{"id":129202,"date":"2026-03-15T10:06:11","date_gmt":"2026-03-15T10:06:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/129202\/"},"modified":"2026-03-15T10:06:11","modified_gmt":"2026-03-15T10:06:11","slug":"dhl-express-vadovas-prekyba-skinasi-kelia-ir-per-kara","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/129202\/","title":{"rendered":"\u201eDHL Express\u201c vadovas: prekyba skinasi keli\u0105 ir per kar\u0105"},"content":{"rendered":"

Ataskaita nagrin\u0117ja, kaip valstyb\u0117s susietos viena su kita per prekybos, kapitalo, informacijos ir \u017emoni\u0173 aspektus. Naujausias jos leidimas antradien\u012f buvo pristatytas Vietnamo sostin\u0117je Hanojuje. <\/p>\n

Joje globalizacija vertinama skal\u0117je nuo 0 proc. (joki\u0173 tarpvalstybini\u0173 sraut\u0173) iki 100 proc. (sienos ir atstumas neturi jokios \u012ftakos). Pasaulio globalizacijos lygis 2025 metais siek\u0117 25 proc. \u2013 tai atitinka 2022 metais pasiekt\u0105 rodikl\u012f.<\/p>\n

\u201eNepaisant JAV tarif\u0173 padid\u0117jimo, pasaulin\u0117 prekybos apimtis 2025 metais augo grei\u010diau nei bet kuriais kitais metais nuo 2017\u2013\u0173j\u0173, jei ne\u012ftrauktume atsigavimo po to, kai prekyba smarkiai krito per koronaviruso pandemij\u0105.<\/p>\n

Vienas pagrindini\u0173 prekybos augimo varikli\u0173 2025 metais buvo lenktyn\u0117s kuriant dirbtinio intelekto (DI) infrastrukt\u016br\u0105. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) skai\u010diavimais, 42 proc. pasaulin\u0117s preki\u0173 prekybos augimo per pirmuosius tris 2025 met\u0173 ketvir\u010dius l\u0117m\u0117 su DI susij\u0119 produktai\u201c, \u2013 antradien\u012f pristatydamas studij\u0105 Hanojuje sak\u0117 Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorius Stevene\u2019as Altmanas. <\/p>\n

Tuo pat metu pabr\u0117\u017eiama, kad pasauliui dar daug tr\u016bksta iki visi\u0161kos globalizacijos. Daugelyje sri\u010di\u0173 tarptautiniai srautai gal\u0117t\u0173 dar labiau i\u0161sipl\u0117sti, jei neb\u016bt\u0173 politini\u0173 apribojim\u0173.<\/p>\n

\"Eksportas\"\/ <\/p>\n

\u201eDelfi\u201c papra\u0161ytas patikslinti, k\u0105 turi omenyje pastar\u0105ja s\u0105voka, profesorius teig\u0117, kad prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f vyko nuolatinis tarif\u0173 ma\u017einimas, vyko netarifini\u0173 prekybos kli\u016b\u010di\u0173 ir s\u0105lyg\u0173 lengvinimas \u2013 visa tai pad\u0117jo skatinti prekyb\u0105. <\/p>\n

\u201eTaip pat yra priemoni\u0173, kurios palaiko kitas sritis, pavyzd\u017eiui, skatina u\u017esienio investicijas. B\u016btent \u012f tokius dalykus a\u0161 atkreip\u010diau d\u0117mes\u012f, jei tik\u0117tum\u0117s, kad politikai ir v\u0117l labiau palaikys globalizacij\u0105. Beje, tam tikr\u0173 teigiam\u0173 poslinki\u0173 matome ne tik prekyboje, bet ir, pavyzd\u017eiui, tarptautin\u0117se kelion\u0117se \u2013 pastaraisiais metais pastebima viz\u0173 reikalavim\u0173 ma\u017einimo tendencija siekiant skatinti turizm\u0105. Tai dar vienas veiksnys, galintis pad\u0117ti padidinti globalizacijos lyg\u012f\u201c, \u2013 nurod\u0117 jis. <\/p>\n

