Pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje buvo pritaikytas Kolumbijos apygardos savivaldos \u012fstatymo 740 str., kuriuo sostin\u0117s policijos kontrol\u0117 buvo perduota federalinei vald\u017eiai.<\/p>\n
Tok\u012f radikal\u0173 \u017eingsn\u012f paskatino staigus smurtini\u0173 nusikaltim\u0173 skai\u010diaus augimas: iki tos dienos Kolumbijos apygardoje buvo \u012fvykdyta arti 100 \u017emog\u017eudys\u010di\u0173.<\/p>\n
Mirt\u012f s\u0117jantys \u0161\u016bviai<\/p>\n
Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 26 d. D.Trampas pasira\u0161\u0117 dar vien\u0105 dekret\u0105, numatant\u012f mirties bausm\u0119 asmenims, kaltinamiems \u017emog\u017eudyst\u0117mis Va\u0161ingtone. \u0160i priemon\u0117 taikoma visoje Kolumbijos apygardos teritorijoje, kuri neturi valstijos statuso ir yra tiesiogiai valdoma JAV Kongreso.<\/p>\n
Nusikalstamumo augimas JAV sostin\u0117je t\u0117ra tik dalis platesn\u0117s \u017eudyni\u0173 problemos. Viena opiausi\u0173 jos aprai\u0161k\u0173 i\u0161lieka \u0161audymai mokyklose. Konfliktai tarp mokini\u0173 ar santyki\u0173 su mokytojais paa\u0161tr\u0117jimas vis da\u017eniau baigiasi ginkl\u0173 panaudojimu.<\/p>\n
Amerikos politikai ir toliau gin\u010dijasi d\u0117l \u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vieni atsakomyb\u0119 ver\u010dia antrajai JAV Konstitucijos pataisai, garantuojan\u010diai teis\u0119 tur\u0117ti ginklus, kiti mano, kad problemos \u0161aknys slypi jaunimo psichologin\u0117se problemose.<\/p>\n
Statistika patvirtina tragedijos mast\u0105: 2024 m. JAV mokyklose \u012fvyko 330 \u0161audym\u0173. Incidentai buvo fiksuojami beveik kasdien, o per metus nukent\u0117jo 269 \u017emon\u0117s.<\/p>\n
\u0160audymai ugdymo \u012fstaigose tapo viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 pedagogai masi\u0161kai palieka darb\u0105. Nacionalin\u0117s \u0161vietimo asociacijos apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. mokytoj\u0173 teig\u0117 esantys susir\u016bpin\u0119 d\u0117l \u0161audymo mokyklose rizikos. Ypa\u010d didel\u012f visuomen\u0117s atgars\u012f sukelia rezonansiniai atvejai.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, Teksase \u012fvyko sukre\u010diantis incidentas, kai ginkluotas u\u017epuolikas at\u0117jo \u012f mokykl\u0105 su tokia galinga ginkluote, kad policijos pareig\u016bnai ilg\u0105 laik\u0105 nedr\u012fso \u012feiti \u012f pastat\u0105. T\u0117vai patys puol\u0117 gelb\u0117ti vaikus.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161audyn\u0117s mokyklose – tik dalis bendro vaizdo. Vis da\u017eniau prane\u0161imai apie \u0161audymus gaunami i\u0161 gatvi\u0173, prekybos centr\u0173, net ba\u017eny\u010di\u0173. Ypa\u010d nerim\u0105 kelia tai, kad tarp nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 daug\u0117ja vaik\u0173.<\/p>\n
2020 m. nepilname\u010di\u0173 mirtingumas nuo \u0161aunam\u0173j\u0173 ginkl\u0173 vir\u0161ijo \u017e\u016b\u010di\u0173 eismo \u012fvykiuose skai\u010di\u0173 ir tapo pagrindine vaik\u0173 ir paaugli\u0173 mirties prie\u017eastimi.<\/p>\n
