48-eri\u0173 Florens Gaub (Florence Gaub) save vadina NATO \u201efuturologe” ir vadovauja Aljanso Gynybos kolegijos tyrim\u0173 padaliniui Romoje.<\/p>\n
Siekdama numatyti b\u016bsimas krizes, ateities prognoz\u0117se besispecializuojanti politolog\u0117 tyrin\u0117ja tendencijas ir galimus scenarijus.<\/p>\n
Ispan\u0173 \u017eurnalistai su ja bendravo vasario viduryje, o publikacij\u0105 u\u017ebaig\u0117 kovo prad\u017eioje – jau po JAV ir Izraelio atak\u0173 prie\u0161 Iran\u0105.<\/p>\n
– J\u016bs\u0173 darbas – numatyti krizes. Ar tik\u0117jot\u0117s ir \u0161ios?<\/p>\n
– \u0160is karas brendo ma\u017edaug nuo 2000 m. prad\u017eios, kai tapo \u017einoma apie Irano branduolin\u0119 program\u0105. Kai konflikto prie\u017eastis nepa\u0161alinama, o materialios galimyb\u0117s sutampa su politine valia veikti, karas tampa tik laiko klausimu.<\/p>\n
– J\u016bs\u0173 \u0161eimos istorija paai\u0161kina dabartin\u012f pasirinkim\u0105?<\/p>\n
– Mano senelis vokietis buvo Vermachto pilotas, o senelis pranc\u016bzas dalyvavo pasiprie\u0161inimo naciams jud\u0117jime. Nuo vaikyst\u0117s supratau, kas yra karas. B\u016btent tai apsprend\u0117 mano profesin\u012f keli\u0105 – nor\u0105 suprasti, kaip visuomen\u0117s susidoroja su karo patirtimi bei atsitiesia ir k\u0105 galima padaryti, kad karas daugiau nepasikartot\u0173.<\/p>\n
– \u012e NATO at\u0117jote dirbti b\u016bdama 31-eri\u0173.<\/p>\n
– Pareigoms reik\u0117jo de\u0161imties met\u0173 patirties, ta\u010diau jie ie\u0161kojo \u017emogaus, kuris mok\u0117t\u0173 angl\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir arab\u0173 kalbas, tur\u0117t\u0173 moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f ir gerai i\u0161manyt\u0173 Artimuosius Rytus. Toki\u0173 kandidat\u0173 nebuvo daug, tad galiausiai pasirinko mane.<\/p>\n
– Neatitinkate klasikinio gynybos eksperto \u012fvaizd\u017eio.<\/p>\n
– Nesu tipinis pavyzdys – nei savo m\u0105stymu, nei i\u0161vaizda. Ta\u010diau tai man nepakenk\u0117. Kari\u0161kiai paprastai yra prakti\u0161ki: jei id\u0117ja gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti problem\u0105, jie jos klausosi. ES, kur dirbau \u0161e\u0161erius metus, buvo daugiau ideologijos.<\/p>\n
NATO yra pragmati\u0161kesnis, jo pagrindinis tikslas – saugumas. Tai man suteikia daugiau intelektin\u0117s laisv\u0117s.<\/p>\n
– Kod\u0117l save vadinate futurologe?<\/p>\n
– Daugeliui \u0161is terminas nepatinka, ta\u010diau tai papras\u010diausias b\u016bdas paai\u0161kinti, k\u0105 darau. Mano darbas – galvoti apie tai, kokie konfliktai ar katastrofos gali kilti artimiausioje ateityje.<\/p>\n
Analizuoju tendencijas, silpnus signalus ir prie\u017easties bei pasekm\u0117s ry\u0161ius. Klausimas visada tas pats: k\u0105 turime padaryti \u0161iandien, kad i\u0161vengtume vieno scenarijaus arba pakreiptume \u012fvykius kita linkme.<\/p>\n
– Kok\u012f laikotarp\u012f apima j\u016bs\u0173 prognoz\u0117s?<\/p>\n
– NATO yra padalini\u0173, kurie dirba \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 perspektyvoje, ir kit\u0173, kurie \u017evelgia net 20 met\u0173 \u012f priek\u012f. A\u0161 dirbu per vidur\u012f – vertinu dvej\u0173-penkeri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f. Derinu metod\u0105 ir intuicij\u0105.<\/p>\n
