{"id":147355,"date":"2026-04-07T02:14:07","date_gmt":"2026-04-07T02:14:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/147355\/"},"modified":"2026-04-07T02:14:07","modified_gmt":"2026-04-07T02:14:07","slug":"paulius-atkociunas-kur-verslai-dazniausiai-klysta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/147355\/","title":{"rendered":"Paulius Atko\u010di\u016bnas. Kur verslai da\u017eniausiai klysta?"},"content":{"rendered":"

Ketvirtinis planavimas<\/a> ir ilgalaik\u0117 strategija i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti kaip nesusij\u0119 valdymo modeliai, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jie sprend\u017eia skirtingus, bet vienas kit\u0105 papildan\u010dius klausimus.<\/p>\n

Ketvirtiniai tikslai leid\u017eia operatyviai valdyti veikl\u0105: nustatyti konkre\u010dius u\u017edavinius, vertinti rezultatus ir u\u017etikrinti finansin\u012f stabilum\u0105. Tuo metu ilgalaik\u0117 strategija atsako \u012f klausim\u0105, kur \u012fmon\u0117 nori b\u016bti po 5 ar 10 met\u0173 \u2013 koki\u0105 vert\u0119 ji kurs, kokiose rinkose veiks ir kuo skirsis nuo konkurent\u0173. Vien tik trumpalaikiai tikslai be strategijos gali duoti norim\u0105 rezultat\u0105 greitai, ta\u010diau ilgainiui silpnina organizacijos konkurencingum\u0105 ir galimybes augti.<\/p>\n

Kita vertus, vien strategijos taip pat nepakanka \u2013 be tarpini\u0173 tiksl\u0173 ir finansin\u0117s kontrol\u0117s ji gali likti ne\u012fgyvendinta. Kaip atrasti balans\u0105?<\/p>\n

Disonansas tarp tiksl\u0173: kas vyksta organizacijos viduje<\/p>\n

Praktikoje matome, kad did\u017eiausios problemos kyla ne tada, kai \u012fmon\u0117 pasirenka vien\u0105 ar kit\u0105 krypt\u012f, o kai \u0161i\u0173 dviej\u0173 kryp\u010di\u0173 nepavyksta suderinti arba apskritai tr\u016bksta ai\u0161kios planavimo sistemos. Tai ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja organizacijose, kur skirtingi padaliniai orientuojasi \u012f nevienodus tikslus: investuotojai ir pardavim\u0173 komandos siekia kuo greitesnio rezultato, finans\u0173 vadovas r\u016bpinasi likvidumu ir vertina investicijas<\/a>, kuri\u0173 gr\u0105\u017ea pasimatys tik ateityje, o vadovas ir valdyba \u2013 ilgalaike \u012fmon\u0117s kryptimi ir konkurencingumu.<\/p>\n

Jei \u0161ie tikslai n\u0117ra ai\u0161kiai susieti tarpusavyje, organizacijoje atsiranda disonansas \u2013 \u012fmon\u0117 gali rodyti gerus rezultatus atskirais ketvir\u010diais, ta\u010diau ne\u012fvertina, kaip priimti sprendimai veikia jos ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105. Sprendimai priimami orientuojantis \u012f greit\u0105 rezultat\u0105, tod\u0117l nat\u016braliai atsiranda \u012ftampa tarp, pavyzd\u017eiui, agresyvaus augimo ar didesnio skolos lygio siekiant greitesn\u0117s gr\u0105\u017eos ir ilgalaikio stabilumo.<\/p>\n

Prie\u0161ingu atveju, turint tik ilgalaik\u0119 vizij\u0105, bet nevaldant kasdien\u0117s veiklos ir pinig\u0173 sraut\u0173, kyla rizika, kad strateginiai tikslai taip ir liks nepasiekti.<\/p>\n

Praktikoje vienas papras\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u0161iai \u012ftampai suvaldyti \u2013 ai\u0161kus finansinis orientyras, pagal kur\u012f vertinami sprendimai. Pavyzd\u017eiui, siekis generuoti 15\u201320 proc. kapitalo gr\u0105\u017e\u0105 (ROE) leid\u017eia atsakyti, ar konkretus sprendimas kuria vert\u0119 ilguoju laikotarpiu, ar tik pagerina trumpalaikius rodiklius. Toks orientyras padeda nepasiduoti spaudimui siekti greito rezultato bet kokia kaina.<\/p>\n

Kaip gimsta nelogi\u0161ki sprendimai<\/p>\n

Da\u017enai problemos dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja tada, kai \u012fmon\u0117 veikia netur\u0117dama ai\u0161kios planavimo logikos \u2013 n\u0117ra suprantamai apibr\u0117\u017eta, kaip trumpalaikiai tikslai siejasi su ilgalaike kryptimi. Tokiais atvejais sprendimai priimami reaguojant \u012f situacij\u0105, o ne vadovaujantis kryptimi, ir ilgainiui tai tampa viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u012fmon\u0117 susiduria su sunkumais augant.<\/p>\n

