{"id":145348,"date":"2026-04-03T20:42:15","date_gmt":"2026-04-03T20:42:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/145348\/"},"modified":"2026-04-03T20:42:15","modified_gmt":"2026-04-03T20:42:15","slug":"pamirsti-miego-iprociai-kodel-nubundame-nakti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/145348\/","title":{"rendered":"Pamir\u0161ti miego \u012fpro\u010diai: kod\u0117l nubundame nakt\u012f"},"content":{"rendered":"

Istorijos, chronobiologijos ir antropologijos tyrimai rodo, kad \u017emoni\u0173 miego \u012fpro\u010diai per evoliucij\u0105 buvo gerokai \u012fvairesni, o nakties padalijimas \u012f dvi dalis gal\u0117jo b\u016bti \u012fprasta praktika, kuri vyravo t\u016bkstan\u010dius met\u0173 iki atsirandant gatvi\u0173 ap\u0161vietimui.<\/p>\n

Pirmasis ir antrasis miegas<\/p>\n

Istorijos, chronobiologijos ir antropologijos tyrimai rodo, kad \u017emoni\u0173 miego \u012fpro\u010diai per evoliucij\u0105 buvo gerokai \u012fvairesni, o nakties padalijimas \u012f dvi dalis gal\u0117jo b\u016bti \u012fprasta praktika, kuri vyravo t\u016bkstan\u010dius met\u0173 iki atsirandant gatvi\u0173 ap\u0161vietimui. Vienas pirm\u0173j\u0173 apie tai kalb\u0117ti prad\u0117jo Vird\u017einijos technologijos universiteto profesorius, istorikas Rogeris Ekirchas. Dar 2005 metais knygoje \u201eDienai baigiantis: naktis senaisiais laikais\u201c jis analizavo \u0161imtus archyvini\u0173 \u0161altini\u0173 \u2013 nuo viduram\u017ei\u0173 teism\u0173 protokol\u0173 iki asmenini\u0173 dienora\u0161\u010di\u0173 \u2013 ir nustat\u0117, kad Europoje bei kituose regionuose da\u017enai buvo vartojamos s\u0105vokos \u201epirmasis miegas\u201c ir \u201eantrasis miegas\u201c.<\/p>\n

Duodamas interviu \u017eurnalui BBC, Vird\u017einijos technologijos universiteto profesorius, istorikas Rogeris Ekirchas sak\u0117: \u201eMes praradome istorin\u0119 atmint\u012f apie tai, kad vidurnak\u010dio budrumas kadaise buvo laikomas normaliu rei\u0161kiniu, o ne problema.\u201c Interviu \u017eurnalui National Geographic jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad archyviniai \u012fra\u0161ai rodo, jog \u201epirmasis\u201c ir \u201eantrasis\u201c miegas buvo minimi taip nat\u016braliai, tarsi tai b\u016bt\u0173 savaime suprantama kasdienyb\u0117s dalis.<\/p>\n

\"Nemiga\"\/ <\/p>\n

Istoriniai \u0161altiniai, kuriuos analizavo R.Ekirchas, apima ir literat\u016br\u0105: 17\u201318 am\u017eiaus tekstuose \u017emon\u0117s apra\u0161ydavo, kaip po keli\u0173 valand\u0173 miego atsibusdavo, melsdavosi, skaitydavo ar net aplankydavo kaimynus, o tuomet v\u0117l gr\u012f\u017edavo miegoti iki au\u0161ros. \u0160is budrumo laikotarpis nebuvo suvokiamas kaip nemiga<\/a>. Prie\u0161ingai \u2013 tai buvo ramyb\u0117s ir apm\u0105stym\u0173 metas. Pavyzd\u017eiui, vienas ankstyviausi\u0173 ai\u0161ki\u0173 pamin\u0117jim\u0173 randamas 14 am\u017eiaus pabaigos angl\u0173 literat\u016broje.<\/p>\n

Vienas Geoffrio Chaucerio persona\u017e\u0173 i\u0161 \u201eKenterberio pasakojim\u0173\u201c \u2013 pagrindinis \u201eGinklane\u0161io pasakos\u201c veik\u0117jas \u2013 kalba apie \u012fvykius, nutikusius \u201epo pirmojo miego\u201c. \u0160i formuluot\u0117 nebuvo ai\u0161kinama ar detalizuojama \u2014 ji buvo vartojama kaip skaitytojui savaime suprantama laiko nuoroda, nes toks nakties padalijimas buvo \u012fprastas.<\/p>\n

