{"id":130896,"date":"2026-03-17T11:26:07","date_gmt":"2026-03-17T11:26:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/130896\/"},"modified":"2026-03-17T11:26:07","modified_gmt":"2026-03-17T11:26:07","slug":"matas-laukevicius-astrejanti-geopolitika-kelia-naujus-isbandymus-finansu-rinkoms","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/130896\/","title":{"rendered":"Matas Laukevi\u010dius. A\u0161tr\u0117janti geopolitika kelia naujus i\u0161bandymus finans\u0173 rinkoms"},"content":{"rendered":"<p>JAV akcij\u0173 rinkos: ramyb\u0117 gali b\u016bti apgaulinga<\/p>\n<p>Auganti \u012ftampa Vidurio Rytuose investuotojams primin\u0117 galim\u0105 stagfliacijos scenarij\u0173, o kai kuriais aspektais dabartin\u0117 situacija vertinama netgi kaip kelianti didesnes rizikas nei\u00a0 2025 m. baland\u017eio tarif\u0173 eskalacija, kuri tuomet i\u0161\u0161auk\u0117 greit\u0105 neigiam\u0105 rinkos reakcij\u0105. Tai privert\u0117 JAV prezident\u0105 Donald\u0105 Trump\u0105 atsitraukti ir per\u017ei\u016br\u0117ti savo strategij\u0105, ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 geopolitin\u0117 \u012ftampa jau \u012fgavusi reali\u0105 form\u0105 ir n\u0117ra lengvai at\u0161aukiama vienu politiniu sprendimu.<\/p>\n<p>Nepaisant nerimo \u017eenkl\u0173, JAV <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/akciju-rinkos\" tag-id=\"70120104\">akcij\u0173 rinkos<\/a> reakcija kol kas palyginti sant\u016bri. Net ir po daugiau nei 5 proc. Japonijos \u201eNikkei 225\u201c kritimo vienos prekybos sesijos metu pagrindinis JAV indeksas \u201eS&amp;P 500\u201c prekybos prad\u017eioje buvo suma\u017e\u0117j\u0119s tik apie 1,1 proc. Analitikai tai ai\u0161kina santykinai didesniu JAV ekonomikos atsparumu ir ma\u017eesne priklausomybe nuo importuojamos energijos. Ta\u010diau \u0161i ramyb\u0117 gali b\u016bti apgaulinga ir sl\u0117pti didesnes ilgalaikes rizikas \u2013 nuo galim\u0173 darbo rinkos silpn\u0117jimo \u017eenkl\u0173 iki dideli\u0173 skol\u0173, susijusi\u0173 su investicijomis \u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105, taip pat i\u0161pirkim\u0173 ir \u012fsipareigojim\u0173 nevykdymo priva\u010diose rinkose.\u00a0<\/p>\n<p>Per pastar\u0105sias dvi savaites \u201eDow Jones\u201c indeksas krito 4,8 proc., \u201eS&amp;P 500\u201c sesij\u0105 baig\u0117 3,62 proc. kritimu, o technologij\u0173 indeksas \u201eNasdaq Composite\u201c smuktel\u0117jo 2,8 proc.<\/p>\n<p>JAV makroekonominiai rodikliai siun\u010dia mi\u0161rius signalus<\/p>\n<p>Makroekonominiai rodikliai siun\u010dia mi\u0161rius signalus. JAV vasario m\u0117nesio paslaug\u0173 sektoriaus PMI rodiklis pakilo iki 56,1 punkto \u2013 auk\u0161\u010diausio lygio nuo 2022 m. vasaros. Verslo aktyvumo indeksas pasiek\u0117 59,9 punkto, o nauj\u0173 u\u017esakym\u0173 rodiklis pakilo iki auk\u0161\u010diausio lygio nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rudens. U\u017eimtumo komponentas taip pat pager\u0117jo, o kain\u0173 spaudimo rodiklis netik\u0117tai suma\u017e\u0117jo. \u0160ie duomenys sustiprino investuotoj\u0173 l\u016bkes\u010dius, kad dirbtinis intelektas gali paskatinti produktyvumo augim\u0105 be reik\u0161mingo infliacijos pagreit\u0117jimo.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto Federalinio rezerv\u0173 banko (FED) pareig\u016bnai i\u0161lieka atsarg\u016bs. Thomas Barkinas vadovaujantis Ri\u010dmondo FED, pa\u017eym\u0117jo, kad pinig\u0173 politikos reakcija \u012f konflikt\u0105 priklausys nuo to, ar energijos kain\u0173 \u0161okas bus laikinas, ar tur\u0117s ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/infliacija\" tag-id=\"53936235\">infliacijai<\/a>. Artimiausias JAV Centrinio Banko pos\u0117dis grei\u010diausiai v\u0117l baigsis sprendimu nekeisti pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 \u2013 politikos formuotojai nori \u012fsitikinti, kad infliacijos ma\u017e\u0117jimo procesas yra tvarus. Jie i\u0161 esm\u0117s taip pat pritaria nuomonei, kad darbo rinka stabilizuojasi, o tai dar labiau sustiprina j\u0173 atsargum\u0105 d\u0117l tolesnio pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ma\u017einimo po trij\u0173 suma\u017einim\u0173 2025 m. pabaigoje.