta\u010diau sutinka, kad Doneckas ir Luhanskas likt\u0173 Ukrainos valstyb\u0117je kaip regionai, turintys tam tikr\u0105 kalbin\u0119 bei kult\u016brin\u0119 autonomij\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau nei Maskva, nei Kijevas susitarimo nepais\u0117, tod\u0117l A,Merkel tikina siekusi naujo formato – kad Europos S\u0105junga gal\u0117t\u0173 tiesiogiai der\u0117tis su V.Putinu. Ta\u010diau es\u0105 Baltijos \u0161alys ir Lenkija tam nepritar\u0117, nes, A.Merkel teigimu, \u0161ios \u0161alys bijojo, kad Europa Rusijos at\u017evilgiu nesugeb\u0117s parengti vieningos politikos.<\/p>\n
Taip ir liko nesupratusi?<\/p>\n
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys\u00a0Vytautas SINICA\u00a0sako, kad toks A.Merkel parei\u0161kimas yra absurdi\u0161kas ir neturintis jokio ry\u0161io su tikrove.<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eBet kartu tas parei\u0161kimas rodo, – teig\u0117 V.Sinica, – kaip A.Merkel fakti\u0161kai per pastaruosius 5-erius metus taip ir nesuprato savo valdymo klaid\u0173. Tiesa, galima prisiminti, kad per pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f daug kas Europoje (o ir Lietuvoje) vis dar kalb\u0117jo apie santyki\u0173 perkrovim\u0105 su Rusija, kad ji n\u0117ra agresyvi prie\u0161 kaimynus i\u0161 principo. Tikrai daug kas taip tada m\u0105st\u0117 ir tai buvo ne\u012f\u017evalg\u016bs \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Mes tada band\u0117me Europai ir pasauliui ai\u0161kinti, kad yra ne taip, kad viskas yra daug sud\u0117tingiau. A.Merkel buvo viena i\u0161 t\u0173, kurie labai tik\u0117jo pragmati\u0161kais santykiais su Rusija, labai \u012f juos investavo, daug kur Vokietijos ekonomik\u0105, \u012fskaitant ir energetik\u0105, pastat\u0117 ant \u0161itos kortos. Ir tai buvo did\u017eiul\u0117s A.Merkel klaidos.<\/p>\n
Dabar Vokietijos politikai pripa\u017e\u012fsta \u0161ias klaidas, bet A.Merkel, akivaizdu i\u0161 jos pasisakym\u0173, visi\u0161kai nieko nesuprato. Jai atrodo, kad tai buvo perspektyvi kryptis, kad buvo \u012fmanoma ir galb\u016bt vis dar yra \u012fmanoma tuos santykius tur\u0117ti pragmati\u0161kus. Ir apsimesti, kad geopolitika neegzistuoja. Kai Kremliui yra visi\u0161kai kiti motyvai ir visi\u0161kai kitos kategorijos. Putinui visada norisi kalb\u0117ti apie istorij\u0105 – apie istorin\u012f teisingum\u0105, apie teisyb\u0117s, didyb\u0117s atstatym\u0105 ir t.t. Jis remiasi ne pragmatiniais interesais, ta\u010diau A.Merkel \u0161ito niekada nesuprato.”<\/p>\n
Ta\u010diau A.Merkel bent i\u0161ori\u0161kai visada palankiai elg\u0117si su iki 2019 m. Lietuvoje prezidentavusia Dalia Grybauskaite, nors dabar i\u0161ai\u0161k\u0117jo, kad neva D.Grybauskait\u0117 vykd\u0117 ka\u017ekoki\u0105 kit\u0105, su A.Merkel nesuderint\u0105 u\u017esienio politik\u0105!<\/p>\n
\u201eB\u016bt\u0173 labai \u012fdomu i\u0161girsti, kaip D.Grybauskait\u0117 tai pakomentuot\u0173, – nusijuok\u0117 V.Sinica, – Ji Rusijos at\u017evilgiu visada kalb\u0117jo i\u0161\u0161aukian\u010diai, kategori\u0161kai. Per jos valdymo 10-met\u012f gird\u0117jome daug grie\u017et\u0173 frazi\u0173, bet j\u0173 nelyd\u0117jo veiksmai. Lietuvos valstyb\u0117 nedidino savo gynybos biud\u017eeto, neband\u0117 \u012fsivesti privalomos karin\u0117s tarnybos, fakti\u0161kai rimtai nesiruo\u0161\u0117 galimai agresijai ir konfliktams. D.Grybauskait\u0117s valdymas pasi\u017eym\u0117jo grie\u017etais \u017eod\u017eiais, bet ne veiksmais, stiprinant Lietuvos galimybes gintis.<\/p>\n
