![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/photo_5508158_1.jpg\")
<\/p>\n\u201ePolitikai da\u017eniausiai u\u017esiima \u201egaisr\u0173 gesinimu”, – sako Lietuvos \u016bkinink\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Raimundas JUKNEVI\u010cIUS.<\/p>\n
<\/p>\n
Pasak jo, nors vartotojai skund\u017eiasi ir taip didel\u0117mis maisto kainomis, tai dar gali b\u016bti ne pabaiga, mat vis brangsta ir tr\u0105\u0161os, kurios turi \u012ftakos galutinio produkto parduotuvi\u0173 lentynose kainai.<\/p>\n
– Kiek maist\u0105 vartojantiems Lietuvos \u017emon\u0117ms svarb\u016bs \u016bkininkai?<\/p>\n
– Nesvarbu, ar mes kalb\u0117sime apie duon\u0105 ar apie m\u0117sos, pieno produktus; konditerijos, kulinarijos gaminiuose yra naudojamos tos maisto \u017ealiavos, kurios atsiranda \u016bkinink\u0173 d\u0117ka.<\/p>\n
Pra\u0117jus\u012f ruden\u012f buvo priimta nuostata, kad \u017eem\u0117s \u016bkis yra svarbi strategin\u0117 \u0161aka Lietuvai apsir\u016bpinant maistu ir apskritai tai saugumui svarbi sritis. K\u0105 daro politikai? Pirmiausia mes tik\u0117jom\u0117s, kad paskui t\u0105 dokument\u0105 bus formuojamos atitinkamos priemon\u0117s, o joms da\u017enu atveju reikalingi pinigai. \u0160i\u0173 met\u0173 Lietuvos biud\u017eete nieko tiems \u017eod\u017eiams patvirtinan\u010dio neatsirado.<\/p>\n
Nuo nauj\u0173 met\u0173 turime toliau did\u0117jan\u010dius mokes\u010dius, tar\u0161os mokes\u010dius. Europos S\u0105jungoje svarbi pramon\u0117s produkcija – tr\u0105\u0161os. \u0160alys turi daugiau mok\u0117ti u\u017e tar\u0161\u0105, nes vadinam\u0173j\u0173 nemokam\u0173 tar\u0161os leidim\u0173, kuriuos gaudavo \u0161alis ir paskirstydavo strateginiams gamintojams, skai\u010dius vis ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Kalbant apie azotines tr\u0105\u0161as, tai Jonavoje gamintojui atitinkamai sud\u0117tingiau konkurencinga kaina pagaminti tas tr\u0105\u0161as d\u0117l i\u0161augusios aplinkosauginio mokes\u010dio dalies.<\/p>\n
Kad Europos S\u0105jungoje gamintojai gal\u0117t\u0173 konkuruoti, politikai nutar\u0119, kad tas apsaugojimas yra tar\u0161os mokes\u010dio \u012fsivedimas i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fve\u017eamai galutinei produkcijai, pavyzd\u017eiui, azotin\u0117ms tr\u0105\u0161oms. Kaip konkuruojanti \u0161alis, kuri ve\u017ea \u012f Lietuv\u0105, gali b\u016bti Uzbekistanas ir pan.<\/p>\n
I\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 atve\u017eamoms tr\u0105\u0161oms nuo nauj\u0173 met\u0173 atsirado mokestis, kurio galutiniu mok\u0117toju tampa tr\u0105\u0161as perkantis \u016bkininkas. Beje, tr\u0105\u0161\u0173 kainos daro \u012ftak\u0105 ir galutinei produkt\u0173 kainai.<\/p>\n
Kod\u0117l apie tai kalbu? D\u0117l karo Irane labai pa\u0161oko kaina gamtini\u0173 duj\u0173, kurios svarbios tr\u0105\u0161\u0173 gamybai. \u016akininkai mato, kaip brangsta tr\u0105\u0161os. Bet baisiausias dalykas yra tai, kad Europos S\u0105jungoje tr\u0105\u0161\u0173 kiekis yra nepakankamas.<\/p>\n
ES gamintojai suma\u017eino gamyb\u0105 ir nepagamino tiek tr\u0105\u0161\u0173, kiek reikia apr\u016bpinti ES vartotojus \u016bkininkus. Ties\u0105 sakant, net jei jie ir gamint\u0173 tiek, kiek istori\u0161kai gamindavo, vis tiek tr\u016bkt\u0173 visada, nes ES visada \u012fsive\u017edavo tr\u0105\u0161\u0173.<\/p>\n
