Oficiali Vilniaus augimo strategija yra didesnis tankumas miesto viduje, ta\u010diau realyb\u0117je pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f gyventojais itin spar\u010diai pild\u0117si sostin\u0117s pakra\u0161\u010diai. Ekspert\u0173 teigimu, aktyvi tolim\u0173 miesto rajon\u0173 urbanizacija kei\u010dia b\u016bsto kainos skai\u010diavimo logik\u0105 ir \u012f formul\u0119 \u012ftraukia naujas dedam\u0105sias: palygino, kiek ilguoju laikotarpiu kainuoja gyvenimas miesto centre ir pakra\u0161\u010diuose.<\/p>\n
\u201eVilniuje ilgus metus pirkdami ar nuomodamiesi b\u016bst\u0105 buvome prisiri\u0161\u0119 tik prie kvadratinio metro kainos. Kol miesto gyvenimas itin koncentravosi 5 km spinduliu aplink centr\u0105, tai buvo logi\u0161ka, ta\u010diau pama\u017eu ir mums ima galioti pasaulio didmies\u010di\u0173 standartai, pagal kuriuos \u012f b\u016bsto kain\u0105 yra \u012fskai\u010diuojamas ir, pavyzd\u017eiui, kasdieni\u0173 kelioni\u0173 laikas bei visi kiti ka\u0161tai, kuriuos sukuria pasirinkta gyvenamoji vieta\u201c, \u2013 sako vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 NT pl\u0117tros bendrovi\u0173 Lietuvoje \u201eKAITA Group\u201c vadovas bei vienas i\u0161 partneri\u0173 Ugnius Latvys.<\/p>\n
Jo teigimu, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f vilnie\u010di\u0173 skai\u010dius paaugo 13 proc., tad greta pl\u0117tros centriniuose miesto rajonuose nauji NT projektai buvo aktyviai pl\u0117tojami ir Pilait\u0117je<\/a>, Tarand\u0117je, Bajoruose, Visoriuose, Kaln\u0117nuose, Liepkalnyje, Santari\u0161k\u0117se, Pa\u0161ilai\u010diuose, palei Ukmerg\u0117s ir Mol\u0117t\u0173 plentus. Rekordi\u0161kai augo ir u\u017e oficiali\u0173 miesto rib\u0173 esantys Avi\u017eieniai bei Rie\u0161\u0117.<\/p>\n \u201eVerslo nor\u0105 kurti naujus projektus miesto pakra\u0161\u010diuose vis\u0173 pirma lemia pigesni sklypai, bet tuo pa\u010diu \u2013 ir paprastesn\u0117s bei greitesn\u0117s derinimo proced\u016bros. Pavyzd\u017eiui, pasirinkusiems NT pl\u0117toti \u0161alia miesto centro, leidimus derinti kartais tenka ir penkmet\u012f, tuo tarpu statant tu\u0161\u010diuose laukuose tam u\u017etenka met\u0173\u201c, \u2013 sako U. Latvys.<\/p>\n Naujakuri\u0173 nor\u0105 kurtis nuo centro nutolusiuose rajonuose did\u017ei\u0105ja dalimi taip pat galima ai\u0161kinti b\u016bsto kaina, \u012fsitikin\u0119s ekspertas, ta\u010diau da\u017enai \u012f j\u0105 ne\u012ftraukiami real\u016bs gyvenimo ka\u0161tai.<\/p>\n \u201ePeriferijoje b\u016bstas<\/a> \u0161iuo metu kainuoja apie 2,2\u20132,6 t\u016bkst. eur\u0173 u\u017e kv. m., tuo metu centrin\u0117se miesto dalyse \u2013 apie 3\u20134 t\u016bkst. eur\u0173. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai \u2013 tikrai reik\u0161mingas skirtumas, apie 40\u201380 t\u016bkst. eur\u0173. Ta\u010diau, norint suprasti tikr\u0105j\u012f vaizd\u0105, reik\u0117t\u0173 vertinti, kaip ka\u0161tai i\u0161sid\u0117sto per gyvenimo Vilniuje de\u0161imtmet\u012f\u201c, \u2013 sako \u201eKAITA Group\u201c vadovas.