{"id":144801,"date":"2026-04-03T07:30:34","date_gmt":"2026-04-03T07:30:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/144801\/"},"modified":"2026-04-03T07:30:34","modified_gmt":"2026-04-03T07:30:34","slug":"kausylu-seima-gyvenimas-vienkiemyje-su-sesiais-vaikais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/144801\/","title":{"rendered":"Kau\u0161yl\u0173 \u0161eima: gyvenimas vienkiemyje su \u0161e\u0161iais vaikais"},"content":{"rendered":"

Vilni\u0173 i\u0161keit\u0117 \u012f vienkiem\u012f<\/p>\n

Ilgai ne\u0161iota svajon\u0117 pagaliau virto k\u016bnu. \u0160eima pardav\u0117 tur\u0117t\u0105 but\u0105 Vilniuje, o gaut\u0173 pinig\u0173 u\u017eteko atiduoti paskol\u0105 bankui ir \u012fsigyti naujus namus, tad \u0161iandien Povilas su \u017emona ir \u0161e\u0161iais vaikais, i\u0161 kuri\u0173 paskutinysis gim\u0117 vos prie\u0161 kelet\u0105 savai\u010di\u0173, nam\u0173 lizdel\u012f kuria vienkiemyje, ka\u017ekur toli nuo didmies\u010dio Vilniaus.<\/p>\n

\u201ePrad\u017eioje ie\u0161kojome aplink Vilni\u0173, vis tiek ir bendruomen\u0117, ir draugai, did\u017eioji dalis \u017emoni\u0173 buvo ten, bet ka\u017ekaip nieko tokio, kas mus labai tenkint\u0173, ar atitikt\u0173 m\u016bs\u0173 poreikius, neradome. Tai tiesiog teko prapl\u0117sti paie\u0161k\u0105 ir radome viet\u0105 \u0160ilut\u0117s rajone, kuri labai patiko\u201c, \u2013 prisimena Povilas.<\/p>\n

Pasiteiravus, ar vieta, gerokai nutolusi nuo sostin\u0117s, kurioje liko brang\u016bs \u017emon\u0117s, nesukelia dvejoni\u0173, kad galb\u016bt reik\u0117jo gyventi ar\u010diau, Povilas \u0161ypteli ir sako, kad \u0161iuo sprendimu \u0161eima d\u017eiaugiasi. Nors gyvenamoji vieta \u0161iandien \u2013 tarp lauk\u0173, su artimiausiu kaimeliu u\u017e kilometro, atstumo klausimas, kaip sako Povilas, ilgainiui prarado svarb\u0105.<\/p>\n

\u201eSu laiku pasteb\u0117jome, kad su kuriais \u017emon\u0117mis bendrauji, su tais ir bendrauji, ir palaikysi ry\u0161\u012f nelabai svarbu, kokiu atstumu. O su kuriais ma\u017eiau, tai automati\u0161kai tas ry\u0161ys nutr\u016bksta, net nesusitinki gyvendamas 10\u201320 kilometr\u0173 atstumu pa\u010diame Vilniuje. Tai tas atstumas mums n\u0117ra tiek svarbus, o ir Lietuva i\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra didel\u0117\u201c, \u2013 ai\u0161kina daugiavaikis t\u0117tis.<\/p>\n

\"Sodyba <\/p>\n

Kad sprendimas i\u0161sikelti \u012f kaimi\u0161k\u0105 vietov\u0119 buvo teisingas, rodo ir tai, jog vienas svarbiausi\u0173 \u0161eimos tiksl\u0173 buvo ne tik i\u0161sikelti i\u0161 miesto, bet ir susikurti toki\u0105 kasdienyb\u0119, kurioje darbas, \u0161eima ir buitis neb\u016bt\u0173 i\u0161sibarst\u0119 po skirtingas vietas. Visgi i\u0161 prad\u017ei\u0173 d\u0117l to b\u016bta sunkum\u0173. Iki tol Povilas pasakoja dirb\u0119s su baldais, Vilniuje tur\u0117jo dirbtuves, buvo \u012fsitrauk\u0119s \u012f kino industrij\u0105 \u2013 stat\u0117 dekoracijas, dirbo su filmavimo aik\u0161tel\u0117mis. Visa tai buvo susij\u0119 su sostine, tod\u0117l i\u0161sikraus\u010dius \u0161i\u0173 pareig\u0173 vyras neteko.<\/p>\n

\u201e\u010cia buvo visi\u0161ka ne\u017einomyb\u0117 \u0161ioje vietoje, nes \u017emona pri\u017ei\u016bri vaikus vadinamose vaiko prie\u017ei\u016bros atostogose \u2013 ji ir neplanavo gr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105 Vilniuje, o a\u0161 tur\u0117jau savo dirbtuves, gaminau baldus, jau kur\u012f laik\u0105 dirbau su kino pramone, gaminome visokius dalykus, statydavome aik\u0161teles, nufilmavus \u2013 griaudavome, m\u016bs\u0173 \u012fmon\u0117 tur\u0117jo labai daug u\u017esakym\u0173. A\u0161 ten buvau laisvai samdomas, bet t\u0105 a\u0161 visi\u0161kai u\u017edariau, nes visa kino pramon\u0117 liko Vilniuje.<\/p>\n

Bet i\u0161va\u017eiavus \u012f visi\u0161k\u0105 ne\u017einomyb\u0119 labai greitai atsirado labai gera pozicija \u2013 dabar dirbu su v\u0117jo j\u0117gain\u0117mis, o dauguma j\u0173 vis tiek yra Vakar\u0173 Lietuvoje, tai planas mums susid\u0117liojo kuo puikiausiai\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi Povilas.<\/p>\n

\"Sodyba <\/p>\n

Namas, kuris dar tik tampa namais<\/p>\n

Visgi nagingos Povilo rankos puikiai pasitarnauja naujuose namuose. \u0160eimos pasirinkta sodyba buvo apleista beveik de\u0161imtmet\u012f. Tad jie visk\u0105 tvarko savomis rankomis, tod\u0117l tai tapo ilgalaikiu projektu, reikalaujan\u010diu fizinio darbo, kantryb\u0117s ir nuoseklumo. Visgi \u0161eima \u012f sodyb\u0105 persik\u0117l\u0117 ne i\u0161 karto. Pirmieji metai buvo skirti papras\u010diausiems, bet b\u016btiniems dalykams \u2013 kad apskritai b\u016bt\u0173 galima \u010dia leisti laik\u0105.<\/p>\n

\u201eApie por\u0105 met\u0173 va\u017ein\u0117dami po truput\u012f tvark\u0117m\u0117s, po to prie\u0161 \u012fsikeliant buvo laisvesnis laikas visoki\u0173 remont\u0173, tai pasidar\u0117me b\u016btiniausius dalykus, kuri\u0173 reikia, \u2013 susitvark\u0117me visus elektros \u012fvadus, vanden\u012f \u012fsived\u0117me \u012f namo vid\u0173, nes buvo tik \u0161ulinys, kanalizacij\u0105 \u2013 ir k\u0117l\u0117m\u0117s\u201c, \u2013 prad\u017ei\u0105 vienkiemyje prisimena Povilas.<\/p>\n

\"Sodyba <\/p>\n

Ta\u010diau net ir \u0161iandien darb\u0173 s\u0105ra\u0161as \u2013 ilgas, o pats namas vis dar reikalauja ne tik kosmetini\u0173 pagra\u017einim\u0173, o ir rimt\u0173 darb\u0173: \u201eNamo b\u016bkl\u0117 yra tokia, kur dar labai daug dalyk\u0173 reikia tvarkyti \u2013 tiek stog\u0105 keisti, tiek pamatus tvarkyti, netgi esminius tokius dalykus, ne tik kad nuda\u017eyti ar grindis i\u0161sikloti.\u201c<\/p>\n

Pasiteiravus, i\u0161 kur Povilas turi \u017eini\u0173, kaip \u012frengti gyvenimui nam\u0105, \u0161is neslepia \u2013 tai \u012fmanoma ne d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 i\u0161skirtini\u0173 geb\u0117jim\u0173, o d\u0117l u\u017esispyrimo ir pastang\u0173 i\u0161mokti net ir tai, ko niekada n\u0117ra band\u0119s.<\/p>\n

\u201eDid\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f gyvenimo dirbau su med\u017eiu, tod\u0117l niekada nebijojau darbo rankomis. Ka\u017ekiek buvo \u012fvairios praktikos, bet i\u0161 esm\u0117s labai daug i\u0161mokau pats \u2013 pasi\u017ei\u016bri, kaip daryti, supranti pat\u012f princip\u0105 ir viskas, o paskui gali improvizuoti, ir tai n\u0117ra taip sud\u0117tinga, kaip atrodo. Ai\u0161ku, \u017emona sak\u0117, kad mes neb\u016btume gyvenime va\u017eiav\u0119 \u012f toki\u0105 viet\u0105, jeigu tu nenor\u0117tum ir negeb\u0117tum to pasidaryti. Vis tiek reikia ir nema\u017eai \u012franki\u0173 \u2013 lengviau, kai juos turi. Tada atva\u017eiuoja ir draugai pad\u0117ti, ir visoki\u0173 niuans\u0173 atsiranda, bet svarbiausia \u2013 nepasiduoti sunkesniais momentais\u201c, \u2013 atvirauja Povilas.<\/p>\n

Paklaustas, kas motyvuoja nesustoti ir, kaip jis sako, nepasiduoti sunkesniais momentais, Povilas pabr\u0117\u017eia, kad \u012f priek\u012f labai stipriai veda turima vizija ir svajon\u0117s.<\/p>\n

\u201eVizija \u2013 sukurti namus, kurie b\u016bt\u0173 ne tik \u0161eimos, bet ir gimin\u0117s bei draug\u0173 namai, kur visiems b\u016bt\u0173 vietos, kad vaikams b\u016bt\u0173 laisv\u0117s augti ir pildyti savo tro\u0161kimus. Norisi i\u0161saugoti pat\u012f nam\u0105 \u2013 nors jis n\u0117ra kult\u016bros paveldas, m\u016bs\u0173 \u017einiomis jam yra apie 150 met\u0173, bet norisi i\u0161saugoti ir atkurti jo istorij\u0105. \u0160ie namai atrodo stipriai gyvesni u\u017e naujai statytus. Ai\u0161ku, laukia daug i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir ne\u017einomyb\u0117s, bet gro\u017eio irgi labai daug, tod\u0117l norisi tiesiog sukurti toki\u0105 erdv\u0119 ir gyvenimo laisv\u0119, kurioje gal\u0117tum sau susikurti darbo viet\u0105, daryti tai, kas patinka, ir m\u0117gautis procesu\u201c, \u2013 dalijasi svajone pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"Sodyba <\/p>\n

Vaikai mokosi namuose<\/p>\n

Paklaustas, kaip pavyksta visk\u0105 susp\u0117ti \u2013 pri\u017ei\u016br\u0117ti ir auginti \u0161e\u0161is vaikus, statyti namus ir dirbti darbus, kad b\u016bt\u0173 i\u0161 ko gyventi, \u2013 Povilas nesistengia kurti iliuzijos apie produktyvum\u0105. Prie\u0161ingai, jis pripa\u017e\u012fsta, kad daug dalyk\u0173 \u0161eima nesp\u0117ja, bet b\u016btent toks tempas ir yra s\u0105moningas pasirinkimas.<\/p>\n

\u201eMes su \u017emona susitar\u0117me, kad t\u0105 dien\u0105 darome tai, k\u0105 galime geriausiai, o jeigu per j\u0105 nepadarome nieko ap\u010diuopiamo, tai vis tiek buvo nebloga diena. Svarbiausia \u2013 neiti \u012f minus\u0105. Dienos gali b\u016bti tokios, kad nieko ap\u010diuopiamo nenuveiksi, bet vis tiek vaikai paaugo ir ka\u017eko i\u0161moko.<\/p>\n

Mes galime \u0161iandien visk\u0105 pasidaryti greitai ir paprastai, bet ilgainiui tai neturi tikro svorio. Mes einame ilgesniu keliu, ta\u010diau \u017ei\u016brint \u012f ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105 \u2013 kaip bus po 10 met\u0173 \u2013 supranti, kad tuomet jau gal\u0117si skinti ka\u017ekokius vaisius. Man irgi ka\u017ekada kilo mintis apie t\u0105 sunkum\u0105, bet kai turi daug vaik\u0173, turi d\u0117l ko stengtis. Tai pana\u0161u \u012f \u017emones, kurie gr\u012f\u017eo i\u0161 Sibiro, nes tur\u0117jo d\u0117l ko gr\u012f\u017eti. Kai turi daug vaik\u0173, tai didel\u0117 atsakomyb\u0117, bet kartu ir motyvacija jud\u0117ti \u012f priek\u012f, net kai b\u016bna sunku\u201c, \u2013 \u0161ypteli jis.<\/p>\n

\"Kau\u0161yl\u0173 <\/p>\n

O kalbant apie vaikus, svarbu pamin\u0117ti ir tai, kad \u0161eima yra pasirinkusi at\u017ealas ugdyti namuose. Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161i id\u0117ja Povilui k\u0117l\u0117 abejoni\u0173, ilgainiui ji tapo nat\u016bralia gyvenimo dalimi. To prie\u017eastis \u2013 noras b\u016bti su vaikais j\u0173 ankstyvame am\u017eiuje ir kurti ry\u0161\u012f. Be to, kasdienyb\u0117je Kau\u0161yl\u0173 at\u017ealos mokosi ne tik akademini\u0173 dalyk\u0173, bet ir gyvenimo: \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie fantasti\u0161kai daug i\u0161moksta tiesiog b\u016bdami lauke, jie mato visus procesus, mato gamt\u0105, stebi visokiausius lizdus, kiau\u0161inius, stebi, kaip peri pauk\u0161\u010diai, patys auginame ir vi\u0161tas, ir antis.\u201c<\/p>\n

Pasiteiravus, ar vaikai iki pat 12 klas\u0117s bus ugdomi namuose, Povilas sako, kad \u0161eima sprendimo \u0161iuo klausimu dar n\u0117ra pri\u0117musi.<\/p>\n

\u201eVyriausia dukra yra antrok\u0117, tai dar vis tiek yra pradin\u0117s klas\u0117s. Kol kas mes esame nutar\u0119, kad pradines klases mokysime namuose, nes tikrai gali pamokyti bet kuris, kuris yra baig\u0119s mokykl\u0105. V\u0117liau bus matyti, kaip mums sekasi ir kaip vaikai jau\u010diasi, nes nesame pasira\u0161\u0119 nuosprend\u017eio, kad b\u016btinai mokysime iki 12 klas\u0117s. Galb\u016bt ka\u017ekas i\u0161eis ir \u012f mokykl\u0105\u201c \u2013 svarsto pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"Sodyba <\/p>\n

Povilas skuba pasteb\u0117ti, kad da\u017enai klaidingai manoma, jog namuose ugdomi vaikai yra u\u017edaryti nuo pasaulio. Anaiptol \u2013 ma\u017eieji Kau\u0161ylos lanko ir b\u016brelius, susitinka su bendruomen\u0117s vaikais, nuolat bendrauja su draug\u0173 at\u017ealomis, tad ry\u0161io su i\u0161oriniu pasauliu jiems netr\u016bksta.<\/p>\n

\u201eTurime labai daug draug\u0173, kurie taip pat turi vaikus, aktyviai su jais bendraujame ir palaikome ry\u0161ius. M\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dios bendruomen\u0117je yra daug vaik\u0173, tod\u0117l da\u017enai va\u017eiuojame su jais \u012f \u012fvairius renginius. Da\u017enai \u017emon\u0117ms atrodo, kad tie, kurie ugdo vaikus namuose, laiko juos u\u017edarus ir niekur nei\u0161leid\u017eia, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 taip visi\u0161kai n\u0117ra. Be to, pati mokyklos bendruomen\u0117 yra labai aktyvi \u2013 tai ugdym\u0105 \u0161eimoje kuruojanti mokykla, kuri organizuoja daugyb\u0119 veikl\u0173 ir susitikim\u0173. Tod\u0117l santykio su kitais vaikais tikrai netr\u016bksta \u2013 pas mus nuolat va\u017eiuoja daug \u017emoni\u0173 pab\u016bti, pails\u0117ti\u201c, \u2013 pasakoja Povilas.<\/p>\n

Be to, sako pa\u0161nekovas, tokiu b\u016bdu geriau pastebimos vaik\u0173 stipryb\u0117s, o t\u0117vai stengiasi \u012f jas atsi\u017evelgti, prie\u0161ingai nei kartais nutinka mokykloje, kuomet d\u0117mesys koncentruojamas \u012f silpnybes, o ne stipriausius mokinio geb\u0117jimus.<\/p>\n

\u201eMes matome vaik\u0173 polinkius \u2013 kur jie gab\u016bs, kur ma\u017eiau gab\u016bs \u2013 ir stengiam\u0117s tai atpa\u017einti. Mokykloje tai da\u017enai sud\u0117tinga, nes ten pamatyti vaik\u0173 geb\u0117jimus ir susikoncentruoti \u012f juos n\u0117ra taip paprasta. Mes stengiam\u0117s labiau susitelkti \u012f vaik\u0173 stiprybes, o ne silpnybes. Ten, kur jie negab\u016bs, n\u0117ra verta d\u0117ti daug pastang\u0173, nes galb\u016bt tas dalykas niekada gyvenime nebus nei aktualus, nei patrauklus. Taip mes galime gana gerai pasteb\u0117ti j\u0173 gabumus ir stengtis juos nukreipti \u012f papildomas veiklas\u201c, \u2013 ai\u0161kina Povilas.<\/p>\n

O paklaustas, ar 6 vaikai \u2013 riba, pa\u0161nekovas pasakoja, kad \u0161is planas jau priklauso ne jam ir \u017emonai, o Dievui.<\/p>\n

