![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/vaidas_dirse.jpg\")
<\/p>\nTa\u010diau Lietuvoje apie biologinio am\u017eiaus tyrimus, leid\u017eian\u010dius parodyti tikr\u0105j\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119, dar gird\u0117j\u0119 nedaugelis, rodo \u201eEurovaistin\u0117s” inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai.<\/p>\n
<\/p>\n
Biologinio am\u017eiaus vertinimas pasaulyje laikomas viena pa\u017eangiausi\u0173 prevencin\u0117s medicinos kryp\u010di\u0173. Jis leid\u017eia \u012fvertinti, kaip greitai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sensta organizmas – ne pagal kalendori\u0173, o pagal biologinius procesus l\u0105stel\u0117se, audiniuose, organuose.<\/p>\n
\u201eChronologinis am\u017eius yra labai apgaulingas rodiklis. Du 50-me\u010diai gali tur\u0117ti visi\u0161kai skirting\u0105 biologin\u012f am\u017ei\u0173: vienas b\u016bti 40-ies, kitas – 60-ies. Biologinio am\u017eiaus matavimas padeda suprasti tikr\u0105j\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Tai leid\u017eia \u012f\u017evelgti pagreit\u0117jusio sen\u0117jimo procesus dar tada, kai jie yra be simptom\u0173, ir imtis prevencini\u0173 veiksm\u0173, kol dar ne v\u0117lu. Tai – per\u0117jimas nuo reaktyviosios medicinos (gydome ligas, kai jos jau i\u0161sivysto) prie prevencin\u0117s ir personalizuotos”, – ai\u0161kina dr. V. Dirs\u0117.<\/p>\n
Tokie tyrimai jau pla\u010diai naudojami personalizuotos medicinos ir ilgaam\u017ei\u0161kumo srityse, ta\u010diau Lietuvoje \u0161i praktika dar tik pradeda skintis keli\u0105. NSI tyrimo duomenimis, 92 proc. gyventoj\u0173 net negird\u0117j\u0119 apie biologinio am\u017eiaus vertinimo paslaugas.<\/p>\n
\u201eTai rodo, kad biologinio am\u017eiaus samprata daugumai vis dar svetima. Tyrimas atskleid\u0117, kad Lietuvoje sveikatos rodikli\u0173 steb\u0117sena da\u017enai apsiriboja pavir\u0161in\u0117mis \u017einiomis, o ilgalaik\u0117s sveikatos \u012f\u017evalgos – tokios kaip biologinis am\u017eius – dar n\u0117ra pla\u010diai suprantamos ar taikomos.<\/p>\n
D\u0117l to norime \u0161viesti visuomen\u0119, nes noro jie turi – tr\u016bksta \u017eini\u0173. 44 proc. tyrimo dalyvi\u0173 teigia, kad giliau pa\u017einti savo sveikat\u0105 jiems svarbu, bet kol kas neatlieka papildom\u0173 tyrim\u0173, dar 40 proc. – kad jiems \u012fdomu, nors informacijos tr\u016bksta”, – sako Egl\u0117 Laskauskait\u0117, \u201eEurovaistin\u0117s” farmacin\u0117s veiklos vadov\u0117.<\/p>\n
Kaip tai veikia ir k\u0105 konkre\u010diai parodo?<\/p>\n
Ilgaam\u017ei\u0161kumo praktik\u0173 Lietuvoje pradininko dr. V. Dirs\u0117s teigimu, \u0161iandien mokslas si\u016blo kelet\u0105 patikim\u0173 metod\u0173 biologiniam am\u017eiui \u012fvertinti, ta\u010diau auksinis standartas – epigenetiniai laikrod\u017eiai.<\/p>\n
\u201eTrumpai tariant, mes analizuojame j\u016bs\u0173 DNR metilinimo modelius. Tai – epigenetiniai \u017eymekliai, kurie kei\u010diasi vis\u0105 gyvenim\u0105 priklausomai nuo mitybos, streso, fizinio aktyvumo, aplinkos poveikio.<\/p>\n
\u0160ie poky\u010diai \u201e\u012fra\u0161o” gyvenimo istorij\u0105 \u012f kiekvien\u0105 l\u0105stel\u0119. Palygin\u0119 \u0161iuos modelius su did\u017eiul\u0117mis duomen\u0173 baz\u0117mis, labai tiksliai galime apskai\u010diuoti biologin\u012f am\u017ei\u0173”, – ai\u0161kina sveikatos moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n
