U\u017e t\u0173 mir\u010di\u0173 da\u017enai slyp\u0117davo painios istorijos: slaptas s\u0105mokslas, politin\u0117s intrigos arba ideologin\u0117 neapykanta.<\/p>\n
Bet kai 1986 m. buvo nu\u0161autas \u0160vedijos ministras pirmininkas Ulofas Palm\u0117 (Olof Palme), niekas nepaj\u0117g\u0117 suprasti, u\u017e k\u0105 gi jis buvo nu\u017eudytas: nors d\u0117l savo politikos jis \u012fgijo daugyb\u0119 prie\u0161\u0173 visame pasaulyje, su niekuo nekonfliktavo taip ar\u0161iai, kad b\u016bt\u0173 prieita iki kra\u0161tutinum\u0173.<\/p>\n
Nusikaltimas taip ir nebuvo i\u0161ai\u0161kintas, ir net su\u017einojusi \u017eudiko tapatyb\u0119 policija nesuprato, kod\u0117l jis nu\u0161ov\u0117 U.Palm\u0119.<\/p>\n
U.Palm\u0117s politin\u0117 veikla<\/p>\n
Sunku \u012fsivaizduoti europie\u010diui kairi\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 politikui tinkamesn\u0119 biografij\u0105 kaip Ulofo Palm\u0117s. Kil\u0119s i\u0161 turtingos aristokrat\u0173 \u0161eimos, mok\u0117si elitin\u0117je mokykloje internate ir 1944 m. labai gerais pa\u017eymiais i\u0161laik\u0117 baigiamuosius egzaminus.<\/p>\n
Nepaisydamas kilm\u0117s, nuo tarnybos kariuomen\u0117je i\u0161sisukti neband\u0117 – tuo metu \u0160vedijoje tai buvo laikoma did\u017eiule g\u0117da. Jis tapo artilerijos karininku, o po dvej\u0173 tarnybos met\u0173 \u012fstojo \u012f Stokholmo universitet\u0105.<\/p>\n
Jo pa\u017ei\u016bras \u012f gyvenim\u0105 did\u017eia dalimi suformavo kelion\u0117s: JAV jis mat\u0117 rasin\u0119 segregacij\u0105 ir turtin\u0119 nelygyb\u0119, o Pietry\u010di\u0173 Azijoje – kolonializmo pasekmes.<\/p>\n
Vaikinas klaus\u0117si politini\u0173 debat\u0173 ir pats para\u0161\u0117 didel\u012f straipsn\u012f, kuriame sukritikavo Frydricho Augusto fon Hajeko (Friedrich August von Hayek), liberalizmo ir libertarizmo pagrindin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, pa\u017ei\u016bras.<\/p>\n
\u012e politik\u0105 U.Palm\u0117 \u017eeng\u0117 5-ojo de\u0161. pabaigoje, \u012fstodamas \u012f \u0160vedijos socialdemokrat\u0173 partij\u0105 ir aktyviai dirbdamas \u0160vedijos nacionalin\u0117je student\u0173 s\u0105jungoje.<\/p>\n
Netrukus jis tapo Socialdemokrat\u0173 partijos pirmininko ir \u0161alies premjero Tag\u0117s Erlanderio (Tage Erlander) sekretoriumi.<\/p>\n
1967 m. U.Palm\u0117 buvo paskirtas \u0161vietimo ministru, o 1969 m. rugs\u0117j\u012f, T.Erlanderiui i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105, j\u012f pakeit\u0117 ir pats tapo ministru pirmininku. 1976 m. socialdemokratai pralaim\u0117jo parlamento rinkimus, bet 1982 m. atsirevan\u0161avo, ir populiarus politikas antr\u0105j\u012f kart\u0105 s\u0117do \u012f ministro pirmininko k\u0117d\u0119.<\/p>\n
