{"id":137494,"date":"2026-03-25T11:33:30","date_gmt":"2026-03-25T11:33:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/137494\/"},"modified":"2026-03-25T11:33:30","modified_gmt":"2026-03-25T11:33:30","slug":"algimantas-rusteika-mirstanciu-instituciju-pasaulis-ii-dalis-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/137494\/","title":{"rendered":"Algimantas RUSTEIKA: Mir\u0161tan\u010di\u0173 institucij\u0173 pasaulis (II dalis) &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>Esm\u0117, kuri\u0105 reikia suprasti &#8211;  globali tvarka atsiranda ne i\u0161 id\u0117j\u0173, o i\u0161 galios balanso. Kol JAV, Kinija, Rusija nesutaria ir vyksta konkurencija, tol stabilios vieningos sistemos nebus. Bus hibridin\u0117, fragmentuota tvarka ir nuolatinis konfliktas. Nauja pasaulio tvarka nebus viena institucija. Bus sistem\u0173 mi\u0161inys. Kokteilis.<\/p>\n<p>Dabartinis geopolitinis modelis, sudarytas po 1945 m., r\u0117m\u0117si JAV dominavimu, santykiniu karo laim\u0117toj\u0173 sutarimu. \u0160i sena tvarka nebeatitinka galios balanso, kylantys konfliktai, karai ir  \u012ftampa &#8211; geopolitini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimas, per j\u0105 i\u0161bandomos j\u0117gos ir formuojasi nauja pusiausvyra.<\/p>\n<p>Pasaulin\u0117s institucijos ir susitarimai, formalizuota teisin\u0117 tvarka visada ateina po galios susid\u016brim\u0173, o ne prie\u0161 juos.<\/p>\n<p>Ai\u0161ku, pereinamasis laikotarpis, kuris jau prasid\u0117jo, gali trukti ne vienerius metus. Jo metu svarbiausi  pasaulio klausimai b\u016bt\u0173 sprend\u017eiami ribotame &#8222;klube&#8221;, kur sprendimai eis ne per JT, o per \u201eG&#8221; formatus &#8211; vakarieti\u0161k\u0105 G7, kuris paseno, ar platesn\u012f &#8211; kok\u012f nors G10 ar G20.<\/p>\n<p>Per susitarim\u0173 ir j\u0173 nesilaikym\u0173 chaos\u0105, kas jau vyksta. Minusas ai\u0161kus &#8211; greito \u0161anso naujai tvarkai \u0161iuo metu prakti\u0161kai n\u0117ra, viskas trapu, nes per daug priklauso nuo asmenybi\u0173, kurios d\u0117l savo menkumo da\u017enai net nesuvokia istorinio momento svarbos.<\/p>\n<p>Toliau formuosis &#8222;civilizaciniai blokai&#8221; ir pasaulis skils \u012f politinius kult\u016brinius centrus &#8211; Vakarai, Kinija, Indija, islamo pasaulis. Kur kiekvienas turi savo taisykles, globalios teis\u0117s bus dar ma\u017eiau, regionin\u0117s normos stipr\u0117s.<\/p>\n<p>Pagal institucijas tai vyks kaip ekonomin\u0117s ir politin\u0117s Vakar\u0173 ir BRICS var\u017eybos. Vis labiau fragmentuosis finans\u0173 sistema, toliau stipr\u0117s paralelin\u0117s atsiskaitym\u0173 strukt\u016bros ir silpn\u0117s doleri\u0173 spaustuv\u0117s \u012ftaka.<\/p>\n<p>\u0160iuo laikotarpiu &#8222;pasaulio institucijos&#8221; galutinai taps dekoracijomis, galios chaosas ir j\u0117gos teis\u0117. Ta\u010diau paradoksas &#8211; nuo globali\u0173 katastrof\u0173 saugos globalizmas. Nes branduolinis ginklas riboja did\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173 karinius susid\u016brimus, o globali ekonomika, kur visi kriti\u0161kai nuo vis\u0173 priklauso, ne tik sukelia totalias gri\u016btis, bet ir interes\u0105 jas \u012fveikti bendromis pastangomis, kas dabar ypa\u010d akivaizdu. Tod\u0117l &#8211; lokal\u016bs karai ir begal\u0117 besikei\u010dian\u010di\u0173 kas savait\u0119 susitarim\u0173.<\/p>\n<p>Sekantis neb\u016btinas, bet tik\u0117tinas etapas &#8211; regionin\u0117s federacijos ir blokai, konkuruojan\u010di\u0173 globali\u0173 sistem\u0173 galutinis susiformavimas ir naujas \u0160altasis karas. JT jame &#8211; tik butaforija, pra\u0117jusi\u0173 laik\u0173 institucija, kuria gali b\u016bti bandoma pasinaudoti.