Visa tai priveda prie nelogi\u0161k\u0173 sprendim\u0173, kai juos v\u0117liau vertiname ilgalaik\u0117s perspektyvos kontekste \u2013 investuojama \u012f pl\u0117tr\u0105<\/a>, kai ekonominis ciklas yra pike ir visa rinka laukia nuosmukio. Arba prie\u0161ingai \u2013 \u012fmon\u0117 i\u0161moka dividendus, nors gal\u0117t\u0173 i\u0161naudoti savo kapital\u0105 investicijoms ir konkurencingumui<\/a> stiprinti. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti racionalu, ta\u010diau ilgainiui tokie sprendimai silpnina \u012fmon\u0117s konkurencingum\u0105 ir atsparum\u0105.<\/p>\n

\u0160i problema ypa\u010d b\u016bdinga ma\u017eesniems verslams, kur da\u017enai tr\u016bksta ai\u0161kios strukt\u016bros ir sprendimai priimami reaguojant \u012f situacij\u0105, o ne vadovaujantis ai\u0161kia kryptimi. \u201eSwedbank\u201c patirtis rodo, kad \u012fmon\u0117s, kurios geba susieti ketvirtinius tikslus su ilgalaike strategija ir tai ai\u0161kiai komunikuoti organizacijos viduje, priima nuoseklesnius sprendimus ir i\u0161vengia vidin\u0117s sumai\u0161ties.<\/p>\n

Kur verslas klysta planuodamas?<\/p>\n

Kalbant apie da\u017eniausias klaidas, viena j\u0173 \u2013 ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173 aukojimas d\u0117l trumpalaiki\u0173 rezultat\u0173, pavyzd\u017eiui, agresyvus kain\u0173 ma\u017einimas ar pardavimai ne\u012fvertinant kliento mokumo. Taip pat da\u017enai pasitaiko, kad motyvacin\u0117s sistemos skatina pardavimus, ta\u010diau nevertina j\u0173 pelningumo, tod\u0117l organizacija juda ne ta kryptimi, kuri kuria ilgalaik\u0119 vert\u0119. Kita klaida \u2013 ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173 k\u0117limas neapibr\u0117\u017eiant tarpini\u0173 rodikli\u0173, d\u0117l ko tampa sunku \u012fvertinti, ar pasirinkta kryptis i\u0161 ties\u0173 veikia. Praktikoje tai da\u017enai pasirei\u0161kia ir kitais sprendimais, pavyzd\u017eiui, neinvestuojant \u012f papildomus \u017emogi\u0161kuosius resursus, d\u0117l ko ilgainiui darbuotojai perdega ir palieka \u012fmon\u0119.<\/p>\n

Vadovams, siekiantiems i\u0161laikyti balans\u0105, svarbiausia nuosekliai vertinti, kur ir kaip naudojamas \u012fmon\u0117s kapitalas bei koki\u0105 gr\u0105\u017e\u0105 jis kuria ilgesn\u0117je perspektyvoje. Patirtis rodo, jog ilguoju laikotarpiu laimi \u012fmon\u0117s, kurios ne tik turi ai\u0161kius ilgalaikius ir trumpalaikius planus, bet ir juos nuosekliai per\u017ei\u016bri, koreguoja, \u012fsivertina pasikeitusias rinkos s\u0105lygas. Tai leid\u017eia ne tik tur\u0117ti krypt\u012f, bet ir reguliariai pasitikrinti, kaip sekasi ja jud\u0117ti, o visai vadov\u0173 komandai \u2013 geriau suprasti, kokia kryptimi juda \u012fmon\u0117, ir i\u0161vengti skirting\u0173 tiksl\u0173 diktuojam\u0173 sprendim\u0173. Galiausiai, svarbu ne tik pasiekti ger\u0105 rezultat\u0105 \u0161iandien, bet ir suprasti, kokia kaina jis pasiekiamas \u2013 ar geras ketvir\u010dio rezultatas n\u0117ra kompensuojamas ilgalaikio konkurencingumo s\u0105skaita.<\/p>\n

Paulius Atko\u010di\u016bnas yra \u201eSwedbank\u201c Verslo klient\u0173 departamento direktorius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ketvirtinis planavimas ir ilgalaik\u0117 strategija i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti kaip nesusij\u0119 valdymo modeliai, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jie…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":147356,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,5790,6125,37,39,36,38,40,9751,25092,46,3358],"class_list":["post-147355","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-investicijos","tag-konkurencingumas","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-pletra","tag-strateginis-planavimas","tag-verslas","tag-verslo-nuomones"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116361013662292547","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/147355","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=147355"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/147355\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/147356"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=147355"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=147355"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=147355"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}