{"id":128990,"date":"2026-03-15T05:00:51","date_gmt":"2026-03-15T05:00:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/128990\/"},"modified":"2026-03-15T05:00:51","modified_gmt":"2026-03-15T05:00:51","slug":"istorinis-balsavimas-del-grynuju-grynieji-pinigai-bus-irasyti-i-salies-konstitucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/128990\/","title":{"rendered":"Istorinis balsavimas d\u0117l gryn\u0173j\u0173: grynieji pinigai bus \u012fra\u0161yti \u012f \u0161alies konstitucij\u0105"},"content":{"rendered":"

Grynieji pinigai visame pasaulyje pastaraisiais metais susiduria su vis didesne konkurencija i\u0161 skaitmenini\u0173 atsiskaitymo b\u016bd\u0173. Kortel\u0117s, mobiliosios program\u0117l\u0117s ir bekontak\u010diai mok\u0117jimai tapo \u012fprasta kasdienyb\u0117s dalimi, o pandemijos laikotarpiu \u0161is pokytis dar labiau paspart\u0117jo.<\/p>\n

Vis d\u0117lto dalis visuomen\u0117s ir politik\u0173 mano, kad fiziniai pinigai turi i\u0161likti svarbia ekonomikos dalimi. \u0160veicarijoje \u0161i diskusija pasiek\u0117 nacionalin\u012f lygmen\u012f. \u0160alies gyventojai buvo pakviesti balsuoti referendume d\u0117l teis\u0117s naudoti grynuosius pinigus \u012ftvirtinimo konstitucijoje.<\/p>\n

Tokia iniciatyva siekta u\u017etikrinti, kad net ir spar\u010diai skaitmenizuojant finans\u0173 sistemai \u017emon\u0117s neprarast\u0173 galimyb\u0117s atsiskaityti banknotais ir monetomis.<\/p>\n

Referendumo rezultatai parod\u0117 ai\u0161ki\u0105 visuomen\u0117s pozicij\u0105. Dauguma rink\u0117j\u0173 nusprend\u0117, kad grynieji pinigai turi b\u016bti apsaugoti auk\u0161\u010diausiu teisiniu lygiu, tod\u0117l \u0161i teis\u0117 bus oficialiai \u012fra\u0161yta \u012f \u0160veicarijos konstitucij\u0105.<\/p>\n

\u0160veicarai referendume palaik\u0117 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 apsaug\u0105<\/p>\n

Oficial\u016bs balsavimo rezultatai rodo, kad 73,4 procento rink\u0117j\u0173 pritar\u0117 teisiniam pakeitimui, kuriuo siekiama konstituci\u0161kai \u012ftvirtinti teis\u0119 naudoti \u0160veicarijos frank\u0173 banknotus ir monetas.<\/p>\n

\u0160i\u0105 patais\u0105 pasi\u016bl\u0117 \u0161alies vyriausyb\u0117 kaip atsak\u0105 \u012f pana\u0161i\u0105 iniciatyv\u0105, kuri\u0105 pateik\u0117 organizacija \u201eSwiss Freedom Movement\u201c. Pastaroji surinko daugiau nei 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 pilie\u010di\u0173 para\u0161\u0173, taip inicijuodama privalom\u0105 nacionalin\u012f referendum\u0105.\n <\/p>\n

Nors jud\u0117jimas siek\u0117 dar grie\u017etesni\u0173 konstitucini\u0173 pakeitim\u0173, galutiniame balsavime jo pasi\u016blymas sulauk\u0117 tik 46 procent\u0173 palaikymo. Vyriausyb\u0117<\/a> argumentavo, kad kai kurios si\u016blomos nuostatos buvo pernelyg radikalios.<\/p>\n

Referendumo rezultatus sekmadienio vakar\u0105 spaudos konferencijoje pristat\u0117 \u0160veicarijos Federalin\u0117s tarybos nar\u0117 Karin Keller-Sutter.<\/p>\n

Grynieji pinigai vis dar svarb\u016bs daugeliui gyventoj\u0173<\/p>\n

Nepaisant spar\u010diai plintan\u010di\u0173 skaitmenini\u0173 mok\u0117jim\u0173, grynieji pinigai daugeliui \u017emoni\u0173 i\u0161lieka svarbi atsiskaitymo forma. Jie suteikia daugiau privatumo, leid\u017eia geriau kontroliuoti i\u0161laidas ir nepriklauso nuo technologij\u0173 ar interneto ry\u0161io.<\/p>\n

B\u016btent \u0161ie argumentai da\u017enai minimi diskusijose apie gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 ateit\u012f. Kai kurie gyventojai baiminasi, kad visi\u0161kai skaitmenin\u0117 finans\u0173 sistema gal\u0117t\u0173 suteikti vald\u017eios institucijoms daugiau galimybi\u0173 steb\u0117ti ar kontroliuoti finansinius sandorius.<\/p>\n

