{"id":141153,"date":"2026-03-30T02:47:09","date_gmt":"2026-03-30T02:47:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/141153\/"},"modified":"2026-03-30T02:47:09","modified_gmt":"2026-03-30T02:47:09","slug":"euribor-kyla-paskaiciavo-kiek-brangsta-paskolos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/141153\/","title":{"rendered":"Euribor kyla: paskai\u010diavo, kiek brangsta paskolos"},"content":{"rendered":"<p>Kod\u0117l pakilo \u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/euribor\" tag-id=\"59846635\">Euribor<\/a>\u201c ir k\u0105 tai rei\u0161kia gyventojams?  <\/p>\n<p>Tarpbankin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma \u201eEuribor\u201c jau did\u0117ja, o populiariausia Lietuvoje \u2013 6 m\u0117n. trukm\u0117s \u2013 pa\u0161oko b\u016btent pastarosiomis dienomis. Dabar ji siekia apie 2,5 proc. Augimu neatsiliko 12 m\u0117n. trukm\u0117s rodiklis, dabar jau esantis ties 2,86 proc. <\/p>\n<p>\u201eEuribor\u201c naujausi duomenys ir pokytis per pastaruosius metus: <\/p>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/artea\" tag-id=\"96605520\">Artea<\/a>\u201c banko vyriausioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 komentuoja \u201eDelfi\u201c, kad finans\u0173 rinkos yra sudirgusios, pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ateities sandoriai taip pat jautriai reaguoja \u012f konflikt\u0105 Artimuosiuose Rytuose bei \u012f nuog\u0105stavimus d\u0117l gresian\u010dios infliacijos bangos.<\/p>\n<p>Pasak jos, normalu, kad <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/europos-centrinis-bankas\" tag-id=\"49723132\">Europos Centrinis Bankas<\/a> (ECB) neskuba imtis drasti\u0161k\u0173 sprendim\u0173, kai neapibr\u0117\u017etumas toks didelis.<\/p>\n<p>\u201eNat\u016bralu, kad finans\u0173 rink\u0173 dalyviai padid\u0117jusias infliacijos rizikas \u012fskai\u010diuoja ir, atitinkamai, didesn\u0117 tikimyb\u0117, jog ateityje Europos Centrinis Bankas keis pal\u016bkan\u0173 normas ir imsis \u201evanagi\u0161k\u0173\u201c sprendim\u0173. <\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad imsis didinti pal\u016bkan\u0173 normas. Ir tai veikia ne tik ateities sandorius, bet tai veikia ir \u0161iek tiek ilgesn\u0117s trukm\u0117s \u201eEuribor\u201c pal\u016bkan\u0173 normas\u201c, \u2013 ai\u0161kina ekonomist\u0117.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1774838828_413_628e54f0-7e2a-479c-a6c4-3afbac1e6bd9.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>Taigi, neapibr\u0117\u017etumo keliama rizika \u012fskai\u010diuojama \u012f ilgesn\u0117s trukm\u0117s pal\u016bkan\u0173 normas, o tai rei\u0161kia, \u012f paskol\u0173 kain\u0105 daliai \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>\u201eTiems gyventojams, kuriems yra paskol\u0173 perfiksavimo, perkainojimo laikotarpiai, t\u0105 \u201eEuribor\u201c tenka u\u017esifiksuoti, d\u0117l \u0161it\u0173 min\u0117t\u0173 rizik\u0173, auk\u0161tesniame lygyje\u201c, \u2013 ai\u0161kina I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>\n<p>Dabar gyvename scenarij\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n<p>Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117, \u201eArtea\u201c<\/p>\n<p>SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ketvirtadien\u012f teig\u0117, kad d\u0117l augan\u010dio \u201eEuribor\u201c jau padid\u0117jo b\u016bsto paskolos \u012fmoka tiems paskol\u0173 tur\u0117tojams, kuriems nuo kovo persiskai\u010diavo pal\u016bkan\u0173 normos. <\/p>\n<p>SEB banko duomenimis, vidutin\u0117 b\u016bsto paskolos suma 2025 metais siek\u0117 apie 111 t\u016bkst. eur\u0173. Remiantis skai\u010diavimais, jei 111 t\u016bkst. eur\u0173 paskolos lik\u0119s laikotarpis yra 25 metai, pal\u016bkanoms padid\u0117jus nuo 4,0 proc. iki 4,3 proc., m\u0117nesin\u0117 \u012fmoka i\u0161augt\u0173 apie 19 eur\u0173. <\/p>\n<p>Jeigu paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 norma padid\u0117t\u0173 iki 5,0 proc., tai reik\u0161t\u0173 64 eurais didesnes i\u0161laidas per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/21e4dbb8-15da-49d4-8e5e-123ba93e1cfb.