{"id":139408,"date":"2026-03-27T13:59:11","date_gmt":"2026-03-27T13:59:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/139408\/"},"modified":"2026-03-27T13:59:11","modified_gmt":"2026-03-27T13:59:11","slug":"nerijus-maciulis-kaip-teisingai-nerimauti-del-kylanciu-kainu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/139408\/","title":{"rendered":"Nerijus Ma\u010diulis. Kaip teisingai nerimauti d\u0117l kylan\u010di\u0173 kain\u0173"},"content":{"rendered":"

\u0160iemet kain\u0173 augimas jau vir\u0161ijo visas prognozes, bet nebus toks kvap\u0105 gniau\u017eiantis kaip 2022-aisias. Tuomet naftos kaina pa\u0161oko vir\u0161 120 doleri\u0173 u\u017e barel\u012f, gamtin\u0117s dujos kainavo trigubai daugiau nei kainuoja dabar, \u012f vir\u0161\u0173 \u0161ov\u0117 daugelio maisto ir kit\u0173 \u017ealiav\u0173 kainos, d\u0117l to vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija siek\u0117 beveik 20 procent\u0173. Nors gyventoj\u0173 pajam\u0173 augimas buvo spartus, kain\u0173 augimo niekaip nepavijo, tod\u0117l perkamoji galia tais metais suma\u017e\u0117jo beveik de\u0161imtadaliu.\u00a0<\/p>\n

Ta\u010diau \u010dia prasideda \u012fdomiausi dalykai \u2013 nepaisant tuometin\u0117s energijos kriz\u0117s, kain\u0173 \u0161uolio ir suma\u017e\u0117jusios perkamosios galios, gyventoj\u0173 vartojimas i\u0161augo beveik 2 procentais. Gyventojai perpus suma\u017eino savo taupymo norm\u0105, bet vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 beveik nepakeit\u0117. Svarbu ir tai, kad realus kuro kain\u0173 poveikis dabar yra daug ma\u017eesnis d\u0117l per \u0161\u012f laikotarp\u012f spar\u010diai i\u0161augusi\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173. 2022 metais u\u017e vidutin\u012f atlyginim\u0105 Lietuvoje buvo galima nusipirkti 640 litr\u0173 dyzelino, \u0161iemet, net ir pa\u0161okus jo kainoms, u\u017e vidutin\u012f atlyginim\u0105 lietuviai \u012fperka apie 850 litr\u0173.<\/p>\n

\u0160iemet minimalus atlyginimas ir senatv\u0117s pensijos padid\u0117jo daugiau nei de\u0161imtadaliu, vidutinis darbo u\u017emokestis augs ma\u017edaug 8 procentais, tod\u0117l net ir 5 proc. perkopsianti infliacija nesuma\u017eins gyventoj\u0173 perkamosios galios, tik pristabdys jos augim\u0105. Turint omenyje visus \u0161iuos veiksnius, dabartin\u0117 \u201ekain\u0173 kriz\u0117\u201c kol kas neturi \u0161ans\u0173 sustabdyti vartojimo augimo.\u00a0<\/p>\n

Bet tai nerei\u0161kia, kad nieko daryti nereikia. Tai, kad infliacija \u0161iemet bus didesn\u0117 nei prognozuota, rei\u0161kia, kad bus neplanuot\u0173 pajam\u0173 vald\u017eios sektoriaus biud\u017eete. Didesni\u0173 nei planuota biud\u017eeto pajam\u0173 panaudojimas kompensacijoms ir laikinam akciz\u0173 ma\u017einimui atrodyt\u0173 kaip savaime suprantamas ir s\u0105\u017einingas sprendimas. Vis tik \u010dia atsiranda bent kelios problemos.\u00a0<\/p>\n

\"Pinig\u0173 <\/p>\n

Pirma, valstyb\u0117s biud\u017eete<\/a> n\u0117ra ir nebus jokio pertekliaus, prie\u0161ingai \u2013 \u0161iemet valstyb\u0117 skolinsis rekordin\u0119 sum\u0105, net 7 milijardus eur\u0173. B\u016btent tokia suma yra atotr\u016bkis tarp valstyb\u0117s pajam\u0173 i\u0161 mokes\u010di\u0173 ir vis\u0173 kit\u0173 \u0161altini\u0173, bei jos \u012fsipareigojim\u0173 \u2013 nuo socialin\u0117s apsaugos ir \u0161vietimo iki investicij\u0173 \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir kra\u0161to apsaug\u0105. Kad suprastume \u0161io deficito mast\u0105, galima pamin\u0117ti, jog visam \u0161vietimui ir visai sveikatos apsaugai \u0161iemet suplanuota i\u0161leisti po 4,8 milijardo eur\u0173. Taigi net \u0161imtu milijonu didesn\u0117s biud\u017eeto pajamos nereik\u0161t\u0173, kad valstyb\u0117 turi nei\u0161naudot\u0173 galimybi\u0173 \u2013 tai tik \u0161iek tiek suma\u017eina valstyb\u0117s poreik\u012f skolintis.<\/p>\n