Tokie tyrimai suteikia labai ai\u0161ki\u0105 praktin\u0119 naud\u0105. Pirma, suteikia gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f: parodo, ar \u017emogaus gyvenimo b\u016bdas \u201eveikia”. Jei biologinis am\u017eius ma\u017eesnis nei chronologinis – pastangos atsiperka. Jei didesnis – tai ai\u0161kus signalas, kad reikia ka\u017ek\u0105 keisti.<\/p>\n
\u201eAntra, rezultatai leid\u017eia individualizuoti prevencij\u0105. Galiu jums pasakyti ne tik \u201ej\u016bs senstate grei\u010diau”, bet ir kurios organizmo sistemos labiausiai prisideda prie to greitesnio sen\u0117jimo. Pavyzd\u017eiui, jei matau padid\u0117jus\u012f u\u017edegimini\u0173 proces\u0173 ar oksidacinio streso lyg\u012f, \u017einau, kad reikia sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ias sritis”, – pasakoja jis.<\/p>\n
Tre\u010dia dalis – pati vertingiausia, pasak dr. V. Dris\u0117s. Tai – intervencij\u0173 steb\u0117jimas. Pakeit\u0117te mityb\u0105, prad\u0117jote sportuoti, vartoti tam tikrus papildus? Po 6-12 m\u0117nesi\u0173 galima pakartoti tyrim\u0105 ir objektyviai pamatyti, ar veiksmai tikrai pakeit\u0117 biologin\u012f am\u017ei\u0173.<\/p>\n
Gali pad\u0117ti parinkti papildus<\/p>\n
Papildai Lietuvoje – populiarus b\u016bdas, kaip gyventojai stengiasi pagerinti sveikat\u0105 ir ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105. NSI duomenimis, beveik 6 i\u0161 10 lietuvi\u0173 reguliariai ar bent kartais juos naudoja. Ta\u010diau j\u0173 vartojimas da\u017enai paremtas bendromis nuostatomis, o ne individualizuotu poreikiu. Dr. V. Dirs\u0117s teigimu, \u010dia u\u017evesti ant kelio irgi gal\u0117t\u0173 biologinio am\u017eiaus tyrimai.<\/p>\n
\u201eVienas tyrimas pats savaime neduos atsakymo – \u201eJums tr\u016bksta 500 mg magnio ir 2000 TV vitamino D”. Ta\u010diau gali parodyti krypt\u012f ir prie\u017eastis: atskleisti padid\u0117jus\u012f sistemin\u012f u\u017edegim\u0105, oksidacinio streso pusiausvyros sutrikim\u0105 arba pablog\u0117jusi\u0105 gliukoz\u0117s tolerancij\u0105 – tai, k\u0105 specialistai vadina metaboliniu sen\u0117jimu”, – pasakoja genetikas.<\/p>\n
Remiantis duomenimis, galima veikti tikslingiau. Pavyzd\u017eiui, padid\u0117jus oksidaciniui stresui ir u\u017edegimui, galima rekomenduoti i\u0161bandyti mokslu pagr\u012fstus papildus – kvercetin\u0105 ar resveratrol\u012f.<\/p>\n
\u201eJei matau prastesn\u0119 gliukoz\u0117s kontrol\u0119, kartu su mitybos keitimu galima svarstyti berberin\u0105. Svarbu sprendimus d\u0117l bet koki\u0173 intervencij\u0173 gr\u012fsti duomenimis ir mokslu. Sveikata pernelyg svarbi, kad j\u0105 patik\u0117tume sp\u0117lion\u0117ms, atsitiktiniams patarimams ar trumpalaik\u0117ms madoms”, – pabr\u0117\u017eia genetikas.<\/p>\n
Lietuvoje apie tai dar ma\u017eai girdima<\/p>\n
Pasak dr. V. Dirs\u0117s, biologinio am\u017eiaus tyrim\u0173 plitim\u0105 Lietuvoje labiausiai stabdo keli veiksniai. Pirmiausia – \u017eini\u0173 tr\u016bkumas ir vis dar \u012fsi\u0161aknij\u0119s po\u017ei\u016bris, kad sen\u0117jimas yra nei\u0161vengiamas procesas, su kuriuo nieko negalime padaryti.<\/p>\n
\u201eMatau, kad tai gaju ne tik visuomen\u0117je, bet net ir tarp dalies medik\u0173. Ta\u010diau mokslas rodo prie\u0161ingai – biologinis am\u017eius yra kintamas dydis ir mes galime j\u012f paveikti. Deja, mes esame \u012fprat\u0119 prie lig\u0173 gydymo, bet ne prie sen\u0117jimo prevencijos”, – sako jis.<\/p>\n
Antra prie\u017eastis – prieinamumas ir reguliavimas. Tokie tyrimai patenka \u012f \u201epilk\u0105j\u0105 zon\u0105” tarp medicinos ir savipagalbos ir Lietuvoje n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta, kaip jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti integruoti \u012f sveikatos sistem\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160ie tyrimai n\u0117ra kompensuojami, tod\u0117l tampa prieinami tik tiems, kurie gali u\u017e juos susimok\u0117ti. Be to, tr\u016bksta ai\u0161ki\u0173 protokol\u0173, kaip juos interpretuoti ir kaip pagal juos veikti, kad tai b\u016bt\u0173 ne vienkartin\u0117 pramoga, o ilgalaik\u0117 sveikatos strategija”, – sprag\u0105 pastebi medicinos moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n
Galiausiai, ilgaam\u017ei\u0161kumo praktik\u0173 Lietuvoje pionierius pastebi – pas mus dar n\u0117ra susiformavusios prevencin\u0117s kult\u016bros. Mes vis dar link\u0119 eiti pas gydytoj\u0105 tik tada, kai ka\u017ek\u0105 skauda.<\/p>\n
\u201eBiologinio am\u017eiaus tyrimai yra skirti tiems, kurie nori \u017einoti ir veikti dar prie\u0161 atsirandant skausmui. \u0160ios kult\u016bros puosel\u0117jimas ir yra vienas pagrindini\u0173 m\u016bs\u0173, dirban\u010di\u0173 \u0161ioje srityje, tiksl\u0173. Ir situacija pama\u017eu, bet kei\u010diasi.<\/p>\n
Vis daugiau \u017emoni\u0173 nori ne tik gydyti ligas, bet ir suprasti savo organizm\u0105 dar prie\u0161 atsirandant simptomams. Stipr\u0117jant prevencijos kult\u016brai, tokie tyrimai gali tapti vienu svarbiausi\u0173 \u012franki\u0173 geresnei sveikatai ir ilgesniam, kokybi\u0161kesniam gyvenimui”, – sako dr. V. Dirs\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ta\u010diau Lietuvoje apie biologinio am\u017eiaus tyrimus, leid\u017eian\u010dius parodyti tikr\u0105j\u0105 organizmo b\u016bkl\u0119, dar gird\u0117j\u0119 nedaugelis, rodo \u201eEurovaistin\u0117s” inicijuoto…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":128941,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[282,23197,81,23198,10557,23199,842,9798,23200,37,39,36,38,40,771,1121,46],"class_list":["post-128940","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-amzius","tag-biologinis","tag-business","tag-dirse","tag-dnr","tag-epigeninis","tag-ilgaamziskumas","tag-laikrodis","tag-laskauskaite","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-senejimas","tag-sveikata","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116229946940692853","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128940","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=128940"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128940\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/128941"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=128940"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=128940"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=128940"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}