{"id":137219,"date":"2026-03-25T06:29:14","date_gmt":"2026-03-25T06:29:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/137219\/"},"modified":"2026-03-25T06:29:14","modified_gmt":"2026-03-25T06:29:14","slug":"finansai-gereja-bet-nerimas-lieka-ka-rodo-indeksas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/137219\/","title":{"rendered":"Finansai ger\u0117ja, bet nerimas lieka: k\u0105 rodo indeksas"},"content":{"rendered":"

Atlyginimai kilo, bet ne visiems<\/p>\n

\u201eSwedbank\u201c atliktame indekse nustatyta m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 finansin\u0117 sveikata ir, paprastai tariant, nustatyta, jog ir toliau gyvename geriau. Indekse matuojamas \u017eini\u0173 komponentas, kuris duoda supratim\u0105 apie bendr\u0105 gyventoj\u0173 ekonomin\u012f suvokim\u0105. <\/p>\n

Lik\u0119 klausimai padeda gyventojams \u012fvertinti savo finansines galimybes \u2013 kaip saugiai jie jau\u010diasi, ar gali pasir\u016bpinti savimi, ar n\u0117ra priklausomi nuo kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173, kaip vertina savo or\u0173 gyvenim\u0105 senatv\u0117je. Pasak banko atstov\u0117s, kasmet auga galimybi\u0173 indeksas, o \u017einios lieka toje pa\u010dioje vietoje \u2013 siekia 55 balus, kaip ir kelerius ankstesnius metus. Esame geriausi i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173, ta\u010diau mums dar reikia labai stipriai padirb\u0117ti.<\/p>\n

\u201eSkirtis tarp \u017eini\u0173 ir pajam\u0173 augimo atsiranda, nes finansinis pasaulis kinta labai greitai, suprasti j\u012f \u2013 sud\u0117tinga. Bene kasdien girdime suk\u010diavimo istorijas, finansini\u0173 \u017eini\u0173 tr\u016bksta ir mokykloje, ir suaugusiems \u017emon\u0117ms, tad i\u0161 kur j\u0173 gauti? D\u017eiugina, kad net 12 proc. gyventoj\u0173 per pastaruosius metus i\u0161 nestabilios finansin\u0117s sveikatos \u201epersik\u0117l\u0117\u201c \u012f stabili\u0105 ar net stipri\u0105. Kitas geras rodiklis yra tas, kad gyventojai gerai jau\u010diasi kasdien ir savo i\u0161laidas gali subalansuoti einamuoju metu\u201c, \u2013 d\u017eiaug\u0117si J. Cvilikien\u0117<\/a>.<\/p>\n

\"\u201eSwedbank\u201c <\/p>\n

Tyrimo duomenimis, 22 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad j\u0173 finansin\u0117 sveikata \u2013 pa\u017eeid\u017eiama, ketvirtadalio \u2013 nestabili, apie 30 proc. savo situacij\u0105 vertina, kaip stabili\u0105, o 22 proc. \u2013 kaip stipri\u0105. Kaip laidoje atkreiptas d\u0117mesys, svarbu pabr\u0117\u017eti, kad atlyginimai auga ne visiems ir nevienodai. <\/p>\n

Pasak A. Bartkaus<\/a>, per pastaruosius 10 met\u0173 m\u016bs\u0173 perkamoji galia i\u0161augo 66 proc., ta\u010diau \u0161is faktas gali kelti ir gyventoj\u0173, ir ekonomist\u0173 pasipiktinim\u0105. Respondent\u0173 atsakymai apie ger\u0117jan\u010di\u0105 finansin\u0119 pad\u0117t\u012f labai priklauso ir nuo bendr\u0173 nuotaik\u0173, pavyzd\u017eiui, jeigu apie taupym\u0105 klausiama vyraujant karo nuotaikoms, nieko gero nesulaukiama: \u201eTarkime 2000 \u2013 2004 metais apie 20 proc. kasmet tik\u0117josi susitaupyti pinig\u0173 per artimiausius 12 m\u0117nesi\u0173, ta\u010diau lik\u0119 80 proc. \u2013 nesitik\u0117jo \u012fgyti santaup\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 vasar\u012f 58 proc. man\u0117, kad per artimiausius metus gal\u0117s sutaupyti, o 33 proc. \u2013 kad nepavyks to padaryti\u201c.<\/p>\n