Bendras smurto lygis taip pat i\u0161lieka itin auk\u0161tas. Kai kuriose valstijose nu\u017eudym\u0173 skai\u010dius vir\u0161ija \u0161ali\u0173, kuriose vyksta karai, rodiklius. Vien Teksase ir Kalifornijoje \u012fvykdoma daugiau kaip 4 t\u016bkst. \u017emog\u017eudys\u010di\u0173, o visoje \u0161alyje j\u0173 skai\u010dius vir\u0161ija 20 t\u016bkst.<\/p>\n
Migrantai niekur nedingo<\/p>\n
Pastaraisiais metais migracijos kriz\u0117 i\u0161lieka viena pagrindini\u0173, jeigu ne pa\u010dia pagrindine, JAV vidaus politikos problema. Po\u017ei\u016bris \u012f migrantus skaldo Amerikos visuomen\u0119. Jis suk\u0117l\u0117 a\u0161tr\u0173 konflikt\u0105 tarp federalin\u0117s ir vietos vald\u017eios, ypa\u010d po to, kai Teksaso gubernatorius Gregas Abotas (Greg Abbott) m\u0117gino j\u0117ga u\u017etikrinti pietin\u0117s sienos saugum\u0105.<\/p>\n
Prezidentaujant D\u017eo Baidenui (Joe Biden), JAV ir Meksikos pasienyje fiksuotas staigus nelegali\u0173 bandym\u0173 kirsti sien\u0105 augimas.<\/p>\n
Migracijos politikos instituto duomenimis, 2021-2023 m. neteis\u0117tai patekti \u012f \u0161al\u012f band\u0117 6,3 mln. \u017emoni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 2,4 mln. nebuvo deportuoti ir sprendimo liko laukti JAV. Muitin\u0117s ir pasienio apsaugos tarnyba fiksavo iki 10 t\u016bkst. nelegali\u0173 kirtim\u0173 per par\u0105, o pasienio valstijose Arizonoje ir Teksase – iki 15 t\u016bkst. per dien\u0105.<\/p>\n
Nelegali migracija glaud\u017eiai siejama su Meksikos narkotik\u0173 karteli\u0173 veikla, kurie naudojasi ja narkotikams gabenti. Pirmiausia – fentaniliui.<\/p>\n
Net tie miestai, kuriuos tradici\u0161kai valdo demokratai, laikui b\u0117gant d\u0117l fentanilio kriz\u0117s prad\u0117jo grie\u017etinti migracijos politik\u0105. Rugs\u0117j\u012f \u201eprogresyviajame” San Fransiske buvo paskelbta apie migrant\u0173, apkaltint\u0173 narkotik\u0173 gabenimu ir prekyba, deportacij\u0105.<\/p>\n
D.Trampas kov\u0105 su nelegalia migracija pavert\u0117 centrine savo politikos ir rinkim\u0173 kampanijos tema. 2016 m. vienas pagrindini\u0173 jo pa\u017ead\u0173 buvo sienos su Meksika statyba. Puikiai prisimenu, kaip D.Trampas pirmosios rinkimin\u0117s kampanijos metu i\u0161d\u0117st\u0117 savo vizij\u0105, kaip b\u016bt\u0173 galima u\u017etvenkti nelegali\u0105 migracij\u0105 i\u0161 Meksikos.<\/p>\n
\u201eMes pastatysime auk\u0161t\u0105 ir gra\u017ei\u0105 sien\u0105 su Meksika. Kas u\u017e j\u0105 sumok\u0117s?” – retori\u0161kai klaus\u0117 D.Trampas. Susirinkusi minia skandavo: \u201eMeksika!”.<\/p>\n
Paklaustas, kaip privers Meksik\u0105 sumok\u0117ti, D.Trampas pateik\u0117 konkret\u0173 plan\u0105. Jis sak\u0117 pagrasinsi\u0105s, kad neleis \u010dia gyvenantiems migrantams i\u0161 Meksikos si\u0173sti ten milijardus JAV u\u017edirbt\u0173 doleri\u0173.<\/p>\n
Paai\u0161kino, kad, kai bus baigta sienos statyba ir Meksika sumok\u0117s u\u017e tai, tada v\u0117l gal\u0117s b\u016bti vykdomos pinigin\u0117s perlaidos. Bene svarbiausias pajamas Meksika gauna i\u0161 \u012f \u010dia emigravusi\u0173j\u0173 siun\u010diam\u0173 pinig\u0173.<\/p>\n
Ir jeigu Meksika atsisakyt\u0173 mok\u0117ti u\u017e statom\u0105 sien\u0105, tai D.Trampo planas, anot laikra\u0161\u010dio \u201eThe Washington Post”, akimirksniu sunaikint\u0173 Meksikos ekonomik\u0105.<\/p>\n