\u201eDHL Express\u201c vadovas: prekyba yra atspari <\/p>\n

O \u0161tai klausiamas, kaip \u012fsipliesk\u0119s konfliktas Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 gali paveikti pasaulio prekybos paveiksl\u0105, \u201eDHL Express\u201c generalinis direktorius John Pearson sak\u0117, kad istoriniai duomenys rodo, jog prekyba visada skinasi keli\u0105. <\/p>\n

\u201eJi kaip vanduo \u2013 randa keli\u0105 per karus, ji randa keli\u0105 per pandemijas. Stebint visk\u0105, kas vyksta pasaulyje, akivaizdu, kad \u017emon\u0117s yra labai atspar\u016bs ir lankst\u016bs. Svarbu steb\u0117ti, kuria kryptimi teka vanduo ir kokiu grei\u010diu. Pavyzd\u017eiui, kaip kei\u010diasi srautai \u012f Kinij\u0105<\/a>, \u012f Pietry\u010di\u0173 Azij\u0105, Artimuosiuose Rytuose ar kur kitur\u201c, \u2013 sak\u0117 John Pearson. <\/p>\n

\u201eTai labai i\u0161ry\u0161k\u0117jo koronaviruso metu, kai gabenome asmenines apsaugos priemones ir kaukes i\u0161 Kinijos \u012f likus\u012f pasaul\u012f. O vos po 3 m\u0117nesi\u0173 Kinijai atsigavus, perk\u0117l\u0117me \u012frang\u0105 i\u0161 viso pasaulio atgal. Tai yra labai dinami\u0161kas procesas\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n

Savo ruo\u017etu S. Altmanas nurod\u0117, kad konflikto paveiktoms \u0161alys Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 regione tenka ma\u017edaug 4\u20135 proc. pasaulio prekybos.<\/p>\n

\u201ePlatesni potencial\u016bs padariniai gana smarkiai priklausys nuo to, kas nutiks energijos kainoms ir koks bus poveikis pasauliniam ekonomikos augimui\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 S. Altmanas. <\/p>\n

Tarp \u0161ali\u0173 pirmas Singap\u016bras, tarp region\u0173 \u2013 Europa <\/p>\n

Labiausiai globalizuota pasaulio valstyb\u0117 yra Singap\u016bras, po jo seka Liuksemburgas ir Nyderlandai.<\/p>\n

Lietuva indekse u\u017eima 38 viet\u0105, nusileisdama Estijai, kuri atsid\u016br\u0117 25\u2013oje pozicijoje, ta\u010diau pralenkdama Latvij\u0105 (49 vieta) ir Lenkij\u0105 (41 vieta). Lietuva tarptautiniais srautais labiausiai susieta su Lenkija, Latvija, Vokietija, Jungtine Karalyste. <\/p>\n

Europa yra labiausiai globalizuotas regionas, po jos seka \u0160iaur\u0117s Amerika ir Artimieji Rytai<\/a> bei \u0160iaur\u0117s Afrika. Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 pasi\u017eymi pla\u010diausiai paskirstytais srautais visame pasaulyje. Jungtiniai Arab\u0173 Emyratai u\u017efiksavo did\u017eiausi\u0105 globalizacijos \u0161uol\u012f nuo 2001 met\u0173.<\/p>\n

8\u2013oje vietoje liko Belgija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 u\u017eima 9\u2013\u0105j\u0105 viet\u0105, Danija liko de\u0161imta. <\/p>\n

\"Singap\u016bras\"\/ <\/p>\n

Pastebima, kad tiesioginio ry\u0161io tarp \u0161alies dyd\u017eio ir jos susietumo su kitomis valstyb\u0117mis augimo n\u0117ra. <\/p>\n