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Tadas Povilauskas\"\/>    <\/p>\n<p>Pasak SEB banko ekonomisto, dabar rinkos vertina, kad iki met\u0173 pabaigos ECB dabartin\u0119 2 proc. bazin\u0119 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 gali didinti tris kartus iki 2,75 procento. Kita vertus, pasikeitus karo Irane eigai ir suma\u017e\u0117jus energetikos produkt\u0173 kainoms, pal\u016bkan\u0173 l\u016bkes\u010diai gali v\u0117l greitai pasikeisti. <\/p>\n<p>Vis d\u0117lto es\u0105 augan\u010dios \u012fmokos jau yra juntamos, ta\u010diau kol kas daugumai gyventoj\u0173 jos netur\u0117t\u0173 sukelti \u0161oko, prisiminus, kad dar prie\u0161 dvejus metus \u201eEuribor\u201c pal\u016bkan\u0173 normos siek\u0117 4 procentus. <\/p>\n<p>Net ir nedidelis pal\u016bkan\u0173 augimas didina finansin\u0119 na\u0161t\u0105 nam\u0173 \u016bkiams.<\/p>\n<p>Tadas Povilauskas, SEB<\/p>\n<p>\u201eNors \u012fmokos did\u0117ja, dabartini\u0173 prognozi\u0173 kontekste poveikis gyventoj\u0173 finansams i\u0161lieka labiau laipsni\u0161kas nei staigus. <\/p>\n<p>Ta\u010diau nerimas d\u0117l \u016bgtel\u0117sian\u010dios infliacijos, prastesni\u0173 galimybi\u0173 sutaupyti pradin\u012f \u012fna\u0161\u0105, bei ne\u017einomyb\u0117s, kiek gali augti pal\u016bkan\u0173 normos, tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti v\u0117sinti \u012fkaitusi\u0105 b\u016bsto rink\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi T. Povilauskas.<\/p>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/swedbank\" tag-id=\"54587479\">Swedbank<\/a>\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis teig\u0117, kad nors kovo 19 dien\u0105 ECB nepak\u0117l\u0117 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173, ta\u010diau Lietuvos gyventojams ir verslui aktualiausias rodiklis \u2013 \u201eEuribor\u201c \u2013 jau pakilo.<\/p>\n<p>\u201eTaip yra tod\u0117l, kad \u201eEuribor\u201c kei\u010diasi ne tada, kai ECB priima sprendim\u0105 didinti ar ma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas, bet tada, kai finans\u0173 rink\u0173 dalyviai tikisi pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 poky\u010dio artimiausiais m\u0117nesiais. <\/p>\n<p>Paprastai sakant, 6 m\u0117nesi\u0173 \u201eEuribor\u201c atspindi tai, koki\u0173 vidutini\u0173 ECB nustatyt\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 tikisi rinkos dalyviai per artimiausius 6 m\u0117nesius\u201c, \u2013 prane\u0161ime sako ekonomistas.<\/p>\n<p>Euro zonos bazin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos \u0161iuo metu (nekeistos nuo 2025 met\u0173 vasaros): <\/p>\n<p>Stagfliacijos rizika ir nelengva ECB pad\u0117tis<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u201eEuribor\u201c pakilimas yra tik viena problema. Esama ir kitos rizikos.<\/p>\n<p>\u201e\u0160io karo ir gil\u0117jan\u010dios energijos kriz\u0117s kontekste centriniai bankai susiduria su nelengva u\u017eduotimi \u2013 kaip slopinti infliacij\u0105, kuomet energijos kain\u0173 \u0161uolis gali stumtel\u0117ti vis\u0105 ekonomik\u0105 link stagnacijos ar net nuosmukio?\u201c, \u2013 klausia N. Ma\u010diulis.<\/p>\n<p>Anot jo, \u0161iuo metu euro zonoje infliacijos \u0161altinis yra beveik i\u0161skirtinai i\u0161orinis, nesusij\u0119s su pertekline paklausa ar ekonomikos perkaitimu. Tod\u0117l didesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos vargu, ar tur\u0117t\u0173 \u012ftakos infliacijai, tik dar labiau slopint\u0173 vartojim\u0105 ir kai kurias investicijas.