Per energini\u0173 i\u0161tekli\u0173 kriz\u0119, art\u0117jant 2022 m. pabaigai, apie taupym\u0105 gyventojai pasisak\u0117 ma\u017edaug per pus\u0119. M\u016bs\u0173 vartojimo kult\u016bra parodo neb\u016btinai ger\u0117jant\u012f gyvenim\u0105, bet kartais ir m\u016bs\u0173, kaip vartotoj\u0173, nesupratim\u0105. Pavyzd\u017eiui, gyventoj\u0173 po\u017ei\u016briu per metus kainos augo 18 proc., kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 infliacija siek\u0117 vos 3 proc.<\/p>\n

Net ir \u0161iemet labai nedidelis procentas \u017emoni\u0173 pa\u017eym\u0117jo, kad kainos neaugo arba augo ne\u017eenkliai. Tai rei\u0161kia, anot ekonomisto, kad \u017emon\u0117s pervertina kain\u0173 augim\u0105 ir d\u0117l nusp\u0117jamo brangimo skuba sudaryti sandorius, tarkime, per ma\u017eai derasi \u012fsigydami b\u016bst\u0105. <\/p>\n

Ekonomisto teigimu, b\u016btent subjektyvi infliacija lemia kar\u0161tligi\u0161k\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Prid\u0117jus naftos kriz\u0119, kar\u0161tligi\u0161k\u0105 vald\u017eios atstov\u0173 elges\u012f, gauname perteklin\u012f vartojim\u0105, kuris paspartina kain\u0173 augim\u0105.<\/p>\n

\"Viktorija <\/p>\n

II pakopos pinig\u0173 \u012ftaka laim\u0117s jausmui<\/p>\n

Kalbant apie finansin\u0119 lietuvi\u0173 gerov\u0119, \u0161iemet neapsieinama ir be II pensij\u0173 pakopos fonduose sukaupt\u0173 bei gr\u0105\u017einam\u0173 pinig\u0173. J. Cvilikien\u0117 mano, jog prie bendros lietuvi\u0173 savijautos finans\u0173 klausimais tai irgi gal\u0117jo prisid\u0117ti, mat vyksta labai daug komunikacijos \u0161ia tema. Gali b\u016bti, kad dalis gyventoj\u0173 jau mintyse yra i\u0161leid\u0119 \u0161iuos pinigus, tod\u0117l svarbu priminti, jog did\u017eiausias m\u016bs\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis yra tvari finansin\u0117 sveikata.<\/p>\n

A. Bartkus ai\u0161kino, jog pinigus, kuriuos asmuo atsiims i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fondo, traktuos ne kaip nuolatines pajamas: \u201eM\u016bs\u0173, kaip vartotoj\u0173, sprendimus lemia tai, k\u0105 laikome nuolatin\u0117mis pajamomis. Nenuolatin\u0117s pajamos, grei\u010diausiai, skiriamos ilgalaikio vartojimo prek\u0117ms ir vienu metu \u012f rink\u0105 netur\u0117t\u0173 pli\u016bptel\u0117ti. Bendrai savijautai tie pinigai tikrai tur\u0117s \u012ftakos, nes ger\u0117ja u\u017etikrintumas ir atsiranda daugiau galvojimo, kur bus panaudojami sukaupti pinigai\u201c.<\/p>\n

