Jonas Bra\u0161kys<\/a>. Mano dalyvavimas spektaklyje buvo visi\u0161kas atsitiktinumas. Gav\u0119s kvietim\u0105 atsisakiau, nes tur\u0117jau b\u016bti kitame projekte. Tod\u0117l t\u0117vo vaidmeniui buvo pakviestas kitas aktorius, o \u0161is \u2013 perskait\u0119s scenarij\u0173, atsisak\u0117. Netik\u0117tai, atsilaisvinau a\u0161 ir prisijungiau prie Larisos b\u016bti jos vyru scenoje. Viskas gra\u017eiai sutapo.<\/p>\n\u2013 Kuo jus patrauk\u0117 spektaklio id\u0117ja?<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. Pirmiausia, su\u017eav\u0117jo gera dramaturgin\u0117 med\u017eiaga, para\u0161yta labai taupiai, nedaug\u017eod\u017eiaujant. Patiko, kad spektaklyje keliamos didel\u0117s t\u0117v\u0173 ir suaugusi\u0173 vaik\u0173 santyki\u0173 temos, kurios nei\u0161semiamos nei teori\u0161kai, nei prakti\u0161kai. O pamat\u0119s Lauryno ir Airidos choreografij\u0105 nuo pirm\u0173 sekund\u017ei\u0173 supratau, kad tai bus rimtas k\u016brinys.<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Laurynas, Airida ir Vidas yra jaunesn\u0117s kartos k\u016br\u0117jai, o 2013 m. j\u0173 atne\u0161ta id\u0117ja sujungti teatr\u0105 ir \u0161ok\u012f buvo nauja ir intriguojanti. Sudomino ir pati tematika \u2013 tuo metu emigracijos tema buvo itin aktuali. Spektaklis jautriai kalb\u0117jo apie t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 i\u0161siskyrim\u0105, bendravimo stok\u0105, emigracijos skaudulius. Jaut\u0117me stipri\u0105 \u0161ok\u0117j\u0173 bei re\u017eisieriaus Vido Bareikio sinergij\u0105, nor\u0117jom kartu nerti \u012f naujas patirtis ir bandymus scenoje.<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. Gal d\u0117l to taip visk\u0105 greit ir padar\u0117m, nes buvo labai \u012fdomu. Dirbome i\u0161vien \u2013 re\u017eisierius, \u0161ok\u0117jai, aktoriai. Visi \u0117jome \u012f vien\u0105 tiksl\u0105, lygiai, be hierarchijos. Tai buvo reta k\u016brybin\u0117 sinergija. Manau, \u0161i m\u016bs\u0173 patirtis ne\u012fkainojama ir a\u0161 ne\u017einau, ar kada pasikartos. \u0160is spektaklis \u2013 unikalus \u017eanras, kuris giliai ir jautriai palie\u010dia \u017ei\u016brov\u0105 ne tik per dramaturgij\u0105, bet ir judes\u012f. 2013 m. tokia teatrin\u0117 tradicin\u0117 vaidyba, sud\u0117ta ne i\u0161 gabaliuk\u0173 kaip mozaikoje, o kurioje viskas tarpusavyje s\u0105veikauja, buvo nauja.<\/p>\n
\u2013 Kaip \u017ei\u016brovai pri\u0117m\u0117 teatro ir \u0161okio jungin\u012f?<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. \u017di\u016brovai i\u0161 karto suprato \u0161\u012f nauj\u0105 rei\u0161kin\u012f, jautriai j\u012f kaskart i\u0161gyveno. Nuo moksleivi\u0173 iki senjor\u0173, visi vienbalsiai sak\u0117, spektaklis sujudina ka\u017ek\u0105 viduje, palie\u010dia jautri\u0105 styg\u0105.<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Kart\u0105 po spektaklio Grenlandijoje, Nacionalinio teatro vadov\u0117 pasidalijo asmeniniais i\u0161gyvenimais, kaip ji scenoje atpa\u017eino savo ir mamos bendravim\u0105, taip pat savo ir dukros santykius. Tai buvo did\u017eiausias komplimentas visai komandai. Tai tik patvirtina, kad Mindaugo Nastaravi\u010diaus dramaturgija yra gyva, atliepia bendra\u017emogi\u0161kus i\u0161gyvenimus, o temos \u2013 visiems atpa\u017e\u012fstamos.<\/p>\n
\u2013 Kaip keit\u0117si \u201eKelion\u0117 namo\u201c per dvylika met\u0173?<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Spektaklis tapo dar gilesnis. Gal emigracijos tema jau ne tokia aktuali, bet t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santykiai \u2013 am\u017eini. Tai k\u016brinys apie \u0161eim\u0105, apie tai, kas liko nepasakyta, apie skaud\u017ei\u0105 tyl\u0105, kuri kartais skamba garsiau u\u017e \u017eod\u017eius.<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. Spektaklio temos nesensta, nes kalba apie mus visus, yra universalios tiek laike, tiek vietoje. Kartu keit\u0117m\u0117s ir mes, dabar geriau suprantame \u0161ok\u012f, judes\u012f, kaskart vis kitaip i\u0161gyvename vaidmenis, gal d\u0117l to spektaklis kaskart stipriai u\u017ekabina \u017ei\u016brov\u0105, nes i\u0161lieka gyvas.<\/p>\n
\u2013 Jonai, esate sak\u0119s, kad \u201eKelion\u0117 namo\u201c \u2013 tai eksperimentas, kuriame susijungia \u0161iuolaikinis \u0161okis ir tikra dramos kalba, ne vien metaforos. Kaip \u0161iandien vertinate \u0161\u012f eksperiment\u0105?<\/p>\n
