{"id":144335,"date":"2026-04-02T14:13:10","date_gmt":"2026-04-02T14:13:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/144335\/"},"modified":"2026-04-02T14:13:10","modified_gmt":"2026-04-02T14:13:10","slug":"demokratijos-lygiu-nusileidziame-kaimynams-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/144335\/","title":{"rendered":"Demokratijos lygiu nusileid\u017eiame kaimynams – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\"nuotr.\" 1 nuotr.<\/p>\n

Ekspertai teigia, kad rinkimai pas mus yra laisvi, deja, per juos netr\u016bksta incident\u0173. Redakcijos archyvo nuotr.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Seimo kanceliarijos Tyrim\u0173 skyrius daugiausiai d\u0117mesio skyr\u0117 leidinio \u201eThe Economist” demokratijos indeksui, ta\u010diau r\u0117m\u0117si ir nevyriausybin\u0117s organizacijos \u201eFreedom House”, instituto \u201eInternational IDEA” bei Geteborgo ir Noterdamo universitet\u0173 vykdomo projekto \u201eDemokratij\u0173 \u012fvairov\u0117s” demokratijos indeksais.<\/p>\n

I\u0161vada: Lietuvoje demokratija yra stabili – iki \u0161iol atlikti tarptautiniai tyrimai nerodo valstyb\u0117s svirimo \u012f autokratijos pus\u0119 ar dar tvirtesnio demokratizavimosi, ta\u010diau galima pasteb\u0117ti, kad tarptautiniuose demokratijos indeksuose atsiliekame nuo Estijos, o kai kuriuose ir nuo Latvijos.<\/p>\n

Remiantis \u201eThe Economist” pasauliniu demokratijos indeksu, kurio paskutiniai vertinimai buvo paskelbti 2025 m. baland\u012f, Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 36 pozicij\u0105 (i\u0161 ma\u017edaug 160 valstybi\u0173) ir nuo 2023 m. indekso savo pozicij\u0105 pagerino 3 vietomis.<\/p>\n

Lietuvos \u012fvertinimas 10 bal\u0173 skal\u0117je siekia 7,59 (2023 m. siek\u0117 7,31). I\u0161 vis\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies kriterij\u0173 geriausiai vertinamas Lietuvos rinkim\u0173 procesas ir pliuralizmas (10 bal\u0173).<\/p>\n

Vyriausyb\u0117s veikimas vertinamas 7,14 balo, politinis dalyvavimas – 6,67 balo, politin\u0117 kult\u016bra – 5,63 balo, o pilietin\u0117s laisv\u0117s – 8,53 balo.<\/p>\n

Tiesa, su \u0161iais rezultatais Lietuva papuola \u012f tr\u016bkum\u0173 turin\u010di\u0173 demokratij\u0173 kategorij\u0105.<\/p>\n

Pana\u0161\u0173 \u012fvertinim\u0105 yra peln\u0119 ir Latvija (7,66 balo; 33 pozicija), Lenkija (7,4 balo; 39 pozicija). I\u0161 regiono valstybi\u0173 geriausiai vertinama Estija (8,13 balo; 21 pozicija). \u0160i \u0161alis vertinama kaip gerai veikianti demokratija.<\/p>\n

Politologas prof. Algis KRUPAVI\u010cIUS \u201eVakaro \u017einioms” sak\u0117, kad indeksais, net ir pa\u010diu garsiausiu – \u201eThe Economist” – pernelyg pasitik\u0117ti negalima, nes juos sudarin\u0117ja ekspertai, kurie net n\u0117ra lank\u0119si tam tikrose vertinamose valstyb\u0117se.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Tiesa, pasak jo, indeksai tam tikras tendencijas parodo ir atitinka realyb\u0119. Nes, pavyzd\u017eiui, \u012fvardijama, kad pilnos demokratijos valstyb\u0117s yra tokios, kaip Norvegija ar Islandija, Turkijoje – hibridinis re\u017eimas, Rusijoje ar \u0160iaur\u0117s Kor\u0117joje – autoritariniai re\u017eimai ir pan.<\/p>\n

\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 pas mus su demokratija, kaip ir rodo indeksai, ne visi\u0161kai viskas tvarkoje.<\/p>\n

Taip, rinkimai yra laisvi, bet per juos b\u016bna \u012fvairi\u0173 incident\u0173. Pavyzd\u017eiui, kai prezidento rinkim\u0173 antrame rate 1997 m. rung\u0117si Valdas Adamkus su Art\u016bru Paulausku ar 2004 m., kai V.Adamkus rung\u0117si su Kazimiera Prunskiene, neva sugedo Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos kompiuteriai ir staiga rezultatai labai pasikeit\u0117.<\/p>\n

Toki\u0173 incident\u0173 b\u016bna tikrai da\u017enai.<\/p>\n

Bet ne vien d\u0117l \u0161i\u0173 incident\u0173 m\u016bs\u0173 demokratijos b\u016bkl\u0117 reikalauja poky\u010di\u0173. Viena svarbiausi\u0173 problem\u0173 – teisin\u0117s valstyb\u0117s, \u012fstatym\u0173 vir\u0161enyb\u0117s b\u016bkl\u0117. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Lietuva \u0161lubuoja abiem kojomis ir d\u0117l to turime daugyb\u0119 vie\u0161\u0173 skandal\u0173. Tiesa, galima pritarti \u201eThe Economist” \u012f\u017evalgoms, kad pliuralizmas per rinkimus veikia.<\/p>\n