Pavasar\u012f tur\u0117sime tr\u0105\u0161\u0173 deficit\u0105. Tr\u0105\u0161\u0173 kainos dar labiau \u0161oks \u012f vir\u0161\u0173, kitaip sakant, tr\u0105\u0161\u0173 bet kuriuo atveju tr\u016bks. Vadinasi, ir maisto pirk\u0117jas pamatys didesnes kainas parduotuvi\u0173 lentynose.<\/p>\n
– Maisto taryba analizuoja kain\u0173 poky\u010dius, prie\u017eastis.<\/p>\n
– B\u0117da ta, kad \u012f besikei\u010dian\u010di\u0105 situacij\u0105 politikai nesugeba reaguoti taip greitai. Pavyzd\u017eiui, aplinkosauginio mokes\u010dio politika yra u\u017eprogramuota seniai priimtais ES reglamentais, t\u0173 reglament\u0173 korekcija politi\u0161kai u\u017etrunka metus. Politikai reaguoja tik tada, kai jau yra tikras \u201egaisras”, taigi mes turime nuolat \u201egaisr\u0173 gesinimo” politik\u0105. Tai gana bevilti\u0161ka situacija.<\/p>\n
– Vienas i\u0161 naujesni\u0173 premjer\u0117s pavedim\u0173 Maisto tarybai – trump\u0173j\u0173 maisto grandini\u0173 ir kooperacijos pl\u0117tros klausimai. Ar realiai \u010dia galima k\u0105 greitu metu pakeisti?<\/p>\n
– Vadinamosios trumposios maisto grandin\u0117s – kada \u016bkininkas pagamina \u017ealiav\u0105, j\u0105 perdirba iki galutinio produkto ir parduoda – yra sveikintinos, deja, jos u\u017eima dar nedidel\u0119 dal\u012f.<\/p>\n
Nepana\u0161u, kad artimiausiu laiku situacija radikaliai pasikeist\u0173. \u017dmon\u0117s parduotuv\u0117se maist\u0105 perka prekybos tinkluose, o ten trump\u0173j\u0173 maisto grandini\u0173 yra labai nedaug. Trumposios maisto grandin\u0117s yra turgeliai, individual\u016bs ta\u0161kai.<\/p>\n
Faktas tas, kad \u016bkinink\u0173, kurie gamint\u0173 \u017ealiavas, geb\u0117t\u0173 jas perdirbti ir galutinai realizuoti, yra nedaug. Tokiam dalykui reikia tur\u0117ti ir paj\u0117gum\u0173, ir supratimo, kompetencij\u0173.<\/p>\n
– 2023 metais tur\u0117jome pieno kriz\u0119, sak\u0117te, kad 10 proc. ferm\u0173 tada neliko.<\/p>\n
– I\u0161likusieji jau i\u0161gyvena nauj\u0105 kriz\u0119, kuri prasid\u0117jo prie\u0161 naujus metus, ir kriz\u0117 gil\u0117janti. \u016akininkai palikti likimo valiai. Politikai kalba, kad imsis klausim\u0105 spr\u0119sti, bet \u0161nekos ir darbai yra du skirtingi dalykai. \u016akinink\u0173 u\u017e pien\u0105 gaunamoms pajamoms \u012ftak\u0105 gal\u0117t\u0173 daryti valstyb\u0117s reguliavimas.<\/p>\n
Yra Pieno \u012fstatymas, bet jo nuostatos niekaip nedaro \u012ftakos santykiui tarp \u0161ali\u0173 (\u016bkininko, perdirb\u0117jo, galutinio pardav\u0117jo) pieno produkt\u0173 tiekimo grandin\u0117je. \u0160ioje grandin\u0117je visada peln\u0105 gauna pardav\u0117jas, beveik visais atvejais – perdirb\u0117jas, o \u016bkininkui pinig\u0173 arba liko, arba neliko.<\/p>\n
Pieno \u017ealiava atpigo daugiau nei 30 proc., o \u017ei\u016brime \u012f parduotuvi\u0173 lentynas ir matome, kad pieno produktai reik\u0161mingai nepigo.<\/p>\n
Pieno milteliai, s\u016briai, sviestas, – tokie dalykai gali b\u016bti ilgai sand\u0117liuojami. Taip jau nutinka, kad kaupiasi t\u0173 produkt\u0173 atsargos, jei jos neparduodamos, tai sukuria spaudim\u0105 ma\u017einti supirkimo kainas. Kitaip sakant, s\u016brio, sviesto, pieno milteli\u0173 kainos lemia tai, u\u017e kiek planuojama pirkti \u017ealiavin\u012f pien\u0105.<\/p>\n