Analizuoju ilgalaikes tendencijas, tokias kaip demografija ar klimato kriz\u0117, bei nepastovesnes, pavyzd\u017eiui, politika. Vertinant ateit\u012f b\u016btina rizikuoti ir svarstyti \u012fvairias galimybes. Pernelyg atsargus scenarijus niekada neb\u016bna naudingas – visada reikia \u017ei\u016br\u0117ti ir \u012f tai, kas gali pakreipti \u012fvykius netik\u0117ta linkme.<\/p>\n
– Da\u017enai j\u016bs\u0173 prognoz\u0117s nepasitvirtina?<\/p>\n
– Pasitaiko. Svarbiausia ne visada pataikyti tiksliai, o suprasti, kur ir kod\u0117l suklydai.<\/p>\n
– Ar nes\u0117km\u0117s jus \u017eeid\u017eia?<\/p>\n
– Trumpam – taip. Ta\u010diau i\u0161mokau su savo id\u0117jomis ne susitapatinti, o tiesiog jas pateikti. Su hipotez\u0117mis reikia elgtis lanks\u010diai ir atsisakyti j\u0173, kai jos nepasitvirtina.<\/p>\n
– Kurios didel\u0117s kriz\u0117s \u0161iais metais u\u017eklupo netik\u0117tai?<\/p>\n
– Be abejon\u0117s – Grenlandija. Tai buvo akloji zona. Signal\u0173 buvo, ta\u010diau tuo metu \u012f juos neatkreipiau d\u0117mesio. Svarbu mok\u0117ti tai pripa\u017einti.<\/p>\n
– O kaip d\u0117l invazijos \u012f Ukrain\u0105?<\/p>\n
– Ma\u010diau, kad tai art\u0117ja, bet ne tod\u0117l, kad b\u016b\u010diau buvusi itin \u012f\u017evalgi – tiesiog tur\u0117jau ger\u0173 kontakt\u0173, kurie tai ai\u0161kiai numat\u0117. Ateidavau \u012f darb\u0105 \u012fsitikinusi, kad karas prasid\u0117s t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, o mano vadovai laik\u0117 mane perd\u0117tai dramatizuojan\u010dia. Tod\u0117l nelaikau to s\u0117kme. Jei ka\u017ek\u0105 matai, bet nesugebi \u012ftikinti t\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 tav\u0119s klausyti, vadinasi, tau nepavyko.<\/p>\n
– Kaip d\u0117l genocido Gazoje?<\/p>\n
– Man\u0119s nenustebino, kad konfliktas v\u0117l \u012fsipliesk\u0117. Pirmoji taisykl\u0117 – konfliktai niekada nei\u0161nyksta: jie persikelia, kei\u010dia form\u0105 ir sugr\u012f\u017eta tol, kol kas nors randa sprendim\u0105. Ta\u010diau mane nustebino Izraelio vykdomas smurto mastas.<\/p>\n
– Ar \u0161iandien ateit\u012f numatyti sunkiau nei anks\u010diau?<\/p>\n
– Ne\u017einau, ar problema b\u016btent tai. Sunkiau tapo priimti sprendimus. \u0160iandien pasaulio lyderiai gauna mil\u017eini\u0161k\u0105 informacijos kiek\u012f, kuri sklinda labai greitai ir ne visada yra patikima. Tai – viena did\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 problem\u0173.<\/p>\n
– Nors nuolat galvojate apie krizes ir katastrofas, sakote esanti optimist\u0117?<\/p>\n
– Kuo daugiau galvoji apie blogiausius scenarijus, tuo daugiau pamatai galim\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173. M\u016bs\u0173 darbas n\u0117ra sakyti: \u201eViskas bus blogai”. Svarbiausia parodyti, kad net ir labai sud\u0117tingose situacijose visada yra pasirinkim\u0173.<\/p>\n
Kartais perskaitau koki\u0105 ataskait\u0105 ir pagalvoju: \u201eVelnias, mums galas”. Bet net ir tada, kai pradedi svarstyti galimus variantus, atsiranda galimyb\u0117 veikti – ir sugr\u012f\u017eta optimizmas.<\/p>\n
– Kur \u0161iandien krypsta j\u016bs\u0173 d\u0117mesys?<\/p>\n
– Arktis, kosmosas, j\u016bros ir viskas, kas susij\u0119 su dezinformacija, kibernetin\u0117mis atakomis ar infrastrukt\u016bros sabota\u017eu. Karo istorija rodo, kad da\u017eniausiai gana tiksliai nusp\u0117jame, kur gali kilti konfliktai, bet beveik visada suklystame d\u0117l kit\u0173 dalyk\u0173: kada jie prasid\u0117s, kiek truks, kokiomis technologijomis bus kovojama. Tod\u0117l reikia ruo\u0161tis netik\u0117tumams.<\/p>\n
