Mir\u0161tan\u010dios pasaulin\u0117s institucijos<\/p>\n
„Pasaulio Konstitucija” ir geopolitin\u0117s tvarkos institucija yra – tai JT Chartija ir JT. Antrojo pasaulinio karo rezultatas, sukurtas nugal\u0117jusi\u0173 valstybi\u0173 kaip \u012frankis, kad kar\u0173 nebeb\u016bt\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 \u012fvyko iki 70 rimt\u0173 kar\u0173 ir apie 400 ginkluot\u0173 konflikt\u0173. 8 de\u0161imtme\u010diai pra\u0117jo ir kiek kar\u0173 pati JT sustabd\u0117? Vien\u0105, ir t\u0105 pat\u012f per klaid\u0105 – Kor\u0117jos kar\u0105, vykus\u012f 1950-1953 m.<\/p>\n
D\u0117l jo JT Saugumo Taryba organizavo 16 valstybi\u0173 karin\u0119 intervencij\u0105. JT paj\u0117gos, vadovaujamos JAV, kariavo su \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja ir Kinija, buvo realiai planuojama panaudoti ir branduolin\u012f ginkl\u0105. Pasira\u0161ytos paliaubos, bet karas ne \u201ei\u0161spr\u0119stas”, o sustabdytas.<\/p>\n
Vienintelis atvejis, kai JT realiai veik\u0117 kaip didel\u0117 karin\u0117 j\u0117ga, po to buvo tik „taikos palaikymo misijos”, „rezoliucijos” ir „tarpininkavimai” derybose tarp kariaujan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Tas vienintelis atvejis buvo ne d\u0117sningumas, o TSRS diplomatijos klaida. 1950 m., prasid\u0117jus Kor\u0117jos karui, JT Saugumo Taryba balsavo d\u0117l rezoliucij\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 panaudoti j\u0117g\u0105 prie\u0161 \u0160iaur\u0117s Kor\u0117j\u0105. Tada JT Kinijos viet\u0105 vis dar u\u017e\u0117m\u0117 Kinijos Respublika (Taivanas), o ne komunistin\u0117 Kinijos Liaudies Respublika.<\/p>\n
TSRS atstovas demonstratyviai boikotavo Saugumo Taryb\u0105, nedalyvavo pos\u0117d\u017eiuose ir tod\u0117l negal\u0117jo pareik\u0161ti veto.<\/p>\n
Pagal JT taisykles tuo metu veto reik\u0117jo aktyviai panaudoti balsuojant \u201eprie\u0161”, o nedalyvavimas balsavime nerei\u0161k\u0117 veto. Tod\u0117l rezoliucijos pra\u0117jo, JT gavo mandat\u0105 karinei operacijai ir JAV vadovaujamos paj\u0117gos \u012fsiki\u0161o.<\/p>\n
Tai buvo strategin\u0117 TSRS klaida. Tik\u0117josi delegitimizuoti JT sprendimus, priversti pakeisti Kinijos atstovavim\u0105. O realiai gavosi leidimas JT pirm\u0105 ir paskutin\u012f kart\u0105 dideliu mastu veikti kaip kolektyvinei karinei j\u0117gai.<\/p>\n
Po \u0161io epizodo nei TSRS, nei kitos did\u017eiosios valstyb\u0117s – Saugumo tarybos nar\u0117s – niekada daugiau nepraleisdavo toki\u0173 balsavim\u0173. Veto tapo nuolat naudojamu \u012frankiu ir iki dabar JT veikia tik tada, kai did\u017eiosios valstyb\u0117s neprie\u0161tarauja (n\u0117ra veto).<\/p>\n
Kai karas jau i\u0161sis\u0117m\u0119s ir prireikia neutralios, tre\u010diosios \u0161alies steb\u0117toj\u0173, rinkim\u0173 ir t.t. O ten, kur yra did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 interes\u0173 konfliktas, visada taikomas veto, tod\u0117l JT buvo ir liko prakti\u0161kai tik diskusij\u0173 klubu.<\/p>\n
Tiesa, kelis kartus JT istorijoje didvyri\u0161kieji „m\u0117lynieji \u0161almai” yra pavartoj\u0119 ginkl\u0173 ir truput\u012f pa\u0161aud\u0119 – nereik\u0161minguose Afrikos pilietiniuose karuose. Kai buvo beveik nepavojinga. O kai buvo pavojinga – sl\u0117p\u0117si kr\u016bmuose.<\/p>\n