– Kokie politik\u0173 pa\u017eadai d\u0117l pieno kriz\u0117s?<\/p>\n
– Jau kelint\u0105 kart\u0105 ant darbo stalo dedamas Pieno \u012fstatymas. Politikai vis diskutuoja, suprasdami, kokia bevilti\u0161ka yra \u016bkinink\u0173 situacija, bet j\u0173 \u201ebevilti\u0161kos situacijos” suvokimas, deja, negelbsti…<\/p>\n
Tame \u012fstatyme gal\u0117t\u0173 b\u016bti reik\u0161mingos pataisos, kad maisto tiekimo grandin\u0117je, kur \u017eaid\u0117jai yra trys (\u016bkininkas, perdirb\u0117jas, pardav\u0117jas), j\u0173 pelningumas vis\u0173 proporcingai ma\u017e\u0117t\u0173, kai ma\u017e\u0117ja kainos.<\/p>\n
Kalbama apie tai, kad bus paimtas konkretus produktas, jam bus \u201eu\u017ed\u0117tos” \u017eirkl\u0117s \u201enuo… iki” ir bus stebima, koki\u0105 tai \u012ftak\u0105 tur\u0117s visai rinkai. Kalbant apie galimybes kapitalistin\u0117je santvarkoje valstybei ki\u0161tis ir reguliuoti rinkas, tai jos yra tikrai ribotos. Bet pavyzd\u017ei\u0173, kaip tai galima padaryti, ES yra. Ar yra politin\u0117s valios tuos pavyzd\u017eius kopijuoti ir kelti \u012f m\u016bs\u0173 \u012fstatymin\u0119 baz\u0119?<\/p>\n
Nesvarbu, kad yra kapitalizmas – vadinasi, valstyb\u0117 netur\u0117t\u0173 kain\u0173 labai reguliuoti – Lietuvos Konstitucijoje yra straipsnis, kuriame ai\u0161kiai \u012fvardijama, kad valstyb\u0117 yra tas reguliuotojas, turintis sukurti normalias konkurencines s\u0105lygas, t.y. kovoja su monopoliais, diktatu.<\/p>\n
\u016akininkai yra nukent\u0117jusi \u0161alis, mes patiriame diktat\u0105. Neturime svert\u0173, kaip lygiaverti\u0161kai der\u0117tis, pavyzd\u017eiui, su perdirb\u0117ju. Perdirb\u0117jai lygiai taip pat skund\u017eiasi, kad jie yra nelygiaver\u010diai derybose su prekybininkais.<\/p>\n
Taigi \u010dia, ko gero, laim\u0117tojai yra prekybininkai. Savo didel\u0119 dal\u012f, ai\u0161ku, gauna valstyb\u0117, ji surinkusi mokes\u010dius naudoja juos bendriems tikslams. Tod\u0117l mes jos \u0161ioje kainodaroje ir neminime.<\/p>\n
– \u016akininkas gauna ma\u017eiausiai, o kaip u\u017esienyje, ten lygiai tas pats?<\/p>\n
– Atvirai pasakius, pana\u0161iai. N\u0117ra taip, kad labai reik\u0161mingai skirt\u0173si. Bet yra \u0161alys, kurios teis\u0117k\u016broje u\u017ed\u0117jusios rimtesnius apynasrius. Tik\u0117tis, kad Lietuvoje tur\u0117sime valstyb\u0117s nustatyt\u0105 kain\u0105 pienui, duonai? Kitaip sakant, kad gr\u012f\u0161ime \u012f socializm\u0105, tai irgi \u017einome to socializmo grimasas…<\/p>\n
Tikrai to nebus. Valstyb\u0117 turi mokestinius svertus, kitus reguliavimo svertus \u012fstatymais, tai netiesiogiai gali keisti j\u0117g\u0173 balans\u0105 derybose. Maisto tiekimo grandin\u0117s dalyviai tarpusavyje derasi d\u0117l kainos.<\/p>\n
– Apie kooperacijos pl\u0117tr\u0105 daug met\u0173 kalbama. \u0160i\u0105 srit\u012f politikai \u012fvardija viena svarbiausi\u0173.<\/p>\n
– Visi politik\u0173 pasi\u016blymai i\u0161 principo geri. Bent jau bandoma \u012fsiklausyti \u012f problemas ir pripa\u017einti, kad suprantama, kur yra problemos, – tai irgi tam tikra pa\u017eanga. O d\u0117l kooperacijos – akivaizdu, kad kooperacijos pl\u0117trai reikia ne tik palankaus teisinio reguliavimo, bet ir l\u0117\u0161\u0173 investicijoms.<\/p>\n