– Daugelis \u017emoni\u0173 baiminasi, kad dirbtinis intelektas yra did\u017eiausias pavojus.<\/p>\n
– Tai neramina, bet tai n\u0117ra did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117. DI pirmiausia susij\u0119s su reguliavimo klausimu. Labiausiai mane g\u0105sdina kas kita – kad prie\u0161i\u0161kos \u0161alys nustos kalb\u0117tis tarpusavyje ir prarasime geb\u0117jim\u0105 suprasti, kaip m\u0105sto kita pus\u0117.<\/p>\n
Prarandame strategin\u0119 empatij\u0105. Ir b\u016btent \u010dia slypi tikrasis pavojus. Daugelis kar\u0173 prasideda ne nuo bomb\u0173 ar tank\u0173, o nuo komunikacijos \u017elugimo.<\/p>\n
– Tre\u010diojo pasaulinio karo gr\u0117sm\u0117 tampa vis realesn\u0117?<\/p>\n
– Taip, bet ne d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, kurias da\u017eniausiai \u012fsivaizduoja \u017emon\u0117s. Tai n\u0117ra taip, kad vien\u0105 dien\u0105 kas nors tiesiog paspaust\u0173 karo mygtuk\u0105. \u012e tok\u012f konflikt\u0105 galima \u012fsitraukti ir niekam to nenorint – d\u0117l nelaimingo atsitikimo, klaidingo situacijos \u012fvertinimo, a\u0161tr\u0117jan\u010di\u0173 parei\u0161kim\u0173 ar sprendim\u0173, priimt\u0173 esant spaudimui.<\/p>\n
Da\u017enai per\u017eengiama riba, kurios niekas nenor\u0117jo per\u017eengti. Tod\u0117l taip svarbu investuoti ne tik \u012f gynyb\u0105, bet ir \u012f diplomatij\u0105.<\/p>\n
– Kas pasikeit\u0117 sugr\u012f\u017eus JAV prezidentui Donaldui Trampui?<\/p>\n
– Jis yra lyderis, kuris netik\u0117tum\u0105 naudoja kaip metod\u0105. Jo stipryb\u0117 tame, kad jis si\u016blo ateities vizij\u0105, net jei ji visi\u0161kai neliberali. Kra\u0161tutiniai jud\u0117jimai laimi, nes \u017eada l\u016b\u017e\u012f.<\/p>\n
Tradicin\u0117s partijos, prie\u0161ingai, apsiriboja dabarties valdymu. Vieni kalba apie kitoki\u0105 ateit\u012f, o kiti \u017eada, kad viskas liks taip pat kaip dabar – id\u0117j\u0105, kuria beveik niekas nebetiki ir kuri jau nebeskatina \u017emoni\u0173 veikti. Jie nesupranta, kad ateitis yra strateginis klausimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 48-eri\u0173 Florens Gaub (Florence Gaub) save vadina NATO \u201efuturologe” ir vadovauja Aljanso Gynybos kolegijos tyrim\u0173 padaliniui Romoje.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":133051,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,6079,2393,30,31,34,35,23691,23692,410,13963,224,24,6620,32,33,37,39,36,38,40,141,23,22,44,28,29,10796,26,27,360,74,75,76],"class_list":["post-133050","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-arktis","tag-branduoline","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-futurologe","tag-gaub","tag-gaza","tag-grenlandija","tag-gynyba","tag-headlines","tag-kosmosas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nato","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-programa","tag-top-stories","tag-topstories","tag-ukraina","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116257134078351810","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133050","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=133050"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133050\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/133051"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=133050"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=133050"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=133050"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}