<\/p>\n<p>Energijos kain\u0173 \u0161uolis greitai i\u0161plinta \u012f visus ekonomikos kampelius.<\/p>\n<p>Nerijus Ma\u010diulis, \u201eSwedbank\u201c<\/p>\n<p>\u201eD\u0117l \u0161ios prie\u017eastis ECB, tik\u0117tina, bandys kuo ilgiau ignoruoti energijos kain\u0173 \u0161uol\u012f ir did\u0117jan\u010di\u0105 infliacij\u0105, bet to negal\u0117s daryti ilgai. 2021 metais centriniai bankai steb\u0117jo spar\u010diai kylan\u010dias kainas ir atkakliai tai vadino \u201elaikinu\u201c ir \u201epraeinan\u010diu\u201c rei\u0161kiniu, bet 2022 metais, infliacijai toliau \u012fsib\u0117g\u0117jant, buvo priversti spar\u010diai kelti pal\u016bkan\u0173 normas\u201c, \u2013 primena ekspertas.<\/p>\n<p>Tad nors dabartinis infliacijos \u0161okas esantis \u0161iek tiek kitoks nei prie\u0161 penkmet\u012f, vis d\u0117lto ilgai centriniai bankai jo ignoruoti negal\u0117s. Brangstantis kuras kelia transporto ka\u0161tus ir, atitinkamai, daugelio preki\u0173 kainas.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/c44c6d3d-2929-4bb8-85c2-64f2ed164b57.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Nerijus Ma\u010diulis\"\/>    <\/p>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/citadele\" tag-id=\"59492619\">Citadele<\/a>\u201c banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kovo prad\u017eioje komentavo, kad nors rinkos dalyviai didino \u201eEuribor\u201c prognozes, ta\u010diau ECB atstovai vie\u0161ai pabr\u0117\u017e\u0117, jog neskuba keisti pal\u016bkan\u0173 politikos ir kol kas yra patenkinti dabartiniu bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 lygiu (jie j\u0173 ir nepakeit\u0117 kovo 19 dien\u0105).<\/p>\n<p>\u201eTod\u0117l \u0161iuo metu nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti daryti i\u0161vados, kad galimas infliacijos \u0161uolis euro zonoje nei\u0161vengiamai privers ECB didinti bazines pal\u016bkanas. Toks sprendimas vargu, ar pad\u0117t\u0173 suvaldyti energetikos kain\u0173 nulemt\u0105 infliacij\u0105, ta\u010diau gal\u0117t\u0173 lengvai i\u0161provokuoti dar vien\u0105 euro zonos ekonomikos susitraukimo etap\u0105\u201c, \u2013 persp\u0117ja A. Izgorodinas.<\/p>\n<p>\u201eEuribor\u201c laukia tolesnis augimas, taip prognozuoja \u201eChatham Financial\u201c analitikai (naujausi kovo 23 dienos duomenys):<\/p>\n<p>\u201eArtea\u201c vyriausioji ekonomist\u0117 I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 taip pat kalba apie sud\u0117ting\u0105 centrini\u0173 bank\u0173 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>\u201eReikia suvokti, kokioje ned\u0117kingoje situacijoje centriniai bankai gali atsidurti, jeigu tas konfliktas (Artimuosiuose Rytuose \u2013 red.) t\u0119sis, nes gresia stagfliacijos situacija: i\u0161 vienos pus\u0117s tur\u0117tume auk\u0161t\u0105 infliacij\u0105 \u2013 kaip \u017einoma, centriniams bankams infliacijos suvaldymas yra kertinis j\u0173 mandatas, \u2013 bet tai eit\u0173 koja kojon su stagnuojan\u010dia ar net smunkan\u010dia ekonomikos raida\u201c, \u2013 sako ekonomist\u0117.<\/p>\n<p>Taigi, pasak jos, tos auk\u0161tos pal\u016bkan\u0173 normos dar labiau var\u017eyt\u0173 ekonomik\u0105.<\/p>\n<p>\u201eCentriniai bankai, matyt, vertins infliacijos mast\u0105 ir neskub\u0117s reaguoti, nes paprastai tokie ne ekonomin\u0117s prigimties \u0161okai ir j\u0173 sukelta infliacijos banga yra linkusi pati save u\u017esmaugti\u201c, \u2013 analizuoja ekspert\u0117.<\/p>\n<p>Auk\u0161tos pal\u016bkan\u0173 normos dar labiau u\u017esmaugt\u0173 ekonomikos aktyvum\u0105 ir silpnint\u0173 ekonomikos puls\u0105.