<\/p>\n<p>Toks sustoj\u0119s mechanizmas, tur\u0117j\u0119s u\u017ekirsti keli\u0105 naujam globaliam konfliktui. Id\u0117ja buvo paprasta ir naivi: &#8222;did\u017eiosios valstyb\u0117s bendradarbiaus&#8221;. Taip, jos tikrai bendradarbiaus, bet tik kai ai\u0161kiai nusistov\u0117s naujos gali\u0173 pusiausvyros ribos.<\/p>\n<p>Nuolatin\u0117 \u012ftampa taps norma. Nauja pasaulio tvarka nebus sukurta derybomis &#8211; ji bus \u201ei\u0161testuota&#8221; realyb\u0117je, bus dar daugiau regionini\u0173 kar\u0173, \u012ftampos ir nusikaltim\u0173 \u017emoni\u0161kumui, kuriems plos idiot\u0173 ir zombi\u0173 minios.<\/p>\n<p>Galutinai mir\u0117 iliuzija, kad egzistuoja visiems vienodai galiojanti taisykli\u0173 sistema, konfliktus galima i\u0161spr\u0119sti per kokias nors institucijas ir teis\u0117 gali veikti be galios. Politikos pasaulis gr\u012f\u017eta \u012f savo normali\u0105, dehumanizuot\u0105 b\u016bsen\u0105, kur moral\u0117 gyvena tik ideologijoje ir propagadoje, o j\u0117ga formuoja taisykles. \u012e viduram\u017eius.<\/p>\n<p>Paskutin\u0117 m\u016bs\u0173 laikme\u010dio realyb\u0117s ir absurdo \u0161ou scena. Gr\u012f\u017ekim \u012f t\u0105 JT 1950 m. sal\u0119 su viena tu\u0161\u010dia k\u0117de. Tai buvo momentas, kai pasaulis po did\u017eiulio, baisaus karo trumpam patik\u0117jo, kad kolektyvin\u0117 tvarka gali veikti net prie\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 vali\u0105. Daugiau toki\u0173 moment\u0173 nebuvo. Ir grei\u010diausiai artimiausiu metu nebus.<\/p>\n<p>Kurioje vietoje \u010dia Lietuva?<\/p>\n<p>Mums &#8211; pirmoje. Visiems kitiems, nuo did\u017eiausi\u0173 prie\u0161\u0173 iki did\u017eiausi\u0173 s\u0105junginink\u0173 &#8211; paskutin\u0117je. Kas m\u016bs\u0173 valstybei svarbiausia? Neturime didel\u0117s karin\u0117s galios, jokios globalios ekonomin\u0117s \u012ftakos. M\u016bs\u0173 saugumas iki dabar prasidedan\u010dios gri\u016bties r\u0117m\u0117si tarptautini\u0173 taisykli\u0173 sistema (teise), aljansais, did\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173 viena kitos atgrasymu.<\/p>\n<p>Principai: NATO &#8211;  reali karin\u0117 apsauga, ES &#8211; ekonominis ir politinis svoris, JT -suteikia legitimum\u0105, tegu ir silpn\u0105. \u0160ioje sistemoje ma\u017ea valstyb\u0117 turi \u201ebals\u0105&#8221;, agresija tampa brangi politi\u0161kai ir ekonomi\u0161kai. Tai dabartinis Lietuvos modelis, kuris i\u0161 inercijos veikia. Ta\u010diau prasideda byr\u0117jimas.<\/p>\n<p>Pasaulis skyla \u012f stovyklas, kuri\u0173 kiekviena turi savo taisykles. Ma\u017eai valstybei, jei esi stipriame bloke &#8211; saugu, jei esi \u201epilkoje zonoje&#8221; &#8211; pavojinga. Lietuvai kol NATO stiprus &#8211; gerai, bet jei blokas susilpn\u0117ja &#8211; rizika did\u0117ja. Deja, tai dabar ir vyksta, NATO Va\u0161ingtonui nebereikalingas, nes kariniu po\u017ei\u016briu tapo nuliu, o politi\u0161kai &#8211; oponentu.<\/p>\n<p>Galimas ir blogasis scenarijus &#8211; \u201edid\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173 susitarimai&#8221;. Kada didieji dalinasi \u012ftakas, ma\u017eos valstyb\u0117s tampa \u201edalyb\u0173 objektu&#8221;, meniu patiekalais ir kortomis ant stalo. Istorin\u0117 patirtis skaudi &#8211; trys padalijimai, 1939 m. paktas, 1945 m. Jalta.<\/p>\n<p>Nepalankiausias variantas Lietuvai, kada saugumas priklauso ne nuo tav\u0119s ir gali b\u016bti paaukotas d\u0117l &#8222;didesni\u0173 bach\u016br\u0173&#8221; susitarim\u0173.