I\u0161manieji telefonai \u0161iandien saugo kur kas daugiau nei tik kontaktus ar nuotraukas. Juose laikome prisijungimus prie bank\u0173, socialini\u0173 tinkl\u0173, darbo dokumentus ir net asmeninius pokalbius. <\/p>\n
Tod\u0117l praradus telefon\u0105 ar jo duomenis galima susidurti su rimtomis problemomis, nuo finansini\u0173 nuostoli\u0173 iki privatumo pa\u017eeidim\u0173. Daugelis \u017emoni\u0173 mano, kad j\u0173 telefonas yra pakankamai saugus.<\/p>\n
Ta\u010diau realyb\u0117 kitokia. Net ir paprasti, kasdien daromi \u012fpro\u010diai gali tapti silpn\u0105ja vieta. Kibernetinio saugumo specialistai da\u017enai pastebi, kad vartotojai patys nety\u010dia sudaro s\u0105lygas duomen\u0173 nutek\u0117jimui.<\/p>\n
Da\u017eniausiai problemos kyla ne d\u0117l sud\u0117ting\u0173 technologini\u0173 sprag\u0173, o d\u0117l paprast\u0173 klaid\u0173. Pateikiame penkias da\u017eniausias klaidas, kurias daro telefon\u0173 naudotojai ir kurios gali baigtis duomen\u0173 praradimu.<\/p>\n
Nenaudojamas ekrano u\u017eraktas<\/p>\n
Viena did\u017eiausi\u0173 klaid\u0173 \u2013 telefono naudojimas be ekrano u\u017erakto. Nors tai gali atrodyti patogu, toks sprendimas i\u0161 esm\u0117s palieka vis\u0105 telefone esan\u010di\u0105 informacij\u0105 atvir\u0105.<\/p>\n
Jeigu telefonas pametamas ar pavagiamas, bet kuris \u017emogus gali pasiekti nuotraukas, kontaktus, elektronin\u012f pa\u0161t\u0105 ar net banko program\u0117les. Tai gali sukelti rimt\u0173 pasekmi\u0173.\n <\/p>\n
Papras\u010diausias b\u016bdas apsisaugoti \u2013 naudoti PIN kod\u0105, slapta\u017eod\u012f, pir\u0161to atspaud\u0105 ar veido atpa\u017einimo funkcij\u0105. Net ir paprastas keturi\u0173 ar \u0161e\u0161i\u0173 skai\u010di\u0173 kodas \u017eenkliai suma\u017eina rizik\u0105, kad j\u016bs\u0173 duomenys pateks \u012f svetimas rankas.<\/p>\n
Program\u0117li\u0173 atsisiuntimas i\u0161 nepatikim\u0173 \u0161altini\u0173<\/p>\n
Kita da\u017ena klaida \u2013 program\u0117li\u0173 atsisiuntimas i\u0161 neoficiali\u0173 \u0161altini\u0173. Kai kurie vartotojai ie\u0161ko nemokam\u0173 versij\u0173 ar alternatyvi\u0173 program\u0173 internete ir jas \u012fdiegia tiesiogiai \u012f telefon\u0105.<\/p>\n
Tokiose programose gali b\u016bti pasl\u0117ptas kenk\u0117ji\u0161kas kodas. Jis gali rinkti asmeninius duomenis, sekti vartotojo veikl\u0105 ar net perimti prisijungimus prie paskyr\u0173.<\/p>\n
Saugiausia program\u0117les atsisi\u0173sti tik i\u0161 oficiali\u0173 parduotuvi\u0173, toki\u0173 kaip \u201eGoogle Play\u201c ar \u201eApp Store\u201c. Nors ir jose kartais pasitaiko pavojing\u0173 program\u0173, rizika yra kur kas ma\u017eesn\u0117.<\/p>\n
Programin\u0117s \u012frangos atnaujinim\u0173 ignoravimas<\/p>\n
Daugelis vartotoj\u0173 atid\u0117lioja sistemos ar program\u0117li\u0173 atnaujinimus. Da\u017eniausiai taip nutinka tod\u0117l, kad atnaujinimai u\u017etrunka arba reikalauja perkrauti \u012frengin\u012f.\n <\/p>\n
Ta\u010diau programin\u0117s \u012frangos atnaujinimai da\u017enai skirti ne tik naujoms funkcijoms \u012fdiegti. Jie taip pat i\u0161taiso saugumo spragas, kurias gali i\u0161naudoti kibernetiniai nusikalt\u0117liai.<\/p>\n
Jeigu telefonas ilg\u0105 laik\u0105 neatnaujinamas, jis tampa lengvesniu taikiniu. Tod\u0117l rekomenduojama visada \u012fdiegti naujausius atnaujinimus, kai tik jie pasirodo.<\/p>\n
Vie\u0161\u0173 \u201eWi-Fi\u201c tinkl\u0173 naudojimas be atsargumo<\/p>\n
Vie\u0161i belaid\u017eiai tinklai da\u017enai atrodo patog\u016bs \u2013 juos galima rasti kavin\u0117se, prekybos centruose ar oro uostuose. Ta\u010diau tokie tinklai da\u017enai yra prastai apsaugoti.<\/p>\n
Prisijungus prie nesaugaus tinklo, kiti vartotojai ar programin\u0117 \u012franga gali bandyti perimti perduodamus duomenis. Tai rei\u0161kia, kad gali b\u016bti matomi j\u016bs\u0173 prisijungimo vardai, slapta\u017eod\u017eiai ar kita jautri informacija.<\/p>\n
Jeigu naudojate vie\u0161\u0105 \u201eWi-Fi\u201c, geriau vengti prisijungim\u0173 prie bank\u0173 ar kit\u0173 svarbi\u0173 paskyr\u0173. Dar saugiau naudoti mobil\u0173j\u012f internet\u0105 arba papildomas apsaugos priemones.\n <\/p>\n
Viena skaud\u017eiausi\u0173 klaid\u0173 yra atsargini\u0173 duomen\u0173 kopij\u0173 nebuvimas. Daugelis \u017emoni\u0173 apie tai susim\u0105sto tik tada, kai telefonas sugenda arba prarandamas.<\/p>\n
Jeigu duomenys n\u0117ra i\u0161saugoti debesijoje ar kitame \u012frenginyje, jie gali b\u016bti prarasti visam laikui. Tai gali reik\u0161ti prarastas nuotraukas, kontaktus ar svarbius dokumentus.<\/p>\n
Reguliarios atsargin\u0117s kopijos leid\u017eia greitai atkurti informacij\u0105 net ir pakeitus telefon\u0105. Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 \u012frengini\u0173 si\u016blo automatin\u012f duomen\u0173 kopijavim\u0105, tod\u0117l verta pasinaudoti \u0161ia funkcija.<\/p>\n
Kaip apsaugoti savo telefon\u0105 ir duomenis?<\/p>\n
Norint i\u0161vengti duomen\u0173 praradimo, svarbiausia yra formuoti saugius naudojimo \u012fpro\u010dius. Paprasti veiksmai \u2013 ekrano u\u017erakto naudojimas, oficiali\u0173 program\u0117li\u0173 pasirinkimas ir programin\u0117s \u012frangos atnaujinimas, gali \u017eenkliai suma\u017einti rizik\u0105.<\/p>\n
Taip pat verta reguliariai per\u017ei\u016br\u0117ti, kokias teises turi \u012fdiegtos program\u0117l\u0117s. Kai kurios j\u0173 gali tur\u0117ti prieig\u0105 prie kontakt\u0173, vietos nustatymo ar fail\u0173, nors tokia prieiga neb\u016btina.\n <\/p>\n
I\u0161manusis telefonas \u0161iandien yra vienas svarbiausi\u0173 asmenini\u0173 \u012frengini\u0173. Tod\u0117l skiriant \u0161iek tiek d\u0117mesio jo saugumui galima i\u0161vengti daugelio nemaloni\u0173 situacij\u0173 ir apsaugoti savo asmenin\u0119 informacij\u0105.\n<\/p>\n
\n\t\t\t\tKaip vertinate \u0161\u012f \u012fra\u0161\u0105?\n\t\t\t<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"I\u0161manieji telefonai \u0161iandien saugo kur kas daugiau nei tik kontaktus ar nuotraukas. Juose laikome prisijungimus prie bank\u0173, socialini\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":129004,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[21195,81,19249,3177,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-129003","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-aktualu","9":"tag-business","10":"tag-ismanieji-telefonai","11":"tag-kibernetinis-saugumas","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116231578843583609","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=129003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129003\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/129004"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=129003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=129003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=129003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}