Pasak prezidento, tokiu b\u016bdu jis sieksiantis u\u017ekirsti keli\u0105 nelegaliems imigrantams, nusikalt\u0117liams, narkotik\u0173 prekeiviams. Sien\u0105 su Meksika daugyb\u0119 met\u0173 bandoma kontroliuoti, ta\u010diau nes\u0117kmingai.<\/p>\n
Nejau manote, kad per kelis de\u0161imtme\u010dius JAV gyventoj\u0173 skai\u010dius pa\u0161oko nuo 215 iki 330 mln. d\u0117l nat\u016bralaus prieaugio? Taip atsitiko d\u0117l nelegalios migracijos, kurios n\u0117 viena JAV vyriausyb\u0117 nesugeb\u0117jo suvaldyti.<\/p>\n
M\u0105stantys amerikie\u010diai tai puikiai supranta. Presti\u017einio JAV analitikos centro \u201eBrookings Institution” atlikta apklausa parod\u0117, kad septyni i\u0161 de\u0161imties D.Trampo r\u0117m\u0117j\u0173 sako, jog nelegali imigracija jiems asmeni\u0161kai yra svarbiausias klausimas.<\/p>\n
Trys ketvirtadaliai priduria, kad balt\u0173j\u0173 diskriminacija JAV tapo did\u017eiule problema.<\/p>\n
D.Trampui pirm\u0105kart tapus prezidentu buvo prad\u0117tos sienos statybos, ta\u010diau 2021 m. saus\u012f naujasis prezidentas D\u017e.Baidenas jas nutrauk\u0117. Po keli\u0173 met\u0173 pasienie\u010diai susid\u016br\u0117 su precedento neturin\u010diu migrant\u0173 antpl\u016bd\u017eiu.<\/p>\n
Tai v\u0117l pavert\u0117 migracijos problem\u0105 viena pagrindini\u0173 tem\u0173 nauj\u0173 prezidento rinkim\u0173 kontekste. 2024 m. kampanijos metu D.Trampas sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f imigracijos darbotvark\u0119, skirdamas jai daugiau d\u0117mesio nei ekonomikos klausimams.<\/p>\n
K\u0105 dav\u0117 deportacijos<\/p>\n
Deportacijos tapo dar vienu kertiniu D.Trampo kampanijos akmeniu. Jis \u017ead\u0117jo u\u017edrausti \u201emiestus-prieglobs\u010dius” ir prad\u0117ti did\u017eiausi\u0105 JAV istorijoje deportacijos operacij\u0105. Nors deportacijos prasid\u0117jo beveik i\u0161 karto, j\u0173 mastas pasirod\u0117 ma\u017eesnis nei buvo \u017ead\u0117ta. Ta\u010diau mes, gyvenantys Amerikoje, i\u0161ties d\u017eiaugiam\u0117s (bent kol kas) tuo, k\u0105 D.Trampas \u0161iuo klausimu daro.<\/p>\n
Po rinkim\u0173 jis paskelb\u0117 nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f prie pietin\u0117s JAV sienos. Tai leido jo administracijai naudoti federalinio biud\u017eeto l\u0117\u0161as sienos statybai be Kongreso pritarimo, dislokuoti pasienyje kariuomen\u0119, transport\u0105 ir aviacij\u0105, steigti naujus migrant\u0173 sulaikymo centrus.<\/p>\n
JAV Muitin\u0117s ir sien\u0173 apsaugos tarnybos duomenimis, neteis\u0117t\u0173 sienos kirtim\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo iki istorin\u0117s \u017eemumos – nuo 212 t\u016bkst. 2022 m. kov\u0105 iki 8 t\u016bkst. 2025 m. kov\u0105 (-96 proc.).<\/p>\n
Narkotik\u0173 karteliai paskelbti tarptautin\u0117mis teroristin\u0117mis organizacijomis, o tai atv\u0117r\u0117 galimybes vykdyti karines operacijas prie\u0161 juos u\u017e JAV rib\u0173, taip pat pareik\u0161ti kaltinimus d\u0117l terorizmo r\u0117mimo asmenims, susijusiems su narkotik\u0173 prekyba ar nelegalaus sienos kirtimo finansavimu.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu metu buvo sustabdytas pab\u0117g\u0117li\u0173, kertan\u010di\u0173 pietin\u0119 sien\u0105, pri\u0117mimas ir keturiems m\u0117nesiams \u012f\u0161aldyta prieglobs\u010dio pra\u0161ym\u0173 nagrin\u0117jimo programa. Tie, kurie jau pateik\u0117 dokumentus, turi laukti sprendimo Meksikos teritorijoje.<\/p>\n