Didvyri\u0161kai „saugojo civilius” Ruandoje, kur i\u0161\u017eudyta 800 000 \u017emoni\u0173 (JT buvo vietoje, gavo \u012fsakym\u0105 „nesiki\u0161ti” ir per \u017eudynes suma\u017eino paj\u0117gas). Arba Srebrenicoje, kuri\u0105 JT paskelb\u0117 „saugia zona” ir atsiunt\u0117 paj\u0117gas, kurios tik steb\u0117jo, kaip serbai i\u0161\u017eud\u0117 8000 vyr\u0173 ir berniuk\u0173.<\/p>\n
Dabar JT yra mirusi institucija. Lygiai taip pat vien juridi\u0161kai tebegyvuoja ir NATO. Pasibaigus tre\u010diajam pasauliniam – \u0160altajam – karui, \u017elugus TSRS, i\u0161irus Var\u0161uvos paktui ir nebelikus rimto geopolitinio prie\u0161o, NATO kaip galinga karin\u0117 organizacija tapo nebereikalinga.<\/p>\n
Per sekan\u010dius de\u0161imtme\u010dius degradavus Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173 karin\u0117ms paj\u0117goms, NATO virto JAV \u012frankiu, kuris be JAV yra ne\u012fgalus.<\/p>\n
Didysis Baltasis t\u0117vas Va\u0161ingtone ir b\u016brelis so\u010di\u0173 pakalik\u0173 su \u017elungan\u010diomis kariuomen\u0117mis ir laivynais. Karas Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parod\u0117 akivaizd\u017ei\u0105 realyb\u0119, kad karin\u0117 galia yra tik JAV, o europidiniai „NATO nariai” yra tik i\u0161maldos reikalautojai, saugumo pa\u0161alpiniai ir aristokrati\u0161ki tinginiai. Ir atsisakymu pad\u0117ti \u0161eimininkui sunki\u0105 valand\u0105 fakti\u0161kai jau pasira\u0161\u0117 organizacijos mirties nuosprend\u012f.<\/p>\n
Kas tikit ES genij\u0173 – Ursulos von der Leyen, Kajos Kalas ir t\u0117vynin\u0117s gamybos kosmoso komisaro \u0161imtais milijard\u0173 karinei Europos reanimacijai – tik\u0117kit, neatimu to malonumo.<\/p>\n
Taip ir matau tuos milijardus, i\u0161ta\u0161kytus „kariniam mobilumui”, t.y. tiltams, keliams ir gele\u017einkeliams ir kitokioms civilin\u0117ms reikm\u0117ms ar pam\u0117t\u0117tus \u012f bedugnes Ukrainos karo ki\u0161enes po savo valstybi\u0173 karini\u0173 i\u0161laid\u0173 eilut\u0117s priedanga. Ir ant ekonomikos kriz\u0117s kra\u0161to balansuojan\u010dias valstybes, mikliai atkursian\u010dias did\u017eiules karines galias, kurias naikino de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
Ir dabartin\u0117s ES \u0161iuolaikiniu pavidalu palaipsniui nebeliks. Tur\u0117s arba tapti suvereni\u0173, lygiateisi\u0173 t\u0117vyni\u0173 s\u0105junga, arba i\u0161siskirstyti. Sistema stipri ir ilgalaik\u0117 tik tada, kai naudinga j\u0105 sudaran\u010dioms dalims.<\/p>\n
O perd\u0117ta centralizacija, \u017ealioji beprotyb\u0117, tradicini\u0173 vertybi\u0173 ir valstybi\u0173 suvereniteto naikinimas nebenaudingi net did\u017ei\u0173j\u0173 nari\u0173 interesams. Ir tik laiko klausimas, kada tai taps politi\u0161kai realizuota.<\/p>\n
Senoji „pasaulio tvarka” mir\u0117 ir nauja grei\u010diausiai neatsiras vienu \u0161uoliu – ji formuosis palaipsniui ir sluoksni\u0161kai: per regioninius blokus, koalicijas ir funkcinius susitarimus. Ir tik v\u0117liau bus \u201ejuridi\u0161kai \u012fforminta” globaliai, jei tik i\u0161 viso bus formalizuota.<\/p>\n
Galimi variantai<\/p>\n
1. Taikos taryba su Pasauliniu Narcizu prie vairo? Leiskit nusijuokti. Dabartinis D.Trampo prad\u0117tas JAV hegemonijos restauravimo bandymas yra nerealisti\u0161kas ir tragikomi\u0161kas, nes ne\u012fmanoma vienam priversti paklusti ir „asmeni\u0161kai valdyti” vis\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n