\u010cia yra labai \u012fdomu, kiek D.Grybauskait\u0117 pritar\u0117 A.Merkel pragmati\u0161kai laikysenai, kiek – nepritar\u0117, bet real\u016bs veiksmai rod\u0117, kad ji yra pasiruo\u0161usi gyventi pragmati\u0161koje perspektyvoje, nors \u017eod\u017eiai b\u016bdavo labai grie\u017eti ir tarsi prana\u0161i\u0161ki, kai dabar \u017ei\u016brime atgal. D.Grybauskait\u0117s laikysena buvo labai dviprasmi\u0161ka.”<\/p>\n
Trukd\u0117 ir pandemija<\/p>\n
A.Merkel taip pat apgailestavo, kad konstruktyviam dialogui su V.Putinu sutrukd\u0117 ir COVID-19 pandemija. Es\u0105 Putinas per pandemij\u0105 bijojo susitikti gyvai. Ta\u010diau kaip vie\u0161ai teigia politologas Linas Kojala, akivaizdu, kad buvusi kancler\u0117 dideli\u0173 klaid\u0173 ne\u012f\u017evelgia. L.Kojala primin\u0117, jog ir pandemijos metu Vakarai steng\u0117si atkalb\u0117ti V.Putin\u0105 nuo karo. Primin\u0117 ilguosius stalus Kremliuje, prie kuri\u0173 s\u0117d\u0117jo Europos lyderiai, desperati\u0161kai bandydami Kremli\u0173 \u012ftikinti nepulti. Taip pat \u012f Maskv\u0105 nuolat skraid\u0117 JAV C\u017dV vadovas.<\/p>\n
A.Merkel epocha pasibaig\u0117<\/p>\n
Seimo U\u017esienio reikal\u0173 komiteto narys\u00a0Linas BALSYS\u00a0sak\u0117, kad A.Merkel turb\u016bt yra viena garsiausi\u0173 Europos politiki\u0173 i\u0161 tam tikros epochos.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/photo_3611188.jpg\")
<\/p>\n
\u201eTai epocha, kuri\u0105 Vakarai anks\u010diau vadino \u201ereal politic” arba pragmatine politika Rusijos at\u017evilgiu, – paai\u0161kino L.Balsys. – A.Merkel yra tos eros pabaigos simbolis. Visi tie i\u0161ved\u017eiojimai, k\u0105 ra\u0161o laikra\u0161tis, kad mes, Lietuva, esame ka\u017ekuo kalti, tai a\u0161 nematau \u010dia jokio pamato.<\/p>\n
Kaip mes galime sukelti ar i\u0161provokuoti Putino agresij\u0105? Rusija yra agresyvi pati savaime jau daug \u0161imt\u0173 met\u0173. Per tuos \u0161imtme\u010dius niekas ten nesikei\u010dia, tik carai ar pseudoprezidentai, kurie i\u0161 ties\u0173 yra carai. O Lietuvos interesas yra geri santykiai su kaimynais, tarp j\u0173 ir su Rusija, jeigu ji kada nors taps normali demokratin\u0117 valstyb\u0117. Por\u0105 met\u0173 ji tokia buvo prie Boriso Jelcino, o paskui, deja, nusirito \u012f autoritarizm\u0105.<\/p>\n
O A.Merkel buvo didel\u0117 fig\u016bra Europos politikoje i\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius ir jinai baig\u0117 t\u0105 \u201ereal politic” epoch\u0105 – i\u0161 dalies pragmati\u0161k\u0105, i\u0161 dalies – cinizmo, i\u0161 dalies – didelio naivumo ir nesupratimo, kas yra Rusija.<\/p>\n
Atminkime, kad Vakar\u0173 Europa prakti\u0161kai tik kilus Rusijos agresijai Ukrainoje prad\u0117jo suvokti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Rusija yra. Ir dabar dar yra \u0161ali\u0173, kurios galvoja, kad jos yra toliau nuo visko, kas Ukrainoje vyksta, kad ten tarpusavyje tik broliai ka\u017eko nepasidalina. Bet kai pasi\u017ei\u016brime, kokios nuotaikos yra NATO susitikimuose, ES Vadov\u0173 taryboje, tai palyginus su A.Merkel laikais, kaip diena ir naktis.”<\/p>\n
Komentuoja buv\u0119s u\u017esienio reikal\u0173 ministras Povilas GYLYS:<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/2113731769.jpg\")
<\/p>\n