\u00a0<\/p>\n<p>Klausim\u0173 kelia ir darbo rinkos duomenys. Vasario m\u0117nes\u012f JAV darbo viet\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 92 t\u016bkst., o nedarbo lygis ne\u017eymiai padid\u0117jo. Nors tai dar n\u0117ra reik\u0161mingas ekonomikos silpn\u0117jimo signalas, kai kurie ekonomistai pa\u017eymi, kad tai gali b\u016bti pirmasis \u017eenklas apie darbo rinkos l\u0117t\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>Kiti JAV ekonominiai rodikliai buvo silpnesni: ketvirtojo ketvir\u010dio JAV BVP augimas buvo pakoreguotas \u017eemyn iki 0,7 proc., o ilgalaikio vartojimo preki\u0173 u\u017esakym\u0173 ir kapitalo i\u0161laid\u0173 duomenys nepateisino rinkos l\u016bkes\u010di\u0173. Taip pat pablog\u0117jo vartojimo ir eksporto rodikliai.\u00a0<\/p>\n<p>Investuotoj\u0173 nerim\u0105 padidino ir \u012fvykiai privataus kredito rinkoje. Turto valdymo mil\u017ein\u0117 \u201eBlackRock\u201c nura\u0161\u0117 suteikt\u0105 25 mln. JAV doleri\u0173 paskol\u0105, kurios vert\u0117 dar prie\u0161 tris m\u0117nesius buvo vertinama nominalia verte. \u0160is atvejis atgaivino diskusijas apie rizikas spar\u010diai i\u0161augusioje privataus kredito rinkoje, kurios dydis jau siekia apie 2 trilijonus doleri\u0173.\u00a0<\/p>\n<p>Valiut\u0173 rinkose energetikos \u0161okai darosi vis \u017ealingesni\u00a0<\/p>\n<p>Valiut\u0173 rinkose energetikos \u0161okai darosi vis \u017ealingesni. Jungtin\u0117ms Valstijoms tapus gryn\u0105ja energijos eksportuotoja, doleris i\u0161 dalies prarado tradicin\u0119 amortizatoriaus funkcij\u0105 ir vis da\u017eniau \u0161ok\u0105 pastiprina. Augan\u010dios naftos <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/kainos\" tag-id=\"96616828\">kainos<\/a> pagerina JAV prekybos balans\u0105 ir kartu didina dolerio paklaus\u0105. Kadangi dauguma \u017ealiav\u0173 pasaulin\u0117je prekyboje kotiruojamos doleriais, stipresn\u0117 JAV valiuta dar labiau padidina energijos kainas kit\u0173 \u0161ali\u0173 valiutomis. Tai sugrie\u017etina finansines s\u0105lygas pasaulyje ir padidina stagfliacijos rizik\u0105 energijos importuotojams.<\/p>\n<p>Tokiomis s\u0105lygomis alternatyvos doleriui tampa ribotos. Pagrindin\u0117s rezervin\u0117s valiutos \u2013 euras, svaras sterlingas ir Japonijos jena \u2013 priklauso ekonomikoms, kurios i\u0161lieka didel\u0117s energijos importuotojos. D\u0117l to geopolitini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 metu kapitalas da\u017enai gr\u012f\u017eta \u012f JAV valiut\u0105.<\/p>\n<p>Per pastar\u0105sias dvi savaites euras susilpn\u0117jo apie 2,3 proc. ir stabilizavosi ties 1,14 JAV dolerio lygiu. Svaras sterling\u0173 susilpn\u0117jo 1,3 proc. iki ma\u017edaug 1,32 dolerio, o Japonijos jena prarado apie 1,5 proc. vert\u0117s dolerio at\u017evilgiu ir buvo prekiaujama 159 u\u017e JAV doler\u012f.<\/p>\n<p><a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/obligacijos\" tag-id=\"59740247\">Obligacij\u0173<\/a> rinkose per pastar\u0105sias dvi savaites fiksuotas pajamingum\u0173 augimas. Dvej\u0173 met\u0173 JAV i\u017edo obligacij\u0173 pajamingumas pakilo iki 3,7 proc., o 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumas padid\u0117jo iki 4,26 proc.. Tuo metu Japonijos 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumas pakilo iki 2,26 proc.