\u201e\u010cia juokaujame su draugais, kurie taip pat augina penkis ar \u0161e\u0161is vaikus, kad pats skai\u010dius jau nebeatrodo toks reik\u0161mingas. O kalbant rimtai, m\u016bs\u0173, kaip \u017emoni\u0173, planas jau kaip ir u\u017ebaigtas, bet Dievo planai ne\u017einomi \u2013 viskas paai\u0161k\u0117s ateityje. Jei dar bus vaik\u0173, tai tikrai ne d\u0117l atsitiktinumo \u2013 viskas vyksta nat\u016braliai\u201c, \u2013 \u0161ypteli daugiavaikis t\u0117vas.<\/p>\n

Jau\u010dia turintys misij\u0105 visuomen\u0117je<\/p>\n

Savo gyvenimu \u0161eima dalijasi ir socialin\u0117je erdv\u0117je. Povilas kuria vaizdo \u012fra\u0161us \u201eYouTube\u201c platformai, \u017emona administruoja soc. tinkl\u0105 \u201eInstagram\u201c. Pasiteiravus, kod\u0117l atsirado poreikis rodyti savo kasdienyb\u0119 vie\u0161ai, Povilas pasakoja, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 tai buvo b\u016bdas i\u0161saugoti \u0161eimos prisiminimus ir akimirkas. Tik v\u0117liau tai sulauk\u0117 visuomen\u0117s susidom\u0117jimo ir virto savoti\u0161ka misija. <\/p>\n

\u201ePrad\u017eioje buvo \u201eInstagram\u201c \u2013 galvojome, jog vis tiek papras\u010diau savo archyv\u0105 kaupti tokioje erdv\u0117je, kur nereikia pa\u010diam visko labai sistemizuoti. Buvo noras \u012fam\u017einti, nes supratome, kad \u010dia bus labai daug proces\u0173 ir bus sunku atsiminti, kaip viskas vyko. V\u0117liau, augant auditorijai, atsirado ir tokia savoti\u0161ka misija. Pasteb\u0117jome, kad \u017emones tai \u012fkvepia \u2013 galb\u016bt kitoks gyvenimas, gal \u0161iek tiek padr\u0105sina: vieni imasi ka\u017ekoki\u0173 projekt\u0173, kiti gali pasitarti.<\/p>\n

O kas mus labai \u012fkvepia \u2013 kad yra \u017emoni\u0173, kurie pasidalina, jog mes juos \u012fkvepiame. Netgi buvo keletas atvej\u0173, kai sak\u0117, kad \u012fkvepiame juos apskritai tur\u0117ti vaik\u0173 \u2013 gal nesame vieninteliai, bet vieni i\u0161 \u012fkv\u0117pimo \u0161altini\u0173. A\u0161 galvoju, tai yra mil\u017eini\u0161ka misija, ypa\u010d \u0161iuo metu, kai tokia demografin\u0117 situacija Lietuvoje, kuri tikrai n\u0117ra auk\u0161tumose. Manau, kad tai yra labai svarbu.<\/p>\n

O \u201eYouTube\u201c atsirado tada, kai man nor\u0117josi \u012fam\u017einti visus tuos statybinius procesus. Tai prad\u0117jo labai patikti, tapo hobiu \u2013 anks\u010diau hobiai buvo sportas, bet v\u0117liau tam skyriau ma\u017eiau laiko, ka\u017ekaip nuo to atsiribojau, gal tiesiog neb\u0117ra tiek laiko. Tai irgi tapo savoti\u0161ka misija \u2013 \u012fkv\u0117pti, nors m\u016bs\u0173 auditorijos yra visi\u0161kai skirtingos: \u017emona kuruoja \u201eInstagram\u201c, o a\u0161 \u2013 \u201eYouTube\u201c. Misija ir yra tokia \u2013 matai, kad tai yra vertinga, o turinys n\u0117ra \u017ealingas, prie\u0161ingai \u2013 \u012fkvepiantis\u201c, \u2013 pasakoja Povilas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vilni\u0173 i\u0161keit\u0117 \u012f vienkiem\u012f Ilgai ne\u0161iota svajon\u0117 pagaliau virto k\u016bnu. \u0160eima pardav\u0117 tur\u0117t\u0105 but\u0105 Vilniuje, o gaut\u0173 pinig\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":144802,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,5270,26,27,692,22069],"class_list":["post-144801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-seima","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaikai","tag-vienkiemis"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116339607167656756","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/144801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=144801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/144801\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/144802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=144801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=144801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=144801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}