\u201ePa\u010dius spar\u010diausius augimo tempus da\u017enai rodo ma\u017eesn\u0117s \u0161alys, taip yra d\u0117l \u017eemos startin\u0117s baz\u0117s. Bet mes norime matyti ne tik tai, kur yra grei\u010diausias augimas procentais, bet ir ten, kur yra did\u017eiausias absoliutus prekybos augimas. Tod\u0117l ie\u0161kome \u0161ali\u0173, kurios pirmauja abiejose kategorijose \u2013 tai rei\u0161kia, kad rinka yra ir dinami\u0161ka, ir prekybos mastas yra pakankamai didelis, kad tur\u0117t\u0173 realios \u012ftakos \u012fmoni\u0173 pelnui bei prekybos partneriams. Tarp toki\u0173 \u0161ali\u0173 i\u0161siskiria Vietnamas, Indija, Indonezija ir Malaizija\u201c, \u2013 vardijo S. Altmanas. <\/p>\n

\u017dvelgiant \u012f ateit\u012f, prognozuojama, kad pastarieji JAV muit\u0173 tarif\u0173 padidinimai 2026 metais \u0161iek tiek sul\u0117tins prekybos augim\u0105, bet jo nesustabdys. Tikimasi, kad pasaulin\u0117 preki\u0173 prekyba iki 2029 met\u0173 augs vidutini\u0161kai 2,6 proc. per metus, o tai atitinka pastarojo de\u0161imtme\u010dio tendencijas.<\/p>\n

Kod\u0117l prekyba gali toliau augti nepaisant JAV tarif\u0173 didinimo? \u012evardijama, kad did\u017eioji dalis prekybos nevyksta su \u0161ia \u0161alimi. 2025 metais 13 proc. importo keliavo \u012f JAV, o 9 proc. eksporto atkeliavo i\u0161 JAV. Be to, daugelis \u0161ali\u0173 siekia sudaryti naujus prekybos susitarimus, kad u\u017etikrint\u0173 prieig\u0105 prie alternatyvi\u0173 rink\u0173.<\/p>\n

Mil\u017eini\u0173 ry\u0161iai toliau silpn\u0117ja<\/p>\n

Pasak S. Altmano, ir toliau stebime didel\u012f ry\u0161i\u0173 tarp ekonomikos mil\u017eini\u0173 \u2013 JAV ir Kinijos \u2013 silpn\u0117jim\u0105. Nuo 2016 met\u0173 JAV prekybos, kapitalo, informacijos ir \u017emoni\u0173 sraut\u0173 dalis, susijusi su Kinija, suma\u017e\u0117jo 42 proc. Per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f Kinijos sraut\u0173 dalis, susijusi su Jungtin\u0117mis Valstijomis, suma\u017e\u0117jo 37 proc.<\/p>\n

\u201eJautriausias i\u0161 \u0161i\u0173 sraut\u0173 yra preki\u0173 srautas i\u0161 Kinijos \u012f JAV. Jis smarkiai suma\u017e\u0117jo. JAV importo i\u0161 Kinijos dalis pasiek\u0117 pik\u0105 2017 metais, prie\u0161 prasidedant pirmajam JAV ir Kinijos tarif\u0173 didinimui. Iki 2024 met\u0173 ji jau buvo nukritusi iki 13 proc., o 2025 metais suma\u017e\u0117jo dar labiau \u2013 iki 9 proc. I\u0161 Kinijos atkeliaujan\u010dio JAV importo dalis dabar yra nukritusi \u017eemiau to lygio, kuris buvo, kai Kinija \u012fstojo \u012f PPO 2001 metais\u201c, \u2013 sak\u0117 S. Altmanas. <\/p>\n

Visgi profesorius persp\u0117jo nevertinti \u0161io rezultato kaip ai\u0161kaus \u012frodymo, kad smarkiai suma\u017e\u0117jo JAV priklausomyb\u0117 nuo Kinijoje pagamint\u0173 preki\u0173, nes min\u0117ti duomenys apima tik tiesiogin\u012f import\u0105 i\u0161 Kinijos. <\/p>\n