Tokios nuog\u0105stavimus kartais sustiprina \u012fvairios s\u0105mokslo teorijos apie galim\u0105 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 panaikinim\u0105. Vis d\u0117lto daugelis ekonomist\u0173 pabr\u0117\u017eia, kad fiziniai pinigai dar ilgai i\u0161liks svarbia finans\u0173 sistemos dalimi.\n <\/p>\n

Skaitmeniniai mok\u0117jimai spar\u010diai populiar\u0117ja<\/p>\n

Nepaisant referendumo rezultat\u0173, statistika rodo ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105 \u2013 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimas \u0160veicarijoje ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

\u0160veicarijos nacionalinio banko duomenimis, 2017 metais daugiau nei septyni i\u0161 de\u0161imties atsiskaitym\u0173 parduotuv\u0117se buvo atliekami grynaisiais pinigais.<\/p>\n

Ta\u010diau 2024 metais situacija pasikeit\u0117 \u2013 grynieji pinigai sudar\u0117 tik apie 30 procent\u0173 vis\u0173 mok\u0117jim\u0173 parduotuv\u0117se. Tai rodo, kad vis daugiau \u017emoni\u0173 renkasi skaitmeninius atsiskaitymo b\u016bdus.<\/p>\n

\u0160\u012f pokyt\u012f i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 technologij\u0173 pa\u017eanga, patogesn\u0117s mok\u0117jimo program\u0117l\u0117s ir pandemijos laikotarpiu i\u0161aug\u0119s bekontak\u010di\u0173 mok\u0117jim\u0173 populiarumas.<\/p>\n

\u0160veicarija prisijung\u0117 prie kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173<\/p>\n

\u012era\u0161ydama teis\u0119 naudoti grynuosius pinigus \u012f konstitucij\u0105, \u0160veicarija prisijung\u0117 prie keli\u0173 kit\u0173 Europos valstybi\u0173.\n <\/p>\n

Pana\u0161\u016bs sprendimai jau priimti tokiose \u0161alyse kaip Vengrija, Slovakija ir Slov\u0117nija. \u0160iose valstyb\u0117se gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo teis\u0117 taip pat \u012ftvirtinta konstitucijoje.<\/p>\n

Tuo metu Austrijoje vyksta politin\u0117s diskusijos, ar reik\u0117t\u0173 \u017eengti pana\u0161\u0173 \u017eingsn\u012f. \u0160ioje \u0161alyje taip pat vis da\u017eniau kalbama apie poreik\u012f apsaugoti galimyb\u0119 atsiskaityti grynaisiais.<\/p>\n

Diskusijas skatina ir skaitmeninio euro planai<\/p>\n

Diskusijas apie gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 ateit\u012f Europoje sustiprino ir Europos Centrinio Banko planai sukurti skaitmenin\u012f eur\u0105. Tai b\u016bt\u0173 virtuali bendros valiutos versija, papildanti jau egzistuojan\u010dius banknotus ir monetas.<\/p>\n

Kai kurie kritikai baiminasi, kad tokie sprendimai ilgainiui gal\u0117t\u0173 suma\u017einti fizini\u0173 pinig\u0173 svarb\u0105. Reaguodama \u012f \u0161ias diskusijas, Europos Komisija jau pasi\u016bl\u0117 teis\u0117s akt\u0105, kuris u\u017etikrint\u0173 fizini\u0173 pinig\u0173 prieinamum\u0105 visose Europos S\u0105jungos \u0161alyse.<\/p>\n

\u0160veicarijos referendumo rezultatai rodo, kad net ir technologij\u0173 laikais daugelis \u017emoni\u0173 vis dar vertina galimyb\u0119 naudotis tradiciniais pinigais. Tod\u0117l tik\u0117tina, kad diskusijos apie gryn\u0173j\u0173 ir skaitmenini\u0173 atsiskaitym\u0173 pusiausvyr\u0105 Europoje dar t\u0119sis.\n <\/p>\n

\n\t\t\t\tKaip vertinate \u0161\u012f \u012fra\u0161\u0105?\n\t\t\t<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Grynieji pinigai visame pasaulyje pastaraisiais metais susiduria su vis didesne konkurencija i\u0161 skaitmenini\u0173 atsiskaitymo b\u016bd\u0173. Kortel\u0117s, mobiliosios program\u0117l\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":126872,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[21195,25,5394,30,31,34,35,8883,24,1167,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,6239,26,27],"class_list":{"0":"post-128990","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-aktualu","9":"tag-antrastes","10":"tag-bankomatai","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-grynieji-pinigai","16":"tag-headlines","17":"tag-konstitucija","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-sveicarija","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116231437236610124","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128990","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=128990"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/128990\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/126872"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=128990"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=128990"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=128990"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}