{"id":14369,"date":"2025-10-10T06:04:23","date_gmt":"2025-10-10T06:04:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/14369\/"},"modified":"2025-10-10T06:04:23","modified_gmt":"2025-10-10T06:04:23","slug":"ekonomiste-momentini-praturtejima-pajus-ne-visi-taciau-infliacija-kirs-visiems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/14369\/","title":{"rendered":"Ekonomist\u0117: momentin\u012f praturt\u0117jim\u0105 pajus ne visi, ta\u010diau infliacija kirs visiems"},"content":{"rendered":"

\u201e\u0160iemet ir kit\u0105met steb\u0117sime auk\u0161tesn\u0119 infliacij\u0105. (…) Bet Lietuva i\u0161siskiria chroni\u0161ka paslaug\u0173 infliacija. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 ji pas mus yra gerokai auk\u0161tesn\u0117 u\u017e vidutin\u0119 ir tai lemia tas mano min\u0117tas spartesnis atlyginim\u0173 augimas, nes paslaug\u0173 kainodaroje atlyginim\u0173 fondas yra reik\u0161minga dedamoji\u201c, \u2013 ketvirtadien\u012f \u201eArtea\u201c banko makroekonomikos ap\u017evalgoje teig\u0117 I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>\n

Bankas prognozuoja, jog vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija<\/a>, apskai\u010diuota pagal suderint\u0105 vartotoj\u0173 kain\u0173 indeks\u0105 (SVKI), \u0161iemet sudarys 3,5 proc., kit\u0105met \u2013 3,2 proc.<\/p>\n

Ekonomist\u0117s teigimu, infliacijos augim\u0105 lems tiek i\u0161oriniai veiksniai, tiek politik\u0173 sprendimai, mokestin\u0117s reformos bei akciz\u0173 didinimas. Ekonomist\u0117 pa\u017eymi, kad visus paliesian\u010dios infliacijos augimui \u012ftak\u0105 darys ir 2026-\u0173j\u0173 met\u0173\u00a0antros pakopos pensij\u0173 pertvarka.\u00a0<\/p>\n

\"Indr\u0117 <\/p>\n

Seimas pritar\u0117 nuo 2026-\u0173j\u0173 leisti gyventojams dvejus metus laisviau i\u0161siimti pensij\u0173 fonduose sukauptas l\u0117\u0161as \u2013 savo l\u0117\u0161omis sumok\u0117tas \u012fmokas ir vis\u0105 investicin\u012f prieaug\u012f, taip pat sudaryti galimybes papras\u010diau atsiimti dal\u012f sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n

\u201eJau vien susiformav\u0119s l\u016bkestis, kad \u012f rink\u0105 bus \u012flieta pinig\u0173, siun\u010dia signalus pasi\u016blos pus\u0117s dalyviams \u2013 prekybininkams, paslaug\u0173 teik\u0117jams ir pan. Matome, kad paslaug\u0173 kainos jau \u012fsib\u0117g\u0117ja ir po truput\u0117l\u012f, matyt, t\u0105 numatom\u0105 naud\u0105 bus prad\u0117ta \u012fskai\u010diuoti \u012f kainas\u201c, \u2013 teig\u0117 ekonomist\u0117.<\/p>\n

\u201eTie signalai yra labai nepalank\u016bs, nes, kaip \u017einia, ne visi gyventojai pasinaudos \u0161ia pensij\u0173 reforma ir t\u0105 momentin\u012f praturt\u0117jim\u0105 pajus tikrai ne visi. Ta\u010diau infliacija kerta visiems i\u0161 eil\u0117s ir \u0161iuo atveju infliacijos banga jautriausiai paveiks b\u016btent pa\u017eeid\u017eiamiausius visuomen\u0117s sluoksnius\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.\u00a0<\/p>\n

Viena i\u0161 bendros infliacijos svarbi\u0173 dedam\u0173j\u0173 ekonomist\u0117 \u012fvardijo ir maisto kain\u0173 augim\u0105.<\/p>\n

Atlyginimai toliau augs, bet ne visuose sektoriuose<\/p>\n

\u201eArtea\u201c banko vyriausioji ekonomist\u0117 pa\u017eymi, kad \u0161alyje tur\u0117t\u0173 ir toliau augti atlyginimai. Tam, anot jos, \u012ftak\u0105 darys ketinimas 11,1 proc. didinti minimali\u0105 m\u0117nesin\u0119 alg\u0105 (MMA<\/a>).\u00a0<\/p>\n