\"Kinija\"\/ <\/p>\n

Net ir JAV bei Kinijai atsiskiriant vienai nuo kitos, pasak ataskaitos autori\u0173, dauguma \u0161ali\u0173 ir toliau bendradarbiauja su savo ilgame\u010diais partneriais. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f geopolitiniai nesutarimai, kaip skai\u010diuojama, paveik\u0117 apie tik 4\u20136 proc. pasaulin\u0117s prekybos, plyno lauko tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 bei tarpvalstybini\u0173 susijungim\u0173 ir \u012fsigijim\u0173.<\/p>\n

Dauguma \u0161i\u0173 sraut\u0173 persik\u0117l\u0117 ne pas artimus s\u0105jungininkus, o \u012f \u0161alis, turin\u010dias lanks\u010dias geopolitines pozicijas, tokias kaip Indija ir Vietnamas. Tod\u0117l pasaulio ekonomika, kaip teigiama, n\u0117ra susiskald\u017eiusi \u012f besivar\u017ean\u010dius darinius.<\/p>\n

\u201eTikrai netur\u0117tume daryti prielaidos, kad JAV ir Kinijos atsiskyrimo tendencija b\u016btinai rei\u0161kia pasaulio ekonomikos skilim\u0105 \u012f besivar\u017ean\u010dius s\u0105junginink\u0173 \u0161ali\u0173 blokus\u201c, \u2013 nurod\u0117 S. Altmanas. <\/p>\n

Rusija labiausiai susieta su trimis \u0161alimis <\/p>\n

O \u0161tai Rusijos<\/a> tarptautiniai srautai kei\u010diasi \u017eymiai labiau nei JAV ar Kinijos. Po \u012fsiver\u017eimo \u012f Ukrain\u0105 2022 met\u0173 prad\u017eioje ir atsakom\u0173j\u0173 sankcij\u0173 \u012fvedimo visose Rusijos tarptautin\u0117s veiklos srityse \u012fvyko dramati\u0161ki poky\u010diai.<\/p>\n

Rusijai i\u0161 esm\u0117s atsiskyrus nuo Vakar\u0173 rink\u0173, jos eksportas dabar keliauja ilgesnius geografinius atstumus, ta\u010diau trumpesnius geopolitine prasme, teigia ataskaitos autoriai. <\/p>\n

\u201eRusijos eksportas taip pat tapo kur kas ma\u017eiau diversifikuotas pagal paskirties \u0161alis. Rusijos eksporto \u012f penkias did\u017eiausias paskirties \u0161alis dalis i\u0161augo nuo 39 proc. 2021 metais iki 62 proc. per pirmuosius 9 m\u0117nesius 2025 metais\u201c, \u2013 teigiama ataskaitoje.<\/p>\n

Pra\u0117jusiais metais trims rinkoms (Kinijai, Indijai ir Turkijai) teko daugiau nei pus\u0117 (52 proc.) Rusijos preki\u0173 eksporto.<\/p>\n

\u201eDelfi\u201c \u017eurnalist\u0117s kelion\u0119 \u012f Hanoj\u0173 apmok\u0117jo DHL. Teksto turiniui \u012ftakos tai netur\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ataskaita nagrin\u0117ja, kaip valstyb\u0117s susietos viena su kita per prekybos, kapitalo, informacijos ir \u017emoni\u0173 aspektus. Naujausias jos leidimas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":129203,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,4747,30,31,11110,34,35,24,479,32,33,37,39,36,38,40,1988,23,22,44,28,29,2479,119,26,27,74,75,76],"class_list":["post-129202","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-artimieji-rytai","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dhl","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-kinija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-muitai","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-prekyba","tag-rusija","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116232636638919105","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=129202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129202\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/129203"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=129202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=129202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=129202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}