Imigracijos ir muitin\u0117s prie\u017ei\u016bros tarnyba (ICE) pakeit\u0117 taisykles, kurios anks\u010diau draud\u0117 are\u0161tus ba\u017eny\u010diose, mokyklose ir ligonin\u0117se. Prasid\u0117jo reidai demokrat\u0173 valdomuose \u201emiestuose-prieglobs\u010diuose”, kur anks\u010diau nebuvo tikrinamas gyventoj\u0173 imigracijos statusas.<\/p>\n
Atskiras \u012fsakas u\u017edraud\u0117 pripa\u017einti JAV pilietyb\u0119 vaikams, gimusiems \u0161alies teritorijoje nelegali\u0173 migrant\u0173, asmen\u0173, turin\u010di\u0173 tik laikinas darbo, student\u0173 ar turistines vizas, poroms. Tai daroma nepaisant prie\u0161taravimo 14-ajai Konstitucijos pataisai, pagal kuri\u0105 kiekvienas, gim\u0119s JAV, automati\u0161kai tampa JAV pilie\u010diu.<\/p>\n
D.Trampas ne kart\u0105 teig\u0117, kad nelegalius migrantus laiko pagrindine socialini\u0173 problem\u0173 prie\u017eastimi. Tai rado atgars\u012f demografini\u0173 poky\u010di\u0173 fone: balt\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 dalis JAV suma\u017e\u0117jo nuo ma\u017edaug 90 proc. 1940 metais iki kiek daugiau nei 60 proc. \u0161iandien.<\/p>\n
Tik pus\u0117 jaunesni\u0173 nei penkeri\u0173 met\u0173 vaik\u0173 JAV yra balti. Kai kuriose valstijose – Kalifornijoje, Teksase, D\u017eord\u017eijoje – baltieji nebesudaro daugumos.<\/p>\n
JAV gyventoj\u0173 sura\u0161ymo biuro pateikiami duomenys, pagr\u012fsti gimimo, mir\u010di\u0173 bei migracijos rodikliais, rodo, jog dabartin\u0117s amerikie\u010di\u0173 \u201ema\u017eumos” visai netrukus sudarys apie 55 proc. gyventoj\u0173, o baltaod\u017eiai amerikie\u010diai taps ma\u017euma.<\/p>\n
\u017denkliai daugiau afrikie\u010di\u0173 atvyko \u012f JAV per pastaruosius kelis de\u0161imtme\u010dius, negu per pra\u0117jusius du \u0161imtme\u010dius. Bet tai t\u0117ra nedidelis upeliukas, lyginant su masine migracija i\u0161 Piet\u0173 Amerikos.<\/p>\n
\u012e Kalifornij\u0105 ir kitas JAV pietvakari\u0173 valstijas atvykstantys meksikie\u010diai \u201eokupuoja” JAV teritorijas, kurios netolimoje ateityje, ko gero, bus sugr\u0105\u017eintos Meksikai. Juolab, kad XIX a. nemenk\u0105 dal\u012f j\u0173 JAV i\u0161 Meksikos at\u0117m\u0117 j\u0117ga.<\/p>\n
Demokrat\u0173 pozicija<\/p>\n
Bene visi pastarieji kairi\u0173j\u0173 protestai prie\u0161 D.Tramp\u0105 buvo susij\u0119 ne tiek su jo ekonomine, kiek su antimigracine politika. Kada spauda ra\u0161\u0117, kad per vis\u0105 Amerik\u0105 protesto demonstracijose prie\u0161 D.Tramp\u0105 dalyvavo apie septynis milijonus \u017emoni\u0173, buvau link\u0119s tik\u0117ti, jog skai\u010dius n\u0117 kiek ne padidintas, nes pats ne kart\u0105 ma\u010diau, kiek net m\u016bs\u0173 ma\u017eame provincijos mieste j\u0173 susirinkdavo. Daugelis j\u0173 laik\u0117 prie\u0161 ICE nukreiptus plakatus ir elg\u0117si agresyviai.<\/p>\n
Tod\u0117l respublikon\u0173 kontroliuojamo Kongreso remiamas D.Trampas paskelb\u0117 plataus masto kampanij\u0105 prie\u0161 jud\u0117jim\u0105 \u201eAntifa”. Pagrindine veiksm\u0173 grie\u017etinimo prie\u017eastimi tapo aktyvisto \u010carlio Kirko (Charlie Kirk) nu\u017eudymas. Tyr\u0117jai \u0161autuve, i\u0161 kurio \u010c.Kirkas gal\u0117jo b\u016bti nu\u0161autas, aptiko kulkas su i\u0161graviruotais \u201eAntifa” \u0161\u016bkiais.<\/p>\n