Dar ry\u0161kesnis pavyzdys aptinkamas 17 am\u017eiaus Anglijos teismo dokumentuose. R.Ekirchas cituoja 1697 m. Londono baud\u017eiamojo teismo protokol\u0105, kuriame liudytojas ai\u0161kino, kad tam tikras \u012fvykis nutiko \u201eapie 12 valand\u0105 nakties, po jo pirmojo miego\u201c. Dokumente \u0161i fraz\u0117 pateikiama kaip tikslus laiko apib\u016bdinimas, be jokio papildomo paai\u0161kinimo. Tai rodo, kad \u201epirmasis miegas\u201c buvo standartinis laiko orientyras, suprantamas teismui ir klausytojams.<\/p>\n

Pana\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 esama ir Pranc\u016bzijos teismo archyvuose, asmeniniuose Europos gyventoj\u0173 dienora\u0161\u010diuose, medicininiuose tekstuose. Pavyzd\u017eiui, viename i\u0161 17 am\u017eiaus medicinini\u0173 dokument\u0173 minimos gydytoj\u0173 rekomendacijos pacientams po \u201epirmojo miego\u201c, susijusios su laiku maldoms ar vaist\u0173 vartojimu. Tai rodo, kad net medicinos praktikoje buvo atsi\u017evelgiama \u012f dvifaz\u0119 nakties strukt\u016br\u0105.<\/p>\n

R.Ekirchas interviu \u017eurnalui BBC kalb\u0117jo: \u201eKai prad\u0117jau tyrim\u0105, maniau, kad \u201epirmasis miegas\u201c bus metafora. Ta\u010diau dokumentuose jis vartojamas taip paprastai ir taip da\u017enai, kad tampa ai\u0161ku \u2014 tai buvo reali, kasdien\u0117 patirtis.\u201c<\/p>\n

\"Moteris\"\/ <\/p>\n

Poky\u010di\u0173 \u012fne\u0161\u0117 dirbtin\u0117 \u0161viesa<\/p>\n

Istorin\u0119 hipotez\u0119 apie \u012f kelias dalis suskirstyt\u0105 mieg\u0105 nakt\u012f papildo fiziologiniai tyrimai. 1992 m. \u017eurnale \u201eJournal of Sleep Research\u201c publikuotame tyrime psichiatras Thomas Wehras i\u0161 JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto apra\u0161\u0117 eksperiment\u0105, kuriame savanoriai keturias savaites kasdien 14 valand\u0173 praleisdavo tamsoje.<\/p>\n

Interviu \u017eurnalui \u201eNational Geographic\u201c T.Wehras, tuometinis Nacionalinio psichikos sveikatos instituto mokslininkas, ai\u0161kino: \u201ePo keli\u0173 savai\u010di\u0173 dalyvi\u0173 miegas spontani\u0161kai suskilo \u012f dvi dalis \u2013 tarp j\u0173 atsirasdavo viena ar kelios valandos ramaus budrumo.\u201c Jo teigimu, \u0161is modelis primin\u0117 istoriniuose \u0161altiniuose apra\u0161yt\u0105 segmentuot\u0105 mieg\u0105 ir leido manyti, kad toks ritmas gali b\u016bti nat\u016brali biologin\u0117 reakcija \u012f ilgesn\u012f tamsos period\u0105.<\/p>\n

Chronobiologai pabr\u0117\u017eia, kad mieg\u0105 reguliuoja cirkadinis ritmas ir paties organizmo poreikis miegoti. Oksfordo universiteto profesorius, neuromokslininkas ir Miego bei cirkadin\u0117s neurologijos instituto vadovas R.Fosteris interviu BBC teig\u0117: \u201eId\u0117ja, kad visi turime miegoti a\u0161tuonias valandas, yra pernelyg supaprastinta. Biologija yra kur kas lankstesn\u0117.\u201c Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad trumpi prabudimai nakt\u012f gali b\u016bti normali miego dalis, ypa\u010d jei \u017emogus po prabudim\u0173 v\u0117l u\u017emiega ir dien\u0105 jau\u010diasi gerai.<\/p>\n

Antropologiniai tyrimai taip pat suteikia papildom\u0173 \u017eini\u0173. 2015 m. \u017eurnale \u201eCurrent Biology\u201c publikuotame darbe tyr\u0117jai analizavo trij\u0173 med\u017eiotoj\u0173-rink\u0117j\u0173 bendruomeni\u0173 Tanzanijoje, Namibijoje ir Bolivijoje miego \u012fpro\u010dius. Tyrimo bendraautoris Jeromas Siegelis, Kalifornijos universiteto Los And\u017eele psichiatrijos profesorius, interviu \u201eThe New York Times\u201c teig\u0117: \u201eMes neradome \u012frodym\u0173, kad \u0161iose bendruomen\u0117se miegas b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai suskirstytas \u012f du atskirus blokus. Dauguma \u017emoni\u0173 miegojo vien\u0105 kart\u0105, nors trump\u0173 prabudim\u0173 pasitaik\u0117.\u201c Pasak jo, tai rodo, kad keli\u0173 dali\u0173 miegas nakt\u012f gal\u0117jo b\u016bti paplit\u0119s kai kuriose kult\u016brose ar klimato zonose, ta\u010diau n\u0117ra universali taisykl\u0117 visiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

\"Nemiga\"\/ <\/p>\n

Kita vertus, pernai \u017eurnale \u201eSleep Medicine\u201c paskelbtoje ap\u017evalgoje mokslininkai analizavo dviej\u0173 fazi\u0173 miego modelius istoriniame ir \u0161iuolaikiniame kontekste. Straipsnio autoriai teig\u0117, kad toks dviej\u0173 dali\u0173 miegas gali b\u016bti \u201eevoliuci\u0161kai prasminga alternatyva\u201c, ypa\u010d tam tikromis aplinkyb\u0117mis, pavyzd\u017eiui, esant sezoniniams \u0161viesos poky\u010diams ar nestandartiniams darbo grafikams. \u0160ios ap\u017evalgos autoriai pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u201evidurnak\u010dio budrumas neb\u016btinai rei\u0161kia patologij\u0105 \u2013 tai gali b\u016bti nat\u016brali miego strukt\u016bra\u201c.<\/p>\n

Toks dviej\u0173 fazi\u0173 nat\u016bralus miegojimas baig\u0117si su ap\u0161vietimo technologij\u0173 atsiradimu. T\u0105 patvirtino ir profesorius R.Ekirchas, duodamas interviu \u201eThe Guardian\u201c: \u201eDirbtin\u0117 \u0161viesa pama\u017eu i\u0161st\u016bm\u0117 sen\u0105j\u0105 nakties strukt\u016br\u0105. Kai naktis tapo trumpesn\u0117 socialine prasme, dingo ir nat\u016brali jos vidurio pauz\u0117.\u201c Pasak jo, gatvi\u0173 ap\u0161vietimas, pramon\u0117s revoliucija ir elektrinis ap\u0161vietimas suvienodino miego grafik\u0105 ir pavert\u0117 j\u012f vientisu bloku, atitinkan\u010diu darbo dienos ritm\u0105.<\/p>\n

Svarbu<\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117 klinikin\u0117 medicina \u012f \u0161iuos duomenis \u017ei\u016bri atsargiai. Miego specialistai sutinka, kad jei \u017emogus prabunda nakt\u012f, bet gali v\u0117l u\u017emigti ir dien\u0105 jau\u010diasi pails\u0117j\u0119s, tai neb\u016btinai rodo miego sutrikimus. Visgi jei pabudimai pacientui kelia nerim\u0105, t\u0119siasi ilgai ir kenkia darbingumui dienos metu, tai gali b\u016bti klinikin\u0117 problema. Pavyzd\u017eiui, naujausi mokslo darbai rodo, kad ne tik miego trukm\u0117, bet ir jo kokyb\u0117 bei \u012fpro\u010diai yra susij\u0119 su rimtomis sveikatos pasekm\u0117mis.<\/p>\n

\"Staliukas <\/p>\n

Recenzuotame 2025\u202fm. straipsnyje \u017eurnale \u201eSleep Medicine Clinics\u201c neurologijos ekspertai Ki\u2011Hwanas Ji ir Changas\u2011Ho Yunas, dirbantys Piet\u0173 Kor\u0117jos universitet\u0173 miego tyrim\u0173 centruose, pabr\u0117\u017eia, kad miego sutrikimai kenkia smegen\u0173 sveikatai bei kognityvin\u0117ms pacient\u0173 funkcijoms. J\u0173 tyrime ra\u0161oma, kad \u201emiegas yra esminis veiksnys smegen\u0173 sveikatai, jis leid\u017eia smegenims \u201eatsikratyti atliek\u0173\u201c \u2013 miegant \u0161alinamos susikaupusios kenksmingos med\u017eiagos. Nuolat kankinantis prastas miegas gali sutrikdyti smegen\u0173 darb\u0105, padidinti Alzheimerio ligos ar kitos neurodegeneracin\u0117s b\u016bkl\u0117s rizik\u0105.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Istorijos, chronobiologijos ir antropologijos tyrimai rodo, kad \u017emoni\u0173 miego \u012fpro\u010diai per evoliucij\u0105 buvo gerokai \u012fvairesni, o nakties padalijimas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":145349,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,7127,23,24852,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-145348","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-miegas","tag-naujienos","tag-nemiga","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116342721444949889","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/145348","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=145348"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/145348\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/145349"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=145348"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=145348"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=145348"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}