\u201eAtlyginim\u0173 augimas i\u0161lieka stiprus, Lietuvai vir\u0161 8 proc. yra tikrai spartus tempas ir pana\u0161u, kad tendencija t\u0119sis ir kitais metais. Nuo met\u0173 prad\u017eios jau nutarta, kad minimali m\u0117nesin\u0117 alga did\u0117s daugiau kaip de\u0161imtadaliu, 11 proc.\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>\n

Jos teigimu, tik\u0117tina, kad atlyginimai spar\u010diai augs ir vie\u0161ajame sektoriuje. Vis d\u0117lto matoma tendencija, jog gali nukent\u0117ti konkre\u010dios specialyb\u0117s.<\/p>\n

\u201eKalbant apie privat\u0173 sektori\u0173 ir matant nevienareik\u0161mi\u0161kus signalus siun\u010dian\u010di\u0105 darbo rink\u0105, pana\u0161u, kad ne visi sektoriai t\u0119s tokio spartaus atlyginim\u0173 did\u0117jimo maraton\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 ekonomist\u0117.\u00a0<\/p>\n

\u201eDabar matome, kad, pavyzd\u017eiui, informacini\u0173 technologij\u0173 sektorius, kuris ilg\u0105 laik\u0105 pasi\u017eym\u0117jo itin spar\u010diai kylan\u010diais atlyginimais, \u0161iemet jau rikiuojasi vienas i\u0161 paskutini\u0173j\u0173, atlyginimai \u0161iame sektoriuje auga labai vangiai. (\u2026) Tai gali b\u016bti vienas i\u0161 signal\u0173, kad jis \u010dia, Lietuvoje, pasiek\u0117 tam tikr\u0105 stabilizacij\u0105, brand\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n

Augantys atlyginimai<\/a>, anot jos, matomi ir auk\u0161tuose vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010diuose, kurie, fiksuojama, yra vieni geriausi\u0173 Europos S\u0105jungoje (ES).<\/p>\n

\u201eTai, matyt, atliepia finansin\u0119 m\u016bs\u0173 vartotoj\u0173 b\u016bkl\u0119, pakankamai s\u0117kming\u0105 atkarp\u0105 per krizes, kai nebuvo nei didelio nedarbo \u0161uolio, nei dideli\u0173 atlyginim\u0173 suvar\u017eym\u0173, i\u0161veng\u0117me 2009 m. scenarijaus, kai dir\u017e\u0173 ver\u017eimas buvo m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

\u201eDabar to nebuvo, atlyginimai prie\u0161ingai augo ir augo spar\u010diai, spar\u010diausiai Europos S\u0105jungoje ir tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos nari\u0173 i\u0161siskiriame vienu spar\u010diausi\u0173 atlyginim\u0173 augim\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ekonomist\u0117.<\/p>\n

Nedarbo lygis i\u0161lieka stabilus, bet nor\u0117t\u0173si \u017eemesnio<\/p>\n

Ekspert\u0117 tikina, kad nedarbo lygis i\u0161lieka tame pa\u010diame lygyje, ta\u010diau tai rodo neatitikim\u0105 tarp darbo rinkos pasi\u016blos ir paklausos.\u00a0<\/p>\n

\u201eNor\u0117t\u0173si gerokai \u017eemesnio nedarbo lygio, jis yra strig\u0119s ties 7 proc., o tai rodo, kad yra savoti\u0161kas strukt\u016brinio nedarbo plei\u0161tas, savoti\u0161kas darbo rinkos pasi\u016blos ir paklausos neatitikimo faktorius\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117.<\/p>\n

\u201eTaip pat savoti\u0161kas, susiformav\u0119s, ypatingai jaunimo nedarbo auk\u0161tesnis lygis, kuris prie\u0161 pandemij\u0105 nebuvo stebimas. Dabar matome, \u00a0kad po jos \u012fvyko ka\u017ekoks strukt\u016brinis pokytis, kuris jaunimo nedarbui neleid\u017eia Lietuvoje suma\u017e\u0117ti iki \u017eemesnio lygio, fiksuoto prie\u0161 pandemij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.\u00a0<\/p>\n