Vis\u0173 pirma, tapau labai i\u0161didus, kadangi supratau, kokia supervalstyb\u0117 yra Lietuva – su ja menkas juokas, jei net A.Merkel privert\u0117 elgtis, kaip ji nenor\u0117jo. Tai yra sarkasti\u0161koji atsakymo dalis, o jei rimtai, tai, manau, kad pati A.Merkel \u017eino, kad yra gilumin\u0117s to karinio konflikto prie\u017eastys<\/p>\n
JAV nori i\u0161laikyti hegemonij\u0105 ir to plano dalis – neleisti apsijungti Ryt\u0173 slavams. Rusija viena n\u0117ra labai stipri valstyb\u0117, bet jeigu apsijungia su Ukraina, tampa stipriu galios centru. Taigi \u0161itas konfliktas kilo i\u0161 gilumin\u0117s strategijos. Jeigu b\u016bt\u0173 \u012fmanoma Ukrain\u0105 \u012ftraukti \u012f Vakar\u0173 tarptautines organizacijas, ne tik \u012f ES ir NATO, Rusija likt\u0173 viena ir ne tokia stipri.<\/p>\n
Bet problema ta, kad pus\u0117 Ukrainos pilie\u010di\u0173 yra provakarieti\u0161ki ir ma\u017edaug tokia pati pus\u0117 rusi\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173. \u010cia yra u\u017ekoduotas pilietinis karas – rusakalb\u0117 Ukraina niekada nenor\u0117jo \u012f NATO. D\u0117l stojimo \u012f ES, gal ir b\u016bt\u0173 buv\u0119 nieko, ta\u010diau d\u0117l NATO – raudona linija. Taip fakti\u0161kai buvo formuojamos prielaidos dideliam pilietiniam konfliktui.<\/p>\n
Lietuva \u0161itame konflikte intereso jokio neturi, dar ma\u017eiau interes\u0173 turi Latvija ir Estija. Interes\u0105 turi Lenkija, nes jos mentaliteto kode yra lik\u0119 du miestai – Lvovas ir Vilnius. Tai visi, kurie bent kiek i\u0161mano politik\u0105, tai \u017eino. Taip, Lenkija – didel\u0117 valstyb\u0117, ji gali tam tikru laipsniu \u012ftakoti tuos politinius procesus, bet real\u016bs, didieji lo\u0161\u0117jai yra globalistai Amerikoje, o ir Izraelis taip pat turi savo interes\u0173 \u0161itame regione.<\/p>\n
Taigi, d\u0117kojame A.Merkel u\u017e tok\u012f auk\u0161t\u0105 Lietuvos galios \u012fvertinim\u0105, bet tai yra, \u0161velniai pasakysiu, netikslu. Kalbos, kad Lietuva ka\u017eko neleido – tik vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 akcija. Atleiskit, tai yra nerimta ir nes\u0105\u017eininga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u00a0 Anot A.Merkel, ji 2021-asiais supratusi, kad Vladimiras Putinas rimtai ne\u017ei\u016bri \u012f Minsko susitarimus d\u0117l konflikto Ukrainoje.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":12760,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,1673,449,30,31,672,34,35,3333,1498,24,32,33,140,37,39,36,38,40,4527,23,22,28,29,2370,1341,26,27,360],"class_list":{"0":"post-12759","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-balsys","10":"tag-baltijos","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-es","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-grybauskaite","17":"tag-gylys","18":"tag-headlines","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lenkija","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-merkel","28":"tag-naujienos","29":"tag-news","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-putinas","33":"tag-sinica","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-ukraina"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12759","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12759"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12759\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12760"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12759"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12759"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12759"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}