<\/p>\n<p>Europoje \u2013 nerimas d\u0117l galimo infliacijos \u0161oko<\/p>\n<p>Europa u\u017esit\u0119susi\u0105 \u012ftamp\u0105 Vidurio Rytuose irgi stebi su nerimu: vasar\u012f metin\u0117 euro zonos infliacija augo 1,9 proc., palyginti su 1,7 proc. saus\u012f, ir i\u0161silaik\u0117 \u0161iek tiek \u017eemesn\u0117, nei Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytas 2 proc. tikslas. Pagrindin\u0117 infliacija pakilo iki 2,4 proc., tod\u0117l d\u0117l kylan\u010di\u0173 energijos kain\u0173 susiduriant su infliacijos \u0161oko gr\u0117sme ECB atid\u017eiai stebi karo Irane eig\u0105.<\/p>\n<p>Duj\u0173 kain\u0173 \u0161uolis taip pat kelia fiskalin\u0117s politikos intervencij\u0173 rizik\u0105, o tai gali neigiamai paveikti obligacij\u0173 kainas. Gamtini\u0173 duj\u0173 ateities sandori\u0173 vert\u0117 per paskutin\u012f m\u0117nes\u012f \u0161oktel\u0117jo jau ma\u017edaug 60 proc., kaip tik Europai pradedant saugykl\u0173 papildymo sezon\u0105. Jei didmenin\u0117s kainos i\u0161liks tokios auk\u0161tos, kyla rizika, kad reik\u0117s fiskalinio atsako, kuris gal\u0117t\u0173 dar labiau padidinti Europos obligacij\u0173 pajamingumus.\u00a0<\/p>\n<p>2022 m. energetikos kriz\u0117s metu ES vyriausyb\u0117s paskelb\u0117 apie energetikos paramos priemones, kuri\u0173 bendra suma, remiantis \u201eBruegel\u201c skai\u010diavimais, vir\u0161ijo 500 mlrd. eur\u0173, o didel\u0117 dalis j\u0173 buvo finansuojama didesniu skolinimusi. Toks atsakas padidino deficit\u0105 ir valstyb\u0117s obligacij\u0173 emisijas tuo metu, kai pal\u016bkan\u0173 normos kilo, o tai prisid\u0117jo prie didesnio pajamingumo ir atnaujinto jautrumo skirtumams kai kuriose euro zonos dalyse.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias pavojus kyla didesn\u0117s skolos valstyb\u0117ms nar\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, Italija 2024 m. apie 45 proc. savo <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/sgd\" tag-id=\"45662773\">SGD<\/a> importo \u012fsigijo i\u0161 Kataro ir i\u0161lieka viena did\u017eiausi\u0173 euro zonos obligacij\u0173 emitent\u0173. D\u0117l duj\u0173 kain\u0173 \u0161uolio Rusijos karo prie\u0161 Ukrain\u0105 metu Italijos ir Vokietijos 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumo skirtumas i\u0161augo iki daugiau nei 250 bazini\u0173 punkt\u0173. \u0160iuo metu skirtumas yra apie 64 baziniai punktai.<\/p>\n<p>Komentaro autorius \u2013 \u201eSwedbank\u201c Finansini\u0173 produkt\u0173 pardavim\u0173 specialistas Matas Laukevi\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"JAV akcij\u0173 rinkos: ramyb\u0117 gali b\u016bti apgaulinga Auganti \u012ftampa Vidurio Rytuose investuotojams primin\u0117 galim\u0105 stagfliacijos scenarij\u0173, o kai&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":130897,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[3357,81,1768,2480,37,39,36,38,40,2512,3170,46],"class_list":["post-130896","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-akciju-rinkos","tag-business","tag-infliacija","tag-kainos","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-obligacijos","tag-sgd","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116244275901865679","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/130896","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=130896"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/130896\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/130897"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=130896"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=130896"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=130896"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}