Tyrimas taip pat parod\u0117, kad 67 proc. apklaust\u0173j\u0173 pajamos per dvylik\u0105 m\u0117nesi\u0173 vir\u0161ijo i\u0161laidas, 17 proc. apklaust\u0173j\u0173 pajamos lygiai atitiko i\u0161laidas, o pajam\u0173 tr\u016bkum\u0105 i\u0161laidoms padengti jaut\u0117 11 proc.<\/p>\n

D\u0117l geopolitini\u0173 aplinkybi\u0173 auga degal\u0173 kainos, kurios tur\u0117s \u012ftakos maisto brangimui, o ilgainiui \u2013 kit\u0173 preki\u0173. Laidoje diskutuota, ar augant infliacijai pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 neatitikim\u0105 pajus daugiau \u017emoni\u0173.<\/p>\n

Banko atstov\u0117s teigimu, pastaraisiais metais mat\u0117me ne vien\u0105 finansin\u0119 kriz\u0119, kuri\u0105 nam\u0173 \u016bkiai tur\u0117jo spr\u0119sti \u2013 infliacij\u0105, pandemij\u0105. Neretai i\u0161laidas pakanka perd\u0117lioti ir situacija pager\u0117ja, deja, nam\u0173 \u016bkiai nesijau\u010dia stipr\u016bs ilgalaik\u0117je perspektyvoje. Tad jei kasdieniam vartojimui reik\u0117s skirti dar daugiau l\u0117\u0161\u0173, toliau liksime \u0161ios dienos vartotojais, ne investuojan\u010diais \u012f ateit\u012f, kaip Finansin\u0117s sveikatos indekso lyderiai \u0161vedai.<\/p>\n

Tyrimo duomenimis, 43 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 turi sukaup\u0119 nenumatytiems atvejams 3 m\u0117n. pajam\u0173 ar daugiau, 17 proc. \u2013 2 m\u0117n. pajamas, 11 \u2013 1 m\u0117n. pajamas, 9 proc. turi santaup\u0173, kurios ma\u017eesn\u0117s nei vieno m\u0117nesio pajamos.<\/p>\n

Apklausoje taip pat atsiskleid\u0117, kad 51 proc. gyventoj\u0173 neturi joki\u0173 skol\u0173, 36 proc. turi kontroliuojamo dyd\u017eio skol\u0105, o 8 proc. jau turi sunkum\u0173 suvaldant skolas.<\/p>\n

Prast\u0117jant finansinei savijautai gali nutikti taip, kad gyventoj\u0173 santaupos ir ind\u0117liai ims tirpti. <\/p>\n

\u201ePandemijos laikotarpis i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad Lietuvoje sukaupta kaip niekad daug ind\u0117li\u0173. J\u0173 augimas yra nuolatinis, lietuvi\u0173 santaupos did\u0117jo. Negalima atmesti minties, kad ilgainiui kai kam teks atsigr\u0119\u017eti \u012f santaupas\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Cvilikien\u0117.<\/p>\n

A. Bartkus papild\u0117, jog prasid\u0117jus Rusijos karui Ukrainoje ateities ekonomin\u0117 prognoz\u0117 buvo labai prasta \u2013 beveik 60 proc. respondent\u0173 vertino j\u0105 neigiamai. \u0160iuo metu, iki prasidedant veiksmams Irane, taip galvojo 30 proc. <\/p>\n

\u201eNepaisant nepasitenkinimo, vartotojai yra priversti susidurti su realybe, kuri rodo, kad ne\u017ei\u016brint dabar i\u0161augusi\u0173 kuro kain\u0173, algos taip pat yra padid\u0117jusios, o tai rei\u0161kia, kad kuro gyventojas gali nusipirkti daugiau. Jeigu ne\u012fvyks kokia nors katastrofa, kuro pasi\u016bla nesuma\u017e\u0117s 20-30 proc., nieko tragi\u0161ko nenutiks. Gyventojams vert\u0117t\u0173 \u0161iek tiek aprimti ir nesibaiminti to, kas prie\u0161inga realybei bei nesiimti desperati\u0161k\u0173 veiksm\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 specialistas.<\/p>\n