Tre\u010dias dalykas – nepasitik\u0117jimas vald\u017eia yra did\u017eiulis ir tuo i\u0161siskiriame i\u0161 kit\u0173 valstybi\u0173. Ir nepasitiki vald\u017eia ne tie, kurie nebalsavo, nes jie nuo politikos yra nusi\u0161alin\u0119 visais aspektais, bet tie, kurie balsavo”, – konstatavo profesorius.<\/p>\n

Anot politologo, d\u0117l to kalti patys politikai.<\/p>\n

\u201eTai – politin\u0117s tvarkos ir politin\u0117s sistemos problema. Jei pus\u0117 visuomen\u0117s nusi\u0161alina nuo politikos, tai situacija yra absoliu\u010diai nenormali.<\/p>\n

Ta\u010diau ir nenusi\u0161alin\u0119 rei\u0161kia nepasitenkinim\u0105 vald\u017eia. Kod\u0117l? Vald\u017eios ir visuomen\u0117s susvetim\u0117jimas atsiranda ne d\u0117l visuomen\u0117s, o d\u0117l vald\u017eios veiksm\u0173. Kai politiniai lyderiai atsakydami \u012f kritik\u0105 parei\u0161kia, kad po ketveri\u0173 met\u0173 i\u0161sirinksite tuos, kurie patinka… Tokio laipsnio arogancijos kitose \u0161alyse reik\u0117t\u0173 labai paie\u0161koti.<\/p>\n

Demokratini\u0173 \u0161ali\u0173 lyderiai taip nesielgia”, – teig\u0117 A.Krupavi\u010dius.<\/p>\n

Pasak jo, tikrosiose demokratin\u0117se valstyb\u0117se politikai atsi\u017evelgia \u012f visuomen\u0117s nuomon\u0119 – jei d\u0117l kokio nors skandalo kyla jos nepasitenkinimas, politikai traukiasi i\u0161 post\u0173.<\/p>\n

\u201eLietuvoje turime prie\u0161ing\u0105 paveiksl\u0105. Politikai da\u017enai yra aroganti\u0161ki, manoma, kad su visuomen\u0117s po\u017ei\u016briu galima nesiskaityti. Tas pats Kap\u010diamies\u010dio poligono atvejis rodo, kad su visuomene nesiskaitoma, su ja prad\u0117ta bendrauti tik kilus pasipiktinimui, kad su \u017emon\u0117mis niekas nekalba”, – pateik\u0117 pavyzd\u012f profesorius.<\/p>\n

Politologas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad indeksai rodo, jog demokratijos lygis po 2024 m. Seimo rinkim\u0173 Lietuvoje pager\u0117jo. Juose s\u0117kmingai pasirod\u0117 sistemini\u0173 partij\u0173 kritikuojama \u201eNemuno Au\u0161ra” (balsavo 14 proc. rink\u0117j\u0173), bet bandoma \u012fteigti, kad u\u017e \u0161i\u0105 partij\u0105 balsavo nei\u0161man\u0117liai, o jos \u012f kult\u016bros ministrus deleguotas atstovas imtas plakti net \u0161iam neprad\u0117jus dirbti.<\/p>\n

\u201ePas mus tam tikros politin\u0117s j\u0117gos yra marginalizuojamos, joms klijuojamos i\u0161ankstin\u0117s etiket\u0117s be joki\u0173 argument\u0173. Argument\u0173 kalbos Lietuvos politikoje yra labai ma\u017eai ir tai neprisideda prie demokratijos.<\/p>\n

Mokantys manipuliuoti masi\u0173 nuomone ir yra valdan\u010dioji galia. Lietuvos problema yra tame, kad alternatyvi\u0173 nuomoni\u0173 yra per ma\u017eai, nes jos yra marginalizuojamos, atmetamos, interpretuojamos kaip kra\u0161tutin\u0117s.<\/p>\n

\u201eAu\u0161rie\u010di\u0173” pasi\u016blyto kandidato \u012f kult\u016bros ministrus (jam net neleista nekritikuojamam padirbti 100 dien\u0173) pavyzdys parod\u0117, kad pas mus yra nepasitik\u0117jimo prezumpcija, ypa\u010d jei \u017emogus d\u0117l vien\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 netinka sistemai”, – reziumavo prof. A.Krupavi\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Ekspertai teigia, kad rinkimai pas mus yra laisvi, deja, per juos netr\u016bksta incident\u0173. Redakcijos archyvo nuotr.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":144336,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,24772,30,31,1165,138,34,35,24,11614,4142,3653,32,33,146,37,39,36,38,40,23,22,44,4794,28,29,340,26,27,74,75,76],"class_list":["post-144335","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-atsilikti","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-demokratija","tag-estija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-istatymai","tag-kaimynai","tag-krupavicius","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-latvija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-politikai","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rinkimai","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116335529344169665","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/144335","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=144335"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/144335\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/144336"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=144335"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=144335"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=144335"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}