U\u017esienio politikoje U.Palm\u0117 buvo archetipinis kairysis idealistas, pasisakantis u\u017e visa \u201egera” ir prie\u0161 visa \u201ebloga”: u\u017e JTO ir Jasir\u0105 Arafat\u0105 su Fideliu Kastru, prie\u0161 apartheid\u0105 PAR, F.Franko diktat\u016br\u0105 Ispanijoje ir A.Pino\u010deto re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Neremdamas n\u0117 vienos pus\u0117s, jis kritikavo tiek TSRS u\u017e kariuomen\u0117s \u012fvedim\u0105 \u012f \u010cekoslovakij\u0105, tiek ir JAV u\u017e kar\u0105 Vietname, kur\u012f lygino su naci\u0173 u\u017ekariavimais. Suprantama, Vakarams ir NATO nuo jo kli\u016bdavo dar daugiau: vienas i\u0161 jo m\u0117gstam\u0173 projekt\u0173 buvo \u201ePalm\u0117s komisija”, tyrin\u0117jusi nusiginklavimo galimybes.<\/p>\n
Joje buvo aptarin\u0117jama galimyb\u0117 \u0160iaur\u0117s Europoje sukurti nebranduolin\u0119 zon\u0105, d\u0117l ko Norvegija ir Danija galimai b\u016bt\u0173 tur\u0117jusios i\u0161eiti i\u0161 NATO.<\/p>\n
Daug kam \u0160vedijoje ir u\u017e jos rib\u0173 patiko savaranki\u0161ka U.Palm\u0117s pozicija esminiais tarptautin\u0117s politikos klausimais. Jis \u012fsivaizdavo, kad laisvai rei\u0161kiant savo id\u0117jas galima pasiekti, kad did\u017eiosios valstyb\u0117s b\u016bt\u0173 priverstos nutraukti lokalinius karus ir garantuoti besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 teises \u012f laisv\u0119 ir nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n
Valstyb\u0117s viduje jam valdant buvo s\u0117kmingai vystomas socialiai orientuotos rinkos ekonomikos modelis. Gerov\u0117s \u0160vedijai buvo pavydima daugelyje \u0161ali\u0173. Tiesa, tur\u0117jo U.Palm\u0117 ir nema\u017eai prie\u0161\u0173.<\/p>\n
1986 m politikas ruo\u0161\u0117si vykti \u012f Maskv\u0105. Baland\u017eio 6-\u0105j\u0105 buvo suplanuotas susitikimas su Michailu Gorba\u010diovu. Lyderiai planavo aptarti dviej\u0173 \u0161ali\u0173 bendradarbiavim\u0105, skirti d\u0117mesio nusiginklavimo klausimams.<\/p>\n
Nu\u017eudymas ir versijos<\/p>\n
1986 m. vasario 28-osios vakar\u0105 \u0160vedijos vyriausyb\u0117s galva nutar\u0117 praleisti su \u017emona Lisbet. Jie i\u0161vyko \u017ei\u016br\u0117ti naujo \u0161ved\u0173 filmo \u201eBroliai Mocartai”. U.Palm\u0117 buvo prat\u0119s vaik\u0161\u010dioti be apsaugos ir nesig\u0117dijo naudotis visuomeniniu transportu.<\/p>\n
Po seanso kino teatre \u201eGrand” sutuoktiniai nutar\u0117 truput\u012f pasivaik\u0161\u010dioti ir p\u0117s\u010diomis patrauk\u0117 link metro stoties.<\/p>\n
\u017dmoni\u0173 gatv\u0117je buvo nedaug. Matyt, \u017eudikas lauk\u0117 U.Palm\u0117s prie kino teatro ir kur\u012f laik\u0105 sek\u0117 i\u0161 paskos, o paskui pasivijo premjer\u0105 prie Sveavegeno ir Tunelgatano gatvi\u0173 sankry\u017eos, pri\u0117jo kuo ar\u010diau ir 23 val. 21 min. paleido du \u0161\u016bvius.<\/p>\n
Pirmasis, mirtinas, pataik\u0117 \u012f U.Palm\u0117s nugar\u0105, antrasis lengvai su\u017eeid\u0117 Lisbet, kai ji pasilenk\u0117, nor\u0117dama sugriebti gri\u016bvant\u012f vyr\u0105.<\/p>\n
\u0160vedijos vyriausyb\u0117s vadovas mir\u0117 beveik i\u0161kart.<\/p>\n