\"Vilniaus <\/p>\n

Kaip pagerinti finansin\u0119 sveikat\u0105?<\/p>\n

\u017dinant rodiklius, turin\u010dius \u012ftakos kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 ir bendrai, kaip visuomen\u0117s, finansinei sveikatai, galima imtis veiksm\u0173 tam, kad ji pager\u0117t\u0173. Specialistai \u012fsitikin\u0119 \u2013 esminis dalykas \u2013 planavimas ir staigi\u0173, neapgalvot\u0173 veiksm\u0173 vengimas. J. Cvilikien\u0117 ai\u0161kino, kad finansin\u0119 sveikat\u0105 kiekvienas galime pagerinti atid\u017eiau planuodami, ma\u017eiau panikuodami ir suvokdami bei priimdami, kad i\u0161\u0161\u016bki\u0173 bus visada.<\/p>\n

\u201eB\u016bt\u0173 itin naudinga stiprinti ilgalaik\u0117s ateities planavim\u0105 ir ma\u017einti bla\u0161kym\u0105si. Skatin\u010diau neimti pavyzd\u017eio i\u0161 kit\u0173 \u017emoni\u0173, nes neb\u016btinai kito planas bus tinkamas jums ar j\u016bs\u0173 \u0161eimai. Taip pat jeigu b\u016btina naudoti pinigus i\u0161 santaup\u0173 pagalv\u0117s, atsiradus progai i\u0161kart j\u0105 atstatyti \u012f ankstesn\u012f dyd\u012f. <\/p>\n

Ne ma\u017einti vartojim\u0105 ar i\u0161laidas, o persid\u0117lioti pajam\u0173 naudojim\u0105 b\u016btinosioms i\u0161laidoms, taupyti bei pasitelkti finansinius instrumentus. Jeigu labai save apribosime, drausime visus malonumus, galime gauti atvirk\u0161tin\u012f afekt\u0105\u201c, \u2013 kra\u0161tutini\u0173 priemoni\u0173 nesiimti ragino banko atstov\u0117.<\/p>\n

Jai pritar\u0117 ir ekonomistas, teigdamas, jog nuosaikumas tvarkant finansus yra labai svarbus, o planavimas yra raktas \u012f s\u0117km\u0119. <\/p>\n

\u201eVienas i\u0161 pagrindini\u0173 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s u\u017edavini\u0173 \u2013 \u012fpratinti gyventojus planuoti atsakingai. I\u0161\u0117jimas i\u0161 II pakopos kaupimo pensijai ir kalb\u0117jimas apie tai rodo, kaip da\u017enai \u017emon\u0117s d\u0117mes\u012f sutelkia \u012f dabartinius savo finansinius poreikius\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Bartkus.<\/p>\n

Da\u017enas nemato sav\u0119s po 20 \u2013 30 met\u0173, kai bus senjoras. Tuomet jie gali pasigail\u0117ti dalies dabar \u017eengiam\u0173 \u017eingsni\u0173 ir sprendim\u0173. Pa\u0161nekovo manymu, b\u016btinai turime ugdyti supratim\u0105, kad gyvename ne tik \u0161iandien \u2013 atsi\u017evelgiant \u012f s\u0105lygas, grei\u010diausiai, gyvensime dar ilgai, o tam reik\u0117s vis daugiau pinig\u0173. Tam padeda racionalus optimizmas ir emocini\u0173 sprendim\u0173 pa\u0161alinimas sudarant finansin\u012f plan\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Atlyginimai kilo, bet ne visiems \u201eSwedbank\u201c atliktame indekse nustatyta m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 finansin\u0117 sveikata ir, paprastai tariant, nustatyta,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":137220,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[11509,81,23448,12580,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-137219","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-algirdas-bartkus","9":"tag-business","10":"tag-finansine-sveikata","11":"tag-jurate-cvilikiene","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137219","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137219"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137219\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137220"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137219"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137219"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137219"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}