Netrukus po \u010c.Kirko nu\u017eudymo prezidentas pasira\u0161\u0117 \u012fsak\u0105 d\u0117l kovos su vidaus terorizmu JAV. V\u0117liau – \u012fsak\u0105, kuriuo \u201eAntifa” buvo pripa\u017eintas teroristine organizacija, o jud\u0117jim\u0105 finansuojantiems asmenims numatytos bausm\u0117s.<\/p>\n
Grie\u017etos linijos \u0161alininkams tai atrodo pagirtina prad\u017eia, ta\u010diau lieka klausimas – ar to pakaks? Ypa\u010d turint omenyje, kad bet koks eilinis teis\u0117jas gali lengvai u\u017eblokuoti ir paversti niekais visas prezidento pastangas.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, JAV apygardos teismo teis\u0117ja Karin Imergut (Karin Immergut) u\u017edraud\u0117 dislokuoti Nacionalin\u0117s gvardijos karius Portlande. Sprendimas buvo priimtas 2025 m. lapkri\u010dio 7 d. ir tapo pirmuoju teismo nutarimu, kuris visam laikui u\u017edraud\u0117 D.Trampui naudoti karin\u0119 j\u0117g\u0105 protestams \u0161iame mieste mal\u0161inti.<\/p>\n
Anks\u010diau teismai tik laikinai blokuodavo sprendimus d\u0117l kari\u0173 dislokavimo, o \u0161is nutarimas yra nuolatinio pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n
2025 m. bir\u017eel\u012f D.Trampas taip pat siunt\u0117 karius \u012f Los And\u017eel\u0105, Va\u0161ington\u0105 ir Memf\u012f, bet Kalifornijos teismas \u0161iuos veiksmus irgi pripa\u017eino neteis\u0117tais. Ie\u0161kinius prie\u0161 administracij\u0105 taip pat pateik\u0117 Ilinojaus valstija ir \u010cikagos miestas, pavadin\u0119 Nacionalin\u0117s gvardijos dislokavim\u0105 \u201epavojinga ir nekonstitucine federalizacija”.<\/p>\n
Per pirmuosius savo prezidentavimo metus D.Trampas susid\u016br\u0117 ma\u017eiausiai su 500 teismo ie\u0161kini\u0173, gin\u010dijan\u010di\u0173 jo veiksmus. Ma\u017edaug 75 proc. atvej\u0173 federaliniai teismai pri\u0117m\u0117 sprendimus ne prezidento naudai, \u012fskaitant bylas d\u0117l jo pasira\u0161yt\u0173 dekret\u0173. Ir nemanau, kad tai – pabaiga…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje buvo pritaikytas Kolumbijos apygardos savivaldos \u012fstatymo 740 str., kuriuo sostin\u0117s policijos kontrol\u0117 buvo perduota…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":137614,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[1265,25,30,31,34,35,12790,24,17334,223,32,33,37,39,36,38,40,5329,4077,6534,2899,23,22,44,28,29,1600,8252,26,27,351,74,75,76],"class_list":["post-137613","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antifa","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-fentanilis","tag-headlines","tag-ice","tag-jav","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-meksika","tag-migracija","tag-mokyklos","tag-narkotikai","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-saudynes","tag-teksasas","tag-top-stories","tag-topstories","tag-trampas","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137613"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137613\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137614"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}