Kita problema yra susijusi su socialiniu teisingumu. \u012esivaizduokite daugiabut\u012f, kurio pus\u0117 \u0161eim\u0173 turi po vien\u0105 automobil\u012f, ketvirtadalis \u2013 po du automobilius, o likusieji naudojasi vie\u0161uoju transportu. Pakilus kuro kainoms, daugiabu\u010dio bendrija si\u016blo pasiskolinti ir kompensuoti visiems daugiabu\u010dio gyventojams kuro i\u0161laid\u0173 padid\u0117jim\u0105. Dauguma, o ypa\u010d tas paskutinis ketvirtadalis, turb\u016bt nepritart\u0173. Galiausiai, valstyb\u0117s parama ir kompensacijos neskatina gyventoj\u0173 keisti savo elgsenos ir ie\u0161koti alternatyv\u0173 (tuomet kai \u012fmanoma).<\/p>\n

\u017dinoma, negalime neigti, kad daliai gyventoj\u0173 \u0161i infliacija gali tapti galvos skausmu, bet grei\u010diausiai ne d\u0117l pabrangusio kuro (nes neturtingiausi da\u017eniausiai naudojasi vie\u0161uoju transportu). Padid\u0117jusios preki\u0173 gabenimo s\u0105naudos, pabrang\u0119 tr\u0105\u0161os, maisto \u017ealiavos, dujos, o v\u0117liau gal ir elektra \u2013 visa tai ateinant\u012f pusmet\u012f pakels kit\u0173 pirmojo b\u016btinumo preki\u0173, ypa\u010d maisto, kainas. Tod\u0117l laikinas akciz\u0173 ma\u017einimas yra svarstytinas tik kaip priemon\u0117, galinti pad\u0117ti suvaldyti verslo s\u0105naudas ir pristabdyti kit\u0173 preki\u0173 kain\u0173 kilim\u0105.<\/p>\n

Svarbu pripa\u017einti, kad tik tre\u010ddalis \u0161i\u0173 met\u0173 infliacijos bus susij\u0119s su i\u0161oriniais veiksniais \u2013 pabrangusia energija ir kitomis \u017ealiavomis. Did\u017eioji infliacijos dalis kyla \u0161alies viduje \u2013 ir d\u0117l prociklin\u0117s fiskalin\u0117s politikos (didelio biud\u017eeto deficito), ir d\u0117l didesni\u0173 mokes\u010di\u0173, ir d\u0117l spar\u010diai augan\u010di\u0173 darbo s\u0105naud\u0173, ir d\u0117l i\u0161sikv\u0117pusio produktyvumo augimo.\u00a0<\/p>\n

Tai k\u0105 daryti? Po 2022 energijos kriz\u0117s Lietuva daug investavo \u012f atsinaujinan\u010di\u0105 energij\u0105 ir labai suma\u017eino savo priklausomyb\u0119 nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173. Bet dar nepakankamai. Tod\u0117l dabar reik\u0117t\u0173 daugiau galvoti ne (tik) apie tai kaip keliais centais atpiginti dyzelin\u0105, bet kaip toliau ma\u017einti Lietuvos priklausomyb\u0119 nuo importuojamo i\u0161kastinio kuro, kaip daugiau investuoti \u012f atsinaujinan\u010di\u0105 energij\u0105, jos kaupiklius ir jungtis su kitomis \u0161alimis. Tai leist\u0173 dar labiau padidinti atsparum\u0105 kit\u0173 krizi\u0173 met\u0173.<\/p>\n

Galiausiai, spar\u010diai kylant kuro kainoms<\/a>, reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti b\u016bd\u0173 ne j\u012f atpiginti, o suma\u017einti jo vartojim\u0105. Dvira\u010dio \u010dia i\u0161radin\u0117ti nereikia, galima pa\u017ei\u016br\u0117ti k\u0105 rekomenduoja Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra ir daro kitos valstyb\u0117s \u2013 da\u017eniau pasinaudoti nuotolinio darbo galimybes (ypa\u010d vie\u0161ajame sektoriuje), automobili\u0173 dalinimosi paslaugomis, svarstyti grei\u010dio ribojimus ir subsidijuoti vie\u0161ojo transporto bilietus. Daugelyje Lietuvos miest\u0173 vie\u0161asis transportas seniai neb\u0117ra nepatogi ir vengtina alternatyva.<\/p>\n

\u017dinoma, kai kainos spar\u010diai pa\u0161oka netik\u0117tai ir staiga, ne visiems norisi gird\u0117ti apie tai, kiek did\u0117ja valstyb\u0117s skola ar klausytis patarim\u0173, kaip investuoti \u012f ateit\u012f ar keisti \u012fpro\u010dius. Bet verta.\u00a0<\/p>\n

Komentaro autorius \u2013 \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Ma\u010diulis<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160iemet kain\u0173 augimas jau vir\u0161ijo visas prognozes, bet nebus toks kvap\u0105 gniau\u017eiantis kaip 2022-aisias. Tuomet naftos kaina pa\u0161oko…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":139409,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,21721,1768,37,39,36,38,40,4604,6356,46],"class_list":["post-139408","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-degalu-kainos","tag-infliacija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nerijus-maciulis","tag-valstybes-biudzetas","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116301500689056775","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=139408"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139408\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/139409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=139408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=139408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=139408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}