{"id":154859,"date":"2026-04-16T13:12:08","date_gmt":"2026-04-16T13:12:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/154859\/"},"modified":"2026-04-16T13:12:08","modified_gmt":"2026-04-16T13:12:08","slug":"katastrofa-gali-pasikartoti-del-cernobylio-aidi-ekspertu-perspejimai-butina-imtis-veiksmu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/154859\/","title":{"rendered":"Katastrofa gali pasikartoti? D\u0117l \u010cernobylio aidi ekspert\u0173 persp\u0117jimai \u2013 b\u016btina imtis veiksm\u0173"},"content":{"rendered":"<p>\u0160\u012f prane\u0161im\u0105 \u0161i\u0105 savait\u0119 i\u0161platino \u201eGreenpeace\u201c. Jie \u012fsp\u0117jo, kad galimas vidinio radiacinio apsauginio gaubto griuvimas u\u017edarytoje \u010cernobylio atomin\u0117je elektrin\u0117je Ukrainoje gali kelti pavoj\u0173, kad radioaktyviosios med\u017eiagos pateks \u012f aplink\u0105.<\/p>\n<p>Persp\u0117jim\u0105 organizacija paskelb\u0117 likus vos kelioms dienoms iki \u010cernobylio avarijos, kuri iki \u0161iol laikoma did\u017eiausia branduoline katastrofa pasaulyje, 40-\u0173j\u0173 metini\u0173. 1986 m. baland\u017eio 26 d., kai Ukraina dar buvo Soviet\u0173 S\u0105jungos dalis, elektrin\u0117s reaktorius sprogo, u\u017eter\u0161damas did\u017eiul\u012f plot\u0105, apimant\u012f Ukrain\u0105, Baltarusij\u0105 ir Rusij\u0105.<\/p>\n<p>Po avarijos aplink sunaikint\u0105 reaktori\u0173 skubiai buvo pastatyta vidin\u0117 plieno ir betono konstrukcija, vadinama sarkofagu, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 tolesniam radiacijos plitimui.<\/p>\n<p>Po daugyb\u0117s met\u0173, 2016 m. lapkri\u010dio m\u0117n., siekiant sustiprinti vidin\u012f gaubt\u0105, buvo pastatytas auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 metalinis kupolas, vadinamas Naujojo saugaus gaubto (New Safe Confiment, \u2013 NSC) konstrukcija, kurio kaina siek\u0117 1,5 mlrd. eur\u0173 ir kuris dabar yra apgadintas, ra\u0161o \u201eEuronews\u201c.<\/p>\n<p>Kod\u0117l ekspertai nerimauja d\u0117l \u010cernobylio?<\/p>\n<p>Kyjivas ne kart\u0105 \u012fsp\u0117jo, kad Rusija taikosi \u012f elektrin\u0119 nuo pat 2022 m. Maskvos visapusi\u0161kos invazijos \u012f Ukrain\u0105, \u012fskaitant ir pra\u0117jusius metus, kai vasario m\u0117nes\u012f rusi\u0161kas dronas smog\u0117 \u012f i\u0161orin\u012f apvalkal\u0105.<\/p>\n<p>Nors Tarptautin\u0117 atomin\u0117s energijos agent\u016bra (TATENA) i\u0161 prad\u017ei\u0173 neprane\u0161\u0117 apie jokius radiacijos nuot\u0117kius, gruod\u017eio m\u0117nes\u012f ji patvirtino, kad drono sm\u016bgis sugadino plienin\u0119 konstrukcij\u0105 ir \u0161i nebeu\u017etikrina radiacijos sulaikymo.<\/p>\n<p>TATENA generalinis direktorius Rafael Grossi sak\u0117, kad patikrinimas \u201epatvirtino, jog apsaugin\u0117 konstrukcija prarado savo pagrindines saugos funkcijas, \u012fskaitant izoliacijos paj\u0117gum\u0105, ta\u010diau taip pat nustatyta, kad jos laikan\u010diosios konstrukcijos ar steb\u0117jimo sistemos nepatyr\u0117 ilgalaik\u0117s \u017ealos\u201c.<\/p>\n<p>R. Grossi prid\u016br\u0117, kad nors buvo atlikti kai kurie remonto darbai, \u201evisapusi\u0161kas atstatymas teb\u0117ra b\u016btinas, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 tolesniam b\u016bkl\u0117s blog\u0117jimui ir u\u017etikrinti ilgalaik\u0119 branduolin\u0119 saug\u0105\u201c.<\/p>\n<p>\u010cernobylio remontui reik\u0117s ma\u017edaug 500 mln. eur\u0173<\/p>\n<p>Pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f Pranc\u016bzijos u\u017esienio reikal\u0173 ministras Jean-No\u00ebl Barrot apskai\u010diavo, kad kupolo remontui reik\u0117s beveik 500 mln. eur\u0173.<\/p>\n<p>\u201e\u0160\u012f vakar\u0105 pristat\u0117me pirm\u0105j\u012f finansin\u012f \u017ealos, kuri\u0105 padar\u0117 \u0161is dronas, \u012fvertinim\u0105, kuris siekia apie 500 mln. eur\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 J. N. Barrot po to, kai kovo m\u0117nes\u012f pirmininkavo G7 u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0173 susitikimui.<\/p>\n<p>\u201eGreenpeace\u201c prane\u0161\u0117, kad, nepaisant tam tikr\u0173 restauravimo pastang\u0173, apsauginis skydas dar n\u0117ra visi\u0161kai atstatytas. Organizacija \u012fsp\u0117jo, kad tai didina radioaktyvumo i\u0161siskyrimo rizik\u0105, ypa\u010d jei sugri\u016bt\u0173 vidin\u0117 konstrukcija.<\/p>\n<p>\u201eTai b\u016bt\u0173 katastrofi\u0161ka, nes sarkofago viduje yra keturios tonos dulki\u0173, labai radioaktyvi\u0173 dulki\u0173, kuro granuli\u0173, mil\u017eini\u0161kas radioaktyvumo kiekis\u201c, \u2013 \u0161\u012f m\u0117nes\u012f \u017einiasklaidos agent\u016brai AFP sak\u0117 \u201eGreenpeace Ukraine\u201c vyresnysis branduolin\u0117s energetikos specialistas Shaunas Burnie.<\/p>\n<p>\u201eO kadangi Naujojo saugaus gaubto \u0161iuo metu negalima remontuoti, jis negali veikti taip, kaip buvo suprojektuotas, tod\u0117l yra radioaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161siskyrimo galimyb\u0117\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 Sh. Burnie.<\/p>\n<p>\u201eGreenpeace\u201c teigimu, norint i\u0161vengti nekontroliuojamo griuvimo, b\u016btina i\u0161ardyti vidinio apvalkalo nestabilius elementus, ta\u010diau tolesnius darbus objekte trukdo Rusijos vykdomi nuolatiniai puolimai.<\/p>\n<p>Be \u201eGreenpeace\u201c \u012fsp\u0117jimo, elektrin\u0117s direktorius Sergijus Tarakanovas taip pat \u012fsp\u0117jo, kad jei raