{"id":14688,"date":"2025-10-10T13:34:19","date_gmt":"2025-10-10T13:34:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/14688\/"},"modified":"2025-10-10T13:34:19","modified_gmt":"2025-10-10T13:34:19","slug":"aiskeja-kas-laukia-vokieciu-gatveje-atkastu-pamatu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/14688\/","title":{"rendered":"Ai\u0161k\u0117ja, kas laukia Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117je atkast\u0173 pamat\u0173"},"content":{"rendered":"

Vasar\u0105 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117<\/a> prad\u0117jo Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117s rekonstrukcij\u0105 \u2013 jau pirmojo etapo metu atidengti anks\u010diau Vokie\u010di\u0173 \u2013 Domininkon\u0173 gatvi\u0173 kampe stov\u0117jusi\u0173 pastat\u0173 m\u016brai ir r\u016bsiai. Nekilnojamojo kult\u016bros paveldo vertinimo taryba juos pripa\u017eino turin\u010diais verting\u0173j\u0173 savybi\u0173, i\u0161skyrus du fragmentus. Pastarieji bus i\u0161imti, o likusioje pamat\u0173 dalyje vykdomi neatid\u0117liotini saugojimo darbai.\u00a0<\/p>\n

Savivaldyb\u0117, bendradarbiaudama su ID Vilnius, prad\u0117jo skaitmeninti atkastus Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117s pamatus. Jie nuskenuoti pasitelkus LiDAR ir fotogrametrines technologijas, u\u017etikrinan\u010dias iki 0,5 cm tikslum\u0105. Tokio masto archeologiniai tyrimai gatv\u0117je atliekami pirm\u0105 kart\u0105, tad gatv\u0117s pamat\u0173 trima\u010diai modeliai taps svarbia kult\u016bros paveldo archyv\u0173 dalimi ir bus prieinami visuomenei.<\/p>\n

\u0160iuo metu gatv\u0117je montuojami lietaus nuotek\u0173 tinklai. Atkasti pamatai, tinkamai apsaugojus, u\u017epilami. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, modernios nuotek\u0173 sistemos \u012frengimas ir atkast\u0173 pamat\u0173 konservavimas reik\u0161mingai prisid\u0117s prie paveldo i\u0161saugojimo \u2013 po \u017eeme esantys pamatai i\u0161vengs lietaus vandens ar \u012f\u0161alo poveikio, tod\u0117l i\u0161liks ilgiau.<\/p>\n

\u201eVokie\u010di\u0173 gatv\u0117 \u2013 viena seniausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 Vilniaus senamies\u010dio gatvi\u0173. Rekonstruojant istorin\u0117s reik\u0161m\u0117s gatv\u0119 mes turime suderinti du tikslus \u2013 \u012frengti \u0161iuolaikinio miesto gyventoj\u0173 poreikiams pritaikyt\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 ir pagarbiai bei jautriai elgtis su paveldu, apsaugoti j\u012f pagal visus reikalavimus ir teis\u0117s aktus. Tod\u0117l turime b\u016bti kantr\u016bs ir pasireng\u0119, kad projektas gali u\u017etrukti \u0161iek tiek ilgiau\u201c, \u2013 sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas<\/a>.<\/p>\n

\u0160is gatv\u0117s rekonstrukcijos etapas \u2013 vienas i\u0161 de\u0161imties. Atsi\u017evelgiant \u012f suplanuotus darbus, kiekviename etape bus kasama pagal poreik\u012f ir situacij\u0105. Pasak projekto vadovo Roberto Zilinsko, tai sud\u0117tingas ir dinami\u0161kas projektas \u2013 kai kur u\u017eteks atkasti nedaug \u2013 tik tiek, kiek b\u016btina nauj\u0173 dang\u0173 pagrindui \u012frengti. Kitur, kur \u012frengin\u0117jami \u0161uliniai, nuotek\u0173 sistema ar po\u017eeminiai konteineriai, bus kasama giliau. Jis pabr\u0117\u017eia, jog Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117je b\u016bta senesni\u0173 ir svarbesni\u0173 pastat\u0173, tad galimai laukia dar daug \u012fdomi\u0173 atradim\u0173. Vis d\u0117lto, pasak R. Zilinsko, tai, kas \u017einoma teori\u0161kai, turi b\u016bti patikrinta prakti\u0161kai \u2013 atidengus ir \u012fvertinus radinius.<\/p>\n

Kokie pastatai \u010dia stov\u0117jo, kas juose gyveno ir kokios \u012fstaigos veik\u0117?<\/p>\n

Senoji Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117 buvo gerokai siauresn\u0117 nei dabartin\u0117. Vilniaus miesto muziejaus duomenimis, did\u017eioji dalis \u0161iuo metu atkast\u0173 pamat\u0173 apima 411 posesij\u0105 (taip vadinta miesto nam\u0173 valda su sklypu, priklausanti vienam savininkui), pa\u017eym\u0117t\u0105 1808 m. Vilniaus plane. XVIII a. prad\u0117tos r\u0119sti, bet taip ir nebaigtos statyti ba\u017eny\u010dios pamatai XIX a. prad\u017eioje buvo pritaikyti gyvenamajam namui, kur\u012f pasistat\u0117 Vilniaus universiteto<\/a> profesorius, architektas Mykolas \u0160ulcas.<\/p>\n

Per \u0161imtme\u010dius \u0161ioje vietoje veik\u0117 daugyb\u0117 parduotuvi\u0173 ir \u012fstaig\u0173. 19 a. viduryje \u010dia buvo \u012fsik\u016br\u0119s knygynas ir biliardin\u0117, bakal\u0117jos preki\u0173, vyno, galanterijos ir bald\u0173, tabako parduotuv\u0117s, metalo gamini\u0173, juvelyrin\u0117s dirbtuv\u0117s, laikrod\u017ei\u0173 dirbtuv\u0117, pinig\u0173 keitykla. Vienoje parduotuvi\u0173 buvo prekiaujama karinink\u0173 reikmenimis ir apdovanojimais, pir\u0161tin\u0117mis, ba\u017enytiniais reikmenimis, muilu. Prekiauta ir pirmos r\u016b\u0161ies arbata. Taip pat veik\u0117 gelumb\u0117s, \u0161viestuv\u0173, kaili\u0173 ir j\u0173 gamini\u0173 parduotuv\u0117s, vyno r\u016bsys ir kolonijini\u0173 preki\u0173 parduotuv\u0117 (prekiauta egzoti\u0161komis i\u0161 toli atve\u017etomis prek\u0117mis, tokiomis kaip arbata, prieskoniai ir pan.), restoranas<\/a>, plieno ir gele\u017eies gamini\u0173 parduotuv\u0117. 19 a. pabaigoje pastate veik\u0117 muzikos instrument\u0173, ra\u0161om\u0173j\u0173 ma\u0161in\u0117li\u0173, siuvimo ma\u0161in\u0173, dvira\u010di\u0173 ir kit\u0173 technikos naujovi\u0173 parduotuv\u0117.<\/p>\n

Ta\u010diau turb\u016bt garsiausia \u010dia veikusi \u012fstaiga \u2013 1863 m. duris atv\u0117r\u0119s pirmas modernus Vilniaus vie\u0161butis \u201eEuropa\u201c. Vie\u0161butyje buvo 50 kambari\u0173, veik\u0117 alaus baras ir pranc\u016bzi\u0161kas restoranas. Iki 15 val. \u010dia buvo si\u016blomi dienos piet\u016bs, o piet\u0173 ir vakarieni\u0173 metu vie\u0161bu\u010dio restorano<\/a> klientus d\u017eiugino kvartetas. \u201eEuropa\u201c i\u0161 kit\u0173 Vilniaus vie\u0161bu\u010di\u0173 i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad aptarnaujantis personalas kalb\u0117jo rus\u0173, lenk\u0173, vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kalbomis.<\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117s veid\u0105 visi\u0161kai pakeit\u0117 Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. liep\u0105, m\u016b\u0161iuose d\u0117l Vilniaus apgriauta dalis gatv\u0117s nam\u0173, dar daugiau j\u0173 sudeg\u0117. Negand\u0173 nei\u0161veng\u0117 ir vie\u0161butis \u201eEuropa\u201c. 1945\u20131955 m., likviduojant karo padarinius, aplink gatv\u0119 i\u0161griauti i\u0161tisi kvartalai. 20 a. 6\u20137 de\u0161imtmetyje praplatinta gatv\u0117, pastatyti nauji namai. 1962 m. suprojektuotas modernistinis kampinis Vokie\u010di\u0173 \u2013 Dominikon\u0173 gatvi\u0173 gyvenamasis namas, i\u0161dyg\u0119s vie\u0161bu\u010dio \u201eEuropa\u201c vietoje, ir tebestovintis iki \u0161iol.\u00a0<\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 \u2013 Domininkon\u0173 gatvi\u0173 sankry\u017eoje atkast\u0173 pamat\u0173 3D modelis:\u00a0https:\/\/vppub.blob.core.windows.net\/fotogrametrija\/Vokieciu_gatve\/Vokieciu_1_etap\/App\/index.html#%2F<\/a><\/p>\n

Prane\u0161imas parengtas kartu su Vilniaus miesto muziejumi<\/p>\n

\"\"<\/a>\"\"<\/a>\"\"<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vasar\u0105 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117 prad\u0117jo Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117s rekonstrukcij\u0105 \u2013 jau pirmojo etapo metu atidengti anks\u010diau Vokie\u010di\u0173 \u2013 Domininkon\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":14689,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,65,23,22,28,29,26,27,5177],"class_list":{"0":"post-14688","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujiena","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-vokieciu-g"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14688","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14688"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14688\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14689"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14688"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14688"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14688"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}