Ta\u010diau naudingas, nes pastangos spartina naujo pasaulio formavim\u0105 ir yra tiesiog proceso dalis. Doleri\u0173 spaustuv\u0117s ir l\u0117ktuvne\u0161i\u0173 diplomatijos epocha su visokiais traukuliais toliau baigin\u0117jasi, nors u\u017etruks dar netrumpai ir nusine\u0161 begal\u0119 gyvybi\u0173.<\/p>\n
2. JT viduje jau dabar – dvi vidin\u0117s, paralelin\u0117s, nors neformalizuotos JT: Globali\u0173j\u0173 Vakar\u0173 blokas prie\u0161 vis\u0105 kit\u0105 pasaul\u012f. \u201eReformuotos JT” variantas – per evoliucij\u0105, ne revoliucij\u0105, kada ne kuriama nauja sistema, o taisoma esama. Kurioje sprendimus turi lemti balsai pagal dabartin\u0119, o ne 1945 met\u0173 ekonomin\u0119 ir karin\u0119 gali\u0105.<\/p>\n
Galimi „poky\u010diai” – Saugumo Tarybos pl\u0117tra, prijungiant seniai geopoliti\u0161kai svarbias Indij\u0105, Japonij\u0105, Brazilij\u0105, taip pat gal k\u0105 nors i\u0161 geopolitini\u0173 numir\u0117li\u0173, pvz. Vokietij\u0105. \u012evedami veto apribojimai (pvz., veto neleid\u017eiamas genocido atvejais).<\/p>\n
Arba daugiau gali\u0173 Generalinei Asambl\u0117jai, \u201ebe veto, bet su superdauguma”, kai sprendimai JT priimami 70-80% bals\u0173. Tai b\u016bt\u0173 daugiapolio pasaulio, apie kur\u012f \u0161itiek daug pliurpiama, tvarka. Geras variantas, bet beveik ne\u012fmanomas, nes tam reikia t\u0173 pa\u010di\u0173 veto tur\u0117toj\u0173 pritarimo. Nors toki\u0173 projekt\u0173 atsiradimas tik\u0117tinas.<\/p>\n
3. \u201eDid\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173 paktas 2.0″. Id\u0117ja sena – pasaul\u012f stabilizuoja ne institucijos, o did\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173 susitarimai. Veikt\u0173 neformal\u016bs, nevie\u0161i pasitarimai ir nestabil\u016bs \u017eodiniai susitarimai d\u0117l \u201eraudon\u0173 linij\u0173” ir \u012ftakos zon\u0173 pripa\u017einimas.<\/p>\n
Problema – tai reikalauja 100 proc. tarpusavio pasitik\u0117jimo, kurio dabar n\u0117ra. Ma\u017eesn\u0117s valstyb\u0117s tapt\u0173 susitarim\u0173 \u201eobjektais”. Deja, tai realisti\u0161kiausias scenarijus trumpuoju laikotarpiu. Ma\u017eai teis\u0117s, daug galios politikos.<\/p>\n
4. Regionini\u0173 blok\u0173 pasaulis. Pasaulis fragmentuot\u0173si \u012f regionines sistemas, kurios pa\u010dios reguliuot\u0173 savo tvark\u0105. NATO, jei i\u0161liks – karinis saugumas, ES, jei i\u0161liks – ekonomin\u0117, politin\u0117 ir teisin\u0117 integracija, BRICS ir Globalieji Piet\u016bs – alternatyvi finans\u0173, gamybos ir prekybos bendradarbiavimo sistema.<\/p>\n
Ma\u017eiau pasaulini\u0173 taisykli\u0173 visiems, daugiau regionini\u0173 norm\u0173 ir susitarim\u0173. Did\u0117t\u0173 pasaulio fragmentacija ir susiprie\u0161inimas, ta\u010diau formaliai likt\u0173 tai, kas buvo. Tai gali vystytis, nes dariniai jau yra, veikia be JT ir joki\u0173 kit\u0173 globali\u0173 institucij\u0173 ir telieka juos reformuoti ir pritaikyti besikei\u010dian\u010diai realybei.<\/p>\n
5. \u201eKoalicijos pagal poreik\u012f”. N\u0117ra jokios pasaulio vienos, pripa\u017eintos vis\u0173 tvarkos – yra tik koalicijos konkre\u010dioms problemoms spr\u0119sti. Pvz., realios klimato problemos (ne \u017ealioji beprotyst\u0117), norin\u010di\u0173 – galin\u010di\u0173 ir negalin\u010di\u0173 – koalicijos su savo i\u0161keltais \u012fvairiais politiniais ir ekonominiais tikslais, kurie turi \u012ftak\u0105 dalyvi\u0173 procesams ir atei\u010diai.<\/p>\n