\u2013 \u0160is eksperimentas visi\u0161kai pavyko. Iki \u0161iol nesu mat\u0119s jautresnio \u0161okio ir teatro junginio. Tai visos komandos \u2013 re\u017eisieriaus, \u0161ok\u0117j\u0173, aktori\u0173 nuopelnas. Spektaklyje \u0161okis kalba savo kalba, drama \u2013 savo, \u012fsijungia muzika, viskas persipina ir kartu sudaro vien\u012f. \u201eKelion\u0117 namo\u201c man kaip i\u0161 dugno i\u0161trauktas perlas, \u017eiba \u012fvairiom spalvom, spinduliuoja. Bendra sinergija pakelia spektaklio temperat\u016br\u0105 bei palie\u010dia egzistencines problemas, kurioje buitin\u0117s situacijos ir konfliktai \u012fgauna meno form\u0105, kuri\u0105 supranta visi. Man atrodo, kad mes visi bendrom j\u0117gom radom rakt\u0105 ir atrakinom duris \u012f \u0161\u012f glaud\u0173 teatro ir \u0161okio jungin\u012f.<\/p>\n
\u2013 \u0160\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f \u201eKelion\u0117je namo\u201c vaidinsite paskutin\u012f kart\u0105. Kaip jau\u010diat\u0117s prie\u0161 atsisveikinim\u0105 su \u0161iuo spektakliu?<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Gaila, kad paskutinis kartais, bet viskas turi pabaig\u0105. \u012e scen\u0105 eisime auk\u0161tai i\u0161k\u0117l\u0119 galvas. D\u017eiaugiuosi, kad tiek met\u0173 gal\u0117jome b\u016bti \u0161io jautraus k\u016brinio dalimi, kuriame pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje dramos teatras suskamb\u0117jo \u0161okio ritmu.<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. Li\u016bdna, nes t\u0117vo vaidmuo \u0161iame spektaklyje buvo mano mylimiausias per pastaruosius penkiolika met\u0173. Tai vaidmuo, kurio negalima suvaidinti vienodai. Kas kart\u0105 vis ka\u017ek\u0105 atrandi, ka\u017ek\u0105 naujai suskausta vis kitoj vietoj nuo gilios dramaturgijos ir gerai para\u0161ytos pjes\u0117s. Smalsu, k\u0105 naujo atrasiu paskutin\u012fkart. Tad eisiu kaip \u012f paskutin\u012f m\u016b\u0161\u012f, atiduosiu vis\u0105 save kaip toje spektaklio scenoje, kur Laurynas \u0161oka kovotojo \u0161ok\u012f \u2013 kupin\u0105 kovos, skausmo ir suvokimo, kad ne visos kovos laimimos.<\/p>\n
\u2013 Koks ry\u0161kiausias prisiminimas lik\u0119s i\u0161 \u0161io spektaklio patir\u010di\u0173?<\/p>\n
\u2013 Jonas Bra\u0161kys. Ry\u0161kiausiai atsimenu \u017ei\u016brov\u0173 akis. Kai pasibaigus spektakliui susitinka \u017evilgsniai \u2013 supranti, kad mes vieni kitus supratome. Tas ry\u0161ys su publika i\u0161liks visam.<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Kart\u0105 po spektaklio prie man\u0119s pri\u0117jo vienas vyresnis vyras, dirbantis informacini\u0173 technologij\u0173 srityje, ir pasak\u0117: \u201ea\u0161 apsiverkiau, steb\u0117damas dukros \u0161ok\u012f\u201c. Tada supratau, koki\u0105 gali\u0105 turi \u0161is k\u016brinys \u2013 visus be i\u0161imties priver\u010dia pajusti, i\u0161gyventi.<\/p>\n
\u2013 Kaip nor\u0117tum\u0117te, kad \u201eKelion\u0117 namo\u201c gyvuot\u0173 toliau po paskutinio rodymo?<\/p>\n
\u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Nor\u0117\u010diau, kad spektaklis b\u016bt\u0173 \u012fra\u0161ytas \u2013 kad po daugelio met\u0173 teatrologai gal\u0117t\u0173 pamatyti, kok\u012f pokyt\u012f padar\u0117 Laurynas, Airida ir visa k\u016brybin\u0117 komanda. Jie i\u0161pl\u0117t\u0117 \u0161okio teatro ribas ir pirmieji taip dr\u0105siai sujung\u0117 j\u012f su drama.<\/p>\n
\u201eLow Air\u201c i\u0161 dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldyb\u0117 ir Lietuvos kult\u016bros taryba.<\/p>\n
Spektaklis \u201eKelion\u0117 namo\u201c \u2013 tai jautrus k\u016brinys, kuris daugiau nei de\u0161imtmet\u012f kalb\u0117jo apie artumo, praradimo ir gr\u012f\u017eimo namo temas. Paskutinis spektaklio \u201eKelion\u0117 namo\u201c rodymas spalio 11 d. 19 val. Men\u0173 spaustuv\u0117je, \u0160iltadar\u017eio g. 6, Vilnius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Papasakokite apie spektaklio \u201eKelion\u0117 namo\u201c prad\u017ei\u0105. \u2013 Larisa Kalpokait\u0117. Pamenu, paskambino Laurynas ir Airida \u2013 \u201eLow Air\u201c…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":15232,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[113,4694,4693,37,39,36,38,5317,40,114],"class_list":{"0":"post-15231","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-entertainment","9":"tag-jonas-braskys","10":"tag-larisa-kalpokaite","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-low-air","16":"tag-lt","17":"tag-pramogos"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15231","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15231"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15231\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15232"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15231"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15231"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15231"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}