<\/p>\n<p>\u012evyki\u0173 scenarijus &#8211; laikinai \u012fsigal\u0117siantis \u201echaoso pasaulis&#8221;, kuriame n\u0117ra taisykli\u0173, n\u0117ra stabili\u0173 aljans\u0173, veikia tik j\u0117ga. Klasikin\u0117 \u201egeopolitin\u0117 anarchija&#8221;. Visos valstybi\u0173 sienos tampa nestabilios, konfliktai da\u017en\u0117ja, branduolinis atgrasymas tampa pagrindiniu \u201eargumentu&#8221;. M\u016bs\u0173 ma\u017eai valstybei tai egzistencin\u0117 rizika, kuri jau u\u017e dur\u0173. Atsibuskim, jei dar galim.<\/p>\n<p>Svarbiausia, k\u0105 galvoju: Lietuvai pavojingiausia ne stipri ar silpna pasaulio tvarka, o jos nebuvimas. Didel\u0117s valstyb\u0117s gali gyventi chaose. Ma\u017eos &#8211; da\u017eniausiai ne. JT mir\u0117 &#8211; taip. Nauja tvarka dar nesusiformavo &#8211; taip. Pereinamasis laikotarpis &#8211; taip.<\/p>\n<p>Ar strategija dabar maksimaliai stiprinti NATO, nes tai vienintel\u0117 reali j\u0117ga? Ir ar tai \u012fmanoma, kai ji nebereikalinga JAV? Ar strategija stiprinti Europos S\u0105jung\u0105, kad Europa v\u0117l b\u016bt\u0173 ne tik ekonomin\u0117, bet ir politin\u0117 galia? Ir ar tai \u012fmanoma, jei tokia ES jau nebereikalinga Europos tautoms? Ai\u0161ku tik tiek, kad niekas neai\u0161ku, nes niekas nieko ne\u017eino.<\/p>\n<p>O pas mus &#8211; ir nenori \u017einoti. Ar gird\u0117jot apie tai Lietuvoje bent vien\u0105 tikr\u0105 ir rimt\u0105 diskusij\u0105 be jakilai\u010di\u0173 ir \u017evygi\u0173 antirusi\u0161kos isterijos &#8222;\u012f vienus vartus&#8221;? Ram\u0173, argumentuota vis\u0173 iki vieno galim\u0173, o ne &#8222;vienintelio teisingo&#8221; vald\u017eios varianto aptarimo? Ar svarbiausia &#8211; \u012fsisavinti milijardus ir stov\u0117ti ant u\u017epakalini\u0173 kojy\u010di\u0173 prie\u0161 Briuselio politines i\u0161kam\u0161as?<\/p>\n<p>Pirm\u0105j\u0105 dal\u012f skaitykite <a href=\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/nuomones_ir_komentarai\/isklausyk-respublika\/algimantas-rusteika-mirstanciu-instituciju-pasaulis-i-dalis\/\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener\">\u010cIA<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Esm\u0117, kuri\u0105 reikia suprasti &#8211; globali tvarka atsiranda ne i\u0161 id\u0117j\u0173, o i\u0161 galios balanso. Kol JAV,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":137495,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,24122,30,31,13767,672,34,35,10414,4752,24,223,1200,479,11590,32,33,37,39,36,38,40,141,23,22,44,28,29,119,955,26,27,74,75,76],"class_list":["post-137494","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-balansas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-brics","tag-es","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-g7","tag-geopolitika","tag-headlines","tag-jav","tag-jt","tag-kinija","tag-konfliktai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nato","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rusija","tag-rusteika","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116289601810727296","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137494","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137494"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137494\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137495"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137494"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137494"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137494"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}