<\/p>\n<p>Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117, \u201eArtea\u201c<\/p>\n<p>Kitaip tariant, kain\u0173 \u0161okai, kurie l\u0117tina ekonomikos raid\u0105 ir, atitinkamai, ma\u017eina paklaus\u0105, \u2013 jie taip pat v\u0117sina ekonomik\u0105, \u201eveikia kaip \u0161altas du\u0161as ekonomikos aktyvum\u0105, tad t\u0173 auk\u0161tesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 gali ir neprireikti\u201c.<\/p>\n<p>SEB banko ekonomistas T. Povilauskas savo ruo\u017etu rekomenduoja gyventojams aktyviai steb\u0117ti savo finansus. <\/p>\n<p>\u201eDid\u0117jant \u012fmokoms verta per\u017ei\u016br\u0117ti savo biud\u017eet\u0105 \u012fvertinant turim\u0105 finansin\u012f rezerv\u0105. Besibaiminantiems dar didesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173, verta apsvarstyti pal\u016bkan\u0173 rizikos valdymo galimybes\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n<p>Anot jo, net ir keli\u0173 de\u0161imt\u0173j\u0173 procentinio punkto pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 pokytis gali lemti \u0161imtus eur\u0173 papildom\u0173 i\u0161laid\u0173 per metus.<\/p>\n<p>ECB tikina, kad nepasiduos abejon\u0117ms <\/p>\n<p>I. Genyt\u0117\u2013Pik\u010dien\u0117 rekomenduoja nespekuliuoti, kiek ir kokiu mastu ECB gal\u0117t\u0173 didinti pal\u016bkanas, nes situacija labai neapibr\u0117\u017eta ir nuolat kinta.<\/p>\n<p>\u201eDabar gyvename scenarij\u0173 laikotarpiu ir, atitinkamai, tuos scenarijus mums diktuoja ne ekonomin\u0117 situacija, o geopolitin\u0117 situacija (\u2026). Reikia suvokti neapibr\u0117\u017etumo mast\u0105 ir nepasiduoti bereik\u0161miam spekuliavimui\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n<p>Savo ruo\u017etu ECB vadov\u0117 Christine Lagarde parei\u0161k\u0117, kad reguliuotojas turi kelet\u0105 galimybi\u0173, kaip reaguoti \u012f energetin\u012f \u0161ok\u0105, kur\u012f suk\u0117l\u0117 karas Artimuosiuose Rytuose, prane\u0161a ELTA. <\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/6f0f1e4b-b92b-49ce-999c-28b687f745e6.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Christine Lagarde\"\/>    <\/p>\n<p>Teigdama, kad pasaulis susiduria su \u201edid\u017eiule neapibr\u0117\u017etimi\u201c, Ch. Lagarde pabr\u0117\u017e\u0117, es\u0105 ECB yra gerai pasireng\u0119s \u012fveikti tokius neramumus, nes infliacija \u0161iuo metu yra prie planinio 2 proc. rodiklio, o euro zonos ekonomika stovi ant tvirto pagrindo.<\/p>\n<p>\u201eTurime laipsni\u0161k\u0173 reagavimo priemoni\u0173 rinkin\u012f\u201c, \u2013 kalb\u0117dama Frankfurte, kur yra \u012fsik\u016brusi ECB b\u016bstin\u0117, sak\u0117 ji.<\/p>\n<p>\u201eDvejon\u0117s m\u016bs\u0173 neparaly\u017eiuos: m\u016bs\u0173 \u012fsipareigojimas vidutin\u0117s trukm\u0117s laikotarpiu u\u017etikrinti 2 proc. infliacij\u0105 yra bes\u0105lygi\u0161kas\u201c, \u2013 tikino Ch. Lagarde. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kod\u0117l pakilo \u201eEuribor\u201c ir k\u0105 tai rei\u0161kia gyventojams? Tarpbankin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma \u201eEuribor\u201c jau did\u0117ja, o populiariausia Lietuvoje \u2013&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2608,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[3380,8208,81,4189,6821,6820,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-141153","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-swedbank","tag-artea","tag-business","tag-citadele","tag-euribor","tag-europos-centrinis-bankas","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116315845160737212","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/141153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=141153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/141153\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=141153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=141153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=141153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}