Kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 pa\u017eanga ateityje gali kelti rizik\u0105 \u201eBitcoin\u201c kriptografiniam saugumui, ta\u010diau \u0161i gr\u0117sm\u0117, anot naujos \u201eBernstein\u201c analiz\u0117s, yra valdoma ir vargiai sukels egzistencin\u012f sukr\u0117tim\u0105.<\/p>\n
Ataskaitoje \u201eBernstein\u201c komanda \u2013 Gautamas Chhugani, Mahika Sapra, Sanskaras Chindalia ir Harshas Misra \u2013 kvantin\u0119 kompiuterij\u0105 apib\u016bdino kaip \u201evaldom\u0105 atnaujinim\u0173 cikl\u0105\u201c, o ne \u201eegzistencin\u0119 rizik\u0105\u201c.<\/p>\n
Naujausi prover\u017eiai, \u012fskaitant \u201eGoogle\u201c tyrimus, rodan\u010dius, kad \u0161iuolaikinei \u0161ifravimo apsaugai \u012fveikti gali prireikti gerokai ma\u017eiau resurs\u0173, paspartino diskusijas apie galim\u0173 gr\u0117smi\u0173 terminus. Vis d\u0117lto, sukurti kvantinius kompiuterius, pakankamai galingus pakenkti \u201eBitcoin\u201c, dar trukdo didel\u0117s technin\u0117s kli\u016btys ir itin auk\u0161tos s\u0105naudos, tod\u0117l tai vis dar laikoma keli\u0173 met\u0173 perspektyva.<\/p>\n
\u201eBernstein\u201c vertinimu, kriptovaliut\u0173 industrija turi ma\u017edaug 3\u20135 metus pasiruo\u0161ti pokvantiniams saugumo atnaujinimams. Toks laikotarpis leist\u0173 pereiti prie kvantiniams i\u0161puoliams atsparesni\u0173 kriptografini\u0173 standart\u0173.<\/p>\n
Manoma, kad per\u0117jim\u0105 koordinuot\u0173 \u201eBitcoin\u201c atvirojo kodo k\u016br\u0117j\u0173 bendruomen\u0117 ir pagrindiniai projekto prisid\u0117tojai, kurie si\u016blo bei \u012fgyvendina protokolo pakeitimus konsensuso principu.<\/p>\n
Ekspertai da\u017eniausiai mini ma\u017edaug 10 met\u0173 horizont\u0105 iki kriptografijai reik\u0161ming\u0173 kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 \u2013 \u012frengini\u0173, teori\u0161kai galin\u010di\u0173 \u012fveikti \u0161iandien naudojam\u0105 \u0161ifravim\u0105.\n <\/p>\n
Kuo kvantin\u0117 gr\u0117sm\u0117 skiriasi ir kur \u201eBitcoin\u201c pa\u017eeid\u017eiamiausias<\/p>\n
Kvantin\u0117 kompiuterija nuo klasikin\u0117s skiriasi tuo, kad naudoja kubitus, galin\u010dius vienu metu koduoti kelias b\u016bsenas. Tai leid\u017eia kurti algoritmus, kurie teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 \u012fveikti pla\u010diai naudojamus \u0161ifravimo metodus, \u012fskaitant tuos, kurie saugo \u201eBitcoin\u201c pinigines.<\/p>\n
Ta\u010diau rizika n\u0117ra vienodai pasiskirs\u010diusi visame tinkle. Pasak \u201eBernstein\u201c, did\u017eiausi pa\u017eeid\u017eiamumai susitelkia senesn\u0117se \u201eBitcoin\u201c pinigin\u0117se ir adresuose, kuriuose pakartotinai naudojami vie\u0161ieji raktai \u2013 tokie atvejai yra labiau atviri potencialioms atakoms. Tuo tarpu naujesni pinigini\u0173 formatai ir gerosios praktikos, pavyzd\u017eiui, adreso nenaudojimas pakartotinai, \u0161i\u0105 rizik\u0105 reik\u0161mingai suma\u017eina.<\/p>\n
\u201eBitcoin\u201c kasimo procesas, paremtas SHA-256 mai\u0161os funkcija, \u201eBernstein\u201c vertinimu, n\u0117ra laikomas reik\u0161mingai pa\u017eeid\u017eiamu kvantini\u0173 atak\u0173 ar dirbtinio intelekto ir kvantin\u0117s kompiuterijos prover\u017ei\u0173 kontekste.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u201eBernstein\u201c i\u0161skiria kelis \u201eBitcoin\u201c adres\u0173 tipus, kurie gali b\u016bti jautresni kvantinei rizikai: pay-to-public-key (P2PK), pay-to-multisig (P2MS) ir pay-to-Taproot (P2TR).<\/p>\n
Ypa\u010d didel\u0117 rizika siejama su senesn\u0117mis, vadinamosiomis \u201elegacy\u201c pinigin\u0117mis. Skai\u010diuojama, kad ma\u017edaug 1,7 mln. \u201eBitcoin\u201c, \u012fskaitant apie 1,1 mln. BTC, siejam\u0173 su Satoshi Nakamoto, yra laikomi ankstyvuosiuose P2PK adresuose, kuriuose vie\u0161ieji raktai yra nuolat atskleisti.\n <\/p>\n
\n\t\t\t\tKaip vertinate \u0161\u012f \u012fra\u0161\u0105?\n\t\t\t<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kvantini\u0173 kompiuteri\u0173 pa\u017eanga ateityje gali kelti rizik\u0105 \u201eBitcoin\u201c kriptografiniam saugumui, ta\u010diau \u0161i gr\u0117sm\u0117, anot naujos \u201eBernstein\u201c analiz\u0117s, yra…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":151534,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[25512,15860,81,3177,25513,13078,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-151533","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-bernstein","9":"tag-bitcoin","10":"tag-business","11":"tag-kibernetinis-saugumas","12":"tag-kriptografija","13":"tag-kvantiniai-kompiuteriai","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviu","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116391948030108736","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/151533","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=151533"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/151533\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/151534"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=151533"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=151533"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=151533"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}