Jau po keli\u0173 minu\u010di\u0173 \u012f pasik\u0117sinimo viet\u0105 atvyko medikai ir teis\u0117saugos pareig\u016bnai. Pagal liudinink\u0173 nurodymus buvo ie\u0161koma auk\u0161to vyro tamsia neper\u0161lampama striuke. I\u0161 prad\u017ei\u0173 policija su\u0117m\u0117 44 met\u0173 girtuokl\u012f ir narkoman\u0105 Krister\u012f Peterson\u0105, ne kart\u0105 patekus\u012f \u012f \u012fstatym\u0173 saugotoj\u0173 akirat\u012f.<\/p>\n
J\u012f atpa\u017eino Lisbet Palm\u0117, bet 1990 m. jis buvo i\u0161teisintas ir paleistas tr\u016bkstant \u012frodym\u0173. I\u0161 viso tyr\u0117jai apklaus\u0117 per 10 000 \u017emoni\u0173. 133 i\u0161 j\u0173 \u201eprisipa\u017eino” nu\u017eud\u0119 premjer\u0105.<\/p>\n
\u201eTarsi u\u017eker\u0117ti ir netik\u0117dami tuo, kas \u012fvyko, \u0161vedai vis\u0105 savait\u0119 rinkosi pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f nedidel\u0119 kraujo balut\u0119 ant sniego, verk\u0117 ne tik sielvartaudami d\u0117l tautos lyderio netekties, bet ir nujausdami prasidedant nelaukt\u0105 politinio terorizmo er\u0105”, – ra\u0161\u0117 laikra\u0161\u010diai.<\/p>\n
Buvo aptarin\u0117jamos \u012fvairiausios versijos. Tik\u0117tina, kad \u017emog\u017eudyst\u0117s motyvu gal\u0117jo b\u016bti U.Palm\u0117s tarpininkavimo veikla bandant sureguliuoti Irano ir Irako kar\u0105. Buvo tiriamas galimas Kurdistano darbinink\u0173 partijos, kurios veikloje U.Palm\u0117 \u012f\u017evelg\u0117 terorizmo po\u017eymi\u0173, dalyvavimas nusikaltime.<\/p>\n
10-ojo de\u0161. prad\u017eioje buvo kalbama apie slapt\u0105 operacij\u0105, sankcionuot\u0105 PAR premjero Piterio Botos (Peter Botha). Jis neva ker\u0161ijo U.Palmei u\u017e \u017eod\u017eius: \u201eApartheido ne\u012fmanoma reformuoti – j\u012f galima tik sunaikinti”.<\/p>\n
Tyr\u0117jai tikrino faktus, bet nepaj\u0117g\u0117 rasti svari\u0173 \u012frodym\u0173, kaip ir \u0160vedijos ultrade\u0161ini\u0173j\u0173, kurie gal\u0117jo baimintis \u0160vedijos suart\u0117jimo su TSRS, inicijuotos \u017emog\u017eudyst\u0117s versijos atveju. Ironi\u0161ka, bet komunistai visada kaltino U.Palm\u0119 visi\u0161kai prie\u0161ingu dalyku – nenoru suart\u0117ti su Taryb\u0173 S\u0105junga. XXI a. laikra\u0161\u010diai ra\u0161\u0117 net apie Jugoslavijos p\u0117dsak\u0105 \u0161iame nusikaltime.<\/p>\n
\u201ePalm\u0119 trauk\u0117 prie m\u016bs\u0173, bet jis nem\u0117go Taryb\u0173 S\u0105jungos kaip sistemos, kaip re\u017eimo, jam tai buvo totalitarizmas, kurio jis, socialdemokratas, nekent\u0117 net labiau u\u017e bur\u017euazini\u0173 partij\u0173 lyderius ar atstovus, nes steb\u0117tojai i\u0161 \u0161alies da\u017enai pareik\u0161davo, kad nemato socialdemokrat\u0173 socializmo ir tarybini\u0173 komunist\u0173 socializmo skirtumo”, – pasakojo TSRS ambasadorius \u0160vedijoje Borisas Pankinas. – Kai 1985 m. kov\u0105 Gorba\u010diovas buvo i\u0161rinktas generaliniu sekretoriumi, Palm\u0117 pasikviet\u0117 mane pas save \u012f vyriausyb\u0117s kanceliarij\u0105 ir pasak\u0117: \u201eTegu tai liks tarp m\u016bs\u0173, bet a\u0161 noriu nutraukti politin\u0119 nesantaik\u0105, noriu nuvykti \u012f Maskv\u0105 ir susipa\u017einti, pasikalb\u0117ti su j\u016bs\u0173 naujuoju lyderiu”.<\/p>\n