<\/p>\n 5 dienos kelyje kasmet<\/p>\n Remiantis tarptautiniais tyrimais, did\u017eiausias gyvenimo miesto pakra\u0161tyje ka\u0161tas, kuris paprastai n\u0117ra \u012ftraukiamas \u012f skai\u010diavimus renkantis b\u016bst\u0105, yra kasdien\u0117s kelion\u0117s.<\/p>\n Tarptautin\u0117s Nyderland\u0173 \u012fmon\u0117s \u201eTomTom\u201c, pirmaujan\u010dios skaitmenini\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173, navigacijos sistem\u0173 ir eismo informacijos srityje, 2025 m. indeksas rodo, kad Vilniuje rytinio piko metu 10 km kelion\u0117 trunka 29 min., vakare \u2013 35 min. 43 sek., vakarinio piko vidutinis greitis \u2013 apie 16,8 km\/val. Per metus d\u0117l sp\u016bs\u010di\u0173 piko metu vidutini\u0161kai prarandama 121 valanda, nurodoma indekse. \u201eJUDU\u201c 2024 m. statistika rod\u0117, kad vidutin\u0117 kelion\u0117 piko metu trunka dar ilgiau \u2013 40 min., nenurodant atstumo.<\/p>\n \u201eKitaip tariant, 5 paros kelyje, jei gyvenate 10 km nuo miesto centro ir dirbate centre. Pana\u0161iu spinduliu yra Pilait\u0117<\/a>, Pa\u0161ilai\u010diai ar Avi\u017eieniai. \u012e \u0161\u012f skai\u010di\u0173 nepatenka jokios papildomos kelion\u0117s: vaik\u0173 dar\u017eelis, mokykla, b\u016breliai, pramogos, i\u0161vykos apsipirkti ar pramogauti.<\/p>\n M\u016bs\u0173 laikas, \u017einoma, yra ne\u012fkainojamas, ta\u010diau, vertinant b\u016bsto kain\u0105, jis turi ir skaitin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105. Pritaikius vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio \u012fkain\u012f, galime skai\u010diuoti, kad kasmet kelyje i\u0161leid\u017eiame 1210 eur\u0173, o per de\u0161imtmet\u012f \u2013 ir 12 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2013 sako U. Latvys.<\/p>\n Prie \u0161io skai\u010diaus, jo teigimu, reik\u0117t\u0173 prid\u0117ti \u0161iuo metu spar\u010diai brangstan\u010dio ir apie 1,6 euro u\u017e litr\u0105 kainuojan\u010dio kuro bei automobilio eksploatacijos i\u0161laidas, ir suma per metus \u016bgtels dar 3\u20134 t\u016bkst. eur\u0173, o per de\u0161imtmet\u012f \u2013 net iki 50 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n \u201eVien \u0161ios matematin\u0117s u\u017eduoties pakanka suprasti, kad gyventi toje miesto dalyje, kurioje galima i\u0161vengti kasdieni\u0173 kelioni\u0173 automobiliu ar net i\u0161vis jo atsisakyti, ir darb\u0105, mokyklas bei pramogas pasiekti p\u0117s\u010diomis, vie\u0161uoju transportu, dvira\u010diu ar kitu b\u016bdu, yra ekonomi\u0161kai tvaresnis sprendimas. Ta\u010diau, kaip rodo tarptautin\u0117 ir Vilniaus praktika, transporto i\u0161laidos \u2013 tik viena i\u0161 daugelio b\u016bsto kainos dedam\u0173j\u0173\u201c, \u2013 teigia ekspertas.<\/p>\n Pasak jo, b\u016btent d\u0117l to pastaraisiais metais \u0117m\u0117 itin augti toki\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 neaugusi\u0173 rajon\u0173, kaip Vir\u0161uli\u0161k\u0117s, populiarumas \u2013 itin greitas susisiekimas su centru ir galimyb\u0117 patogiai keliauti be automobilio tampa vis svarbesniu kriterijumi.<\/p>\n \u201eDangorai\u017ei\u0173 \u201eNewton\u201c projekte antrojo etapo pardavimus tur\u0117jome prad\u0117ti anks\u010diau nei planuota, o \u0161iuo metu skubame derinti ir tre\u010diojo etapo statyb\u0173 leidim\u0105, nes matome, jog paklausa gyvenimui \u0161ioje miesto dalyje tik auga. I\u0161 naujakuri\u0173 da\u017enai girdime, kad b\u016btent patogus susisiekimas p\u0117s\u010diomis, dvira\u010diais, paspirtukais, vie\u0161uoju transportu bei visais kitais b\u016bdais, leid\u017eian\u010diais atsisakyti automobilio, lemia j\u0173 nor\u0105 kurtis Vir\u0161uli\u0161k\u0117se\u201c, \u2013 sako U. Latvys.<\/p>\n Pana\u0161ias tendencijas ekspertas teigia pastebintis ir kituose aplink centr\u0105 pl\u0117tojamuose projektuose Naujamiestyje<\/a> ar \u017dirm\u016bnuose<\/a> \u2013 naujakuriai itin akcentuoja galimyb\u0119 gyventi \u0161alia kasdieni\u0173 paslaug\u0173 ir pramog\u0173, nema\u017eai daliai jaunesni\u0173 b\u016bsto pirk\u0117j\u0173 svarbus yra ir \u201emiesto jausmas\u201c.<\/p>\n Did\u017eiausias pastarojo de\u0161imtme\u010dio i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 infrastrukt\u016bra<\/p>\n Tokie papildomi ka\u0161tai, kaip laikas, transportas ir kasdien\u0117 logistika, pasak \u201eKAITA Group\u201c vadovo, Vilniuje susiformavo d\u0117l miesto pl\u0117tros modelio, kuris per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f suk\u016br\u0117 strukt\u016brin\u012f neatitikim\u0105 tarp b\u016bsto ir infrastrukt\u016bros.<\/p>\n Jis, eksperto teigimu, yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l pigesnis b\u016bstas priemiestyje da\u017enai realyb\u0117je kainuoja daugiau nei gyvenimas centrin\u0117je miesto dalyje.<\/p>\n \u201eTai ry\u0161kiausiai matoma naujesniuose rajonuose, tokiuose kaip Bajorai, Tarand\u0117 ar Perk\u016bnkiemis. Juose per trump\u0105 laik\u0105 i\u0161kilo t\u016bkstan\u010diai but\u0173, ta\u010diau jie da\u017enai buvo vystomi kaip atskiros salos, kuriose tr\u016bksta pilnaver\u010dio miesto audinio \u2013 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173, poliklinik\u0173, dar\u017eeli\u0173 ar mokykl\u0173.<\/p>\n Ypa\u010d tai atsiskleid\u017eia vadinamuosiuose \u201emokykliniuose\u201c kam\u0161\u010diuose. Kadangi daugelyje naujesni\u0173 rajon\u0173 vis dar tr\u016bksta mokykl\u0173, t\u0117vai kasryt ve\u017ea vaikus \u012f centrines miesto dalis. Kiti yra priversti rinktis priva\u010dias mokyklas ar dar\u017eelius ir u\u017e juos mok\u0117ti vien tod\u0117l, kad valstybini\u0173 institucij\u0173 j\u0173 rajone tiesiog nepakanka\u201c, \u2013 sako U. Latvys.<\/p>\n Kitaip tariant, infrastrukt\u016bros tr\u016bkumas naujakuriams automati\u0161kai virsta finansiniu ka\u0161tu. Jau nekalbant apie naujus daugiabu\u010di\u0173 gyventojus, kurie iki \u0161iol neturi asfaltuot\u0173 gatvi\u0173, \u0161aligatvi\u0173 ar ap\u0161vietimo.<\/p>\n