Tikimasi i\u0161vengti Estijos scenarijaus<\/p>\n

\u201eArtea\u201c ekonomist\u0117s teigimu, kit\u0105met prognozuojamas spartus ekonomikos augimas. Banko prognoz\u0117mis, realaus BVP metinis pokytis 2026 m. sieks 3,3 proc., ta\u010diau manoma, kad 2027-aisiais jis l\u0117t\u0117s iki 2,3 proc. Anot I. Genyt\u0117s-Pik\u010dien\u0117s, tikimasi i\u0161vengti Estijoje po spartaus ekonomikos augimo fiksuotos recesijos.<\/p>\n

\u201eKaip \u017einia, laukiame itin spartaus ekonomikos augimo kit\u0105met\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

\u201eEstija 2021 m. steb\u0117jo labai spart\u0173 ekonomikos augim\u0105, b\u016btent d\u0117l pensij\u0173 sistemos reformos ir d\u0117l \u0161iaip ekonomikos at\u0161okimo po pandemijos. \u012evyko toks prociklinis, vienkartinis pinig\u0173 \u012fliejimas, kuris i\u0161p\u016bt\u0117 tuometin\u012f Estijos BVP, u\u017ek\u0117l\u0117 kartel\u0119 ir ilgainiui tos kartel\u0117s Estijai nepavyko pasiekti ir trejet\u0105 met\u0173 buvo recesijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 ekonomist\u0117.\u00a0<\/p>\n

Pavasar\u012f portalas LRT.lt skelb\u0117, jog Estijos centrinio banko duomenimis, infliacija \u0161alyje d\u0117l 2021 m. analogi\u0161kos \u012fvykdytos reformos buvo ma\u017edaug 1\u20132 proc. punktais didesn\u0117, nei b\u016bt\u0173 buvusi be reformos. Kaip skelbiama, Estijos gyventojai atsi\u0117m\u0117 apie 1,34 mlrd. eur\u0173, atitinkan\u010di\u0173 4,6 \u0161alies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m.<\/p>\n

ELTA primena, kad bir\u017eel\u012f Seimas pri\u0117m\u0117 antrosios pensij\u0173 pakopos pertvark\u0105, kuri \u012fsigalios kit\u0105met. Tai rei\u0161kia, kad\u00a0gyventojai i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 gal\u0117s laisvai trauktis dvejus metus, o nusprend\u0119 likti kaupime \u2013 toliau pasirinkti standartin\u0119 3 proc. m\u0117nesio \u012fmok\u0105 nuo atlyginimo, j\u0105 didinti ar stabdyti \u012fmokas vieneriems metams, \u0161\u012f laikotarp\u012f ir prat\u0119siant.<\/p>\n

Atskai\u010dius 3 proc., l\u0117\u0161as bus galima i\u0161siimti dviem b\u016bdais: vien\u0105 kart\u0105 iki 25 proc. sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 (ne daugiau nei \u017emogaus \u012fmok\u0117ta suma) arba visas l\u0117\u0161as, kai sukaupta iki pus\u0117s privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko ma\u017eiau nei 5 metai.<\/p>\n

Numatytos trys s\u0105lygos \u2013 liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba \u2013 kai \u017emogus gal\u0117s be apmokestinimo iki pensijos i\u0161siimti visas l\u0117\u0161as.<\/p>\n

Pasak Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA), \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eel\u012f antrosios pakopos pensij\u0173 fond\u0173 valdomas turtas siek\u0117 9,2 mlrd.\u00a0eur\u0173 ir nuo 2024 m. to pa\u010dio laikotarpio i\u0161augo 12,5 proc.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201e\u0160iemet ir kit\u0105met steb\u0117sime auk\u0161tesn\u0119 infliacij\u0105. (…) Bet Lietuva i\u0161siskiria chroni\u0161ka paslaug\u0173 infliacija. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 ji…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":14370,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,2233,34,35,24,3418,1768,32,33,37,39,4474,36,38,40,5084,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-14369","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-bvp","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-indre-genyte-pikciene","16":"tag-infliacija","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lietuvos-ekonomika","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-mma","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14369\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14370"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}