Bylos atomazga \u012fvyko tik 2020 m. bir\u017eelio 10-\u0105j\u0105, kai buvo vie\u0161ai \u012fvardytas tikrasis \u017eudikas: pasirod\u0117, kad jis – draudimo bendrov\u0117s \u201eSkandia” darbuotojas Stigas Engstriomas (Stig Engstrom) i\u0161 prad\u017ei\u0173 laikytas liudytoju. Jis \u017emog\u017eudyst\u0117s metu buvo netoli U.Palm\u0117s, bet jo parodymai skyr\u0117si nuo kit\u0173 \u012fvyk\u012f ma\u010diusi\u0173j\u0173 parodym\u0173.<\/p>\n
S.Engstriomas pasakojo band\u0119s pad\u0117ti sunkiai su\u017eeistam U.Palmei, nors niekas i\u0161 buvusi\u0173j\u0173 netoliese to nemat\u0117. Buvo nustatyta, kad vyras tur\u0117jo ginkl\u0105 ir mok\u0117jo \u0161audyti.<\/p>\n
Be to, jo apranga tragedijos dien\u0105 buvo pana\u0161i \u012f liudytoj\u0173 apib\u016bdint\u0105 \u017eudiko aprang\u0105.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad S.Engstriomas nem\u0117go U.Palm\u0117s, tur\u0117jo finansini\u0173 ir su alkoholiu susijusi\u0173 problem\u0173. Ta\u010diau taip ir nepavyko \u012fvardyti nusikaltimo motyv\u0173, nes tais pa\u010diais metais S.Engstriomas mir\u0117 (galb\u016bt nusi\u017eud\u0117).<\/p>\n
V\u0117lesniais metais \u017euvo dar keli \u017einomi \u0160vedijos socialdemokratai.<\/p>\n
U.Palm\u0117s bendra\u017eygis ir prote\u017e\u0117 Berntas Karlsonas (Bernt Carlsson), paskirtas JT komisaru Namibijoje, \u017euvo 1988-aisiais vir\u0161 Lokerbio sprogus \u201eBoeing 747″.<\/p>\n
O 2003 m. u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0117 Ana Lind (Anna Lindh) buvo u\u017epulta prekybos centre: nuo durtini\u0173 \u017eaizd\u0173 ji kit\u0105 dien\u0105 mir\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 U\u017e t\u0173 mir\u010di\u0173 da\u017enai slyp\u0117davo painios istorijos: slaptas s\u0105mokslas, politin\u0117s intrigos arba ideologin\u0117 neapykanta. Bet kai 1986…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":137176,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,3929,252,24090,24091,44,1269,28,29,2817,1033,26,27,74,75,76],"class_list":["post-137175","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-nusikaltimas","tag-nuzudymas","tag-olof","tag-palme","tag-pasaulis","tag-politika","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-premjeras","tag-svedija","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116288135039651127","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137175","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137175"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137175\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137176"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137175"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137175"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137175"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}