Tos l\u0117\u0161os gali b\u016bti pa\u010di\u0173 \u016bkinink\u0173, kurie kooperuojasi, bet da\u017eniausiai nuosav\u0173 l\u0117\u0161\u0173 nepakanka. Reikia skolintis. Idealus variantas, kai yra fondai, suteikiama parama. Ko kooperacijai labiausiai tr\u016bksta \u0161iuo metu?<\/p>\n
Labiausiai pinig\u0173. Prieinamumo prie pinig\u0173. O finansavimas skolintomis l\u0117\u0161omis Lietuvoje yra kur kas sud\u0117tingesnis. Kitas dalykas – kuo ma\u017eesnis \u201e\u017eaid\u0117jas”, tuo jis ma\u017eiau patrauklus, pavyzd\u017eiui, komerciniams bankams.<\/p>\n
– Ar m\u016bs\u0173 vartotojai vertina lietuvi\u0161k\u0105 vietin\u0119 produkcij\u0105?<\/p>\n
– Daug buvo kalb\u0173, kad reikia sukurti Lietuvoje gaminto produkto i\u0161skirtin\u012f \u017eenkl\u0105, kad parioti\u0161kai nusiteik\u0119 pirk\u0117jai pirkt\u0173 galb\u016bt ir brangiau, bet Lietuvos gamintojo produkcij\u0105. Toki\u0173 iniciatyv\u0173 buvo, bet rezultato nematome, nors pinig\u0173 tokiam \u017eenklui i\u0161leista nema\u017eai.<\/p>\n
Net ir tais atvejais, kai Lietuvos pirk\u0117jas \u017eino, kur pagaminta produkcija, jis ie\u0161ko to pigesnio produkto, identi\u0161ko kokybe. Dauguma Lietuvos pirk\u0117j\u0173 n\u0117ra labai stipr\u016bs ekonomi\u0161kai, vis tiek maistas j\u0173 \u0161eimos biud\u017eete sudaro didel\u0119 dal\u012f – da\u017eniausiai daugiau nei 30 proc. visos \u0161eimos pajam\u0173.<\/p>\n
Kaina yra lemiantis veiksnys renkantis ypa\u010d identi\u0161kos kokyb\u0117s produktus. Tas patrioti\u0161kumas gali atsirasti per tam tikr\u0105 laik\u0105, su tam tikromis pastangomis. Vis d\u0117lto tik\u0117tis, kad atsiras \u017eenklas, kuris lietuvi\u0161kos kilm\u0117s produktus labiau i\u0161ry\u0161kins, kad tai reik\u0161mingai pakeis situacij\u0105 rinkoje… Visi atlikti tyrimai iki \u0161iol to neindikuoja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u201ePolitikai da\u017eniausiai u\u017esiima \u201egaisr\u0173 gesinimu”, – sako Lietuvos \u016bkinink\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Raimundas JUKNEVI\u010cIUS. Pasak jo, nors vartotojai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":131425,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,23511,2480,32,33,37,39,36,38,40,2931,23,22,28,29,26,27,10318,9253,8676,6440,4849],"class_list":["post-131424","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-juknevicius","tag-kainos","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-maistas","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-trasos","tag-ukininkai","tag-ukis","tag-vartotojai","tag-zemes"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116247743872986219","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/131424","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=131424"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/131424\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/131425"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=131424"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=131424"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=131424"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}