Tai jau vyksta per visokius sankcij\u0173 re\u017eimus be JT. Lengvai sukuriama sistema, bet jos stabilumas prakti\u0161kai lygus nuliui.<\/p>\n
6. \u201eDaugiasluoksn\u0117 tvarka” – artimoje perspektyvoje labiausiai tik\u0117tinas pereinamasis ir laikinas variantas. Ne vienas modelis, o kombinacija. Vir\u0161uje – silpna JT, suteikianti legitimumo iliuzij\u0105, ta\u010diau didieji \u017eaid\u0117jai JT kaip \u012frank\u012f naudoja tik tada, kai prireikia.<\/p>\n
Viduryje – regioniniai blokai, suteikiantys galimybes veikti. Apa\u010dioje – laikinos koalicijos atskiroms problemai spr\u0119sti. Fone – mirksi \u012fsp\u0117jamoji LED lemput\u0117 – „did\u017eiosios galios jus stebi”. Tai i\u0161 esm\u0117s jau vyksta.<\/p>\n
Dabar \u201egimdymo skausm\u0173 ir chaoso faz\u0117”. Senos tvarkos gri\u016btis, kai ateina did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 galios persiskirstymas. Atsiranda nestabilumas ir konfliktai, kol susidarys nauja pusiausvyra ir nauj\u0173 taisykli\u0173 poreikis jai legitimuoti ir i\u0161laikyti.<\/p>\n
Taip juk ir atsirado Vestfalijos sistema (1648), Vienos sistema (1815), Antrojo pasaulinio karo rezultat\u0173 \u012ftvirtinimo tvarka po 1945 met\u0173. Ar dabar esame tokioje k\u016brimosi stadijoje? Daugelis atsako: Taip.<\/p>\n
STABILIOS VIENINGOS SISTEMOS ILGAI NEBUS. BUS HIBRIDIN\u0116, FRAGMENTUOTA TVARKA IR NUOLATINIS KONFLIKTAS. PASAULIN\u0116S INSTITUCIJOS IR SUSITARIMAI, FORMALIZUOTA TEISIN\u0116 TVARKA VISADA ATEINA PO GALIOS SUSID\u016aRIM\u0172, O NE PRIE\u0160 JUOS.<\/p>\n
T\u0118SIN\u012e SKAITYKITE RYTOJ<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Mir\u0161tan\u010dios pasaulin\u0117s institucijos „Pasaulio Konstitucija” ir geopolitin\u0117s tvarkos institucija yra – tai JT Chartija ir JT. Antrojo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":136512,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,24022,34,35,24,223,1200,815,479,8074,32,33,37,39,36,38,40,141,23,22,240,44,28,29,13422,955,2396,18741,12394,26,27,6131,74,75,76],"class_list":["post-136511","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-chartija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jav","tag-jt","tag-karas","tag-kinija","tag-koreja","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nato","tag-naujienos","tag-news","tag-palaikymas","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-ruanda","tag-rusteika","tag-serbija","tag-siaures","tag-taikos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tsrs","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116283137321278795","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/136511","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=136511"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/136511\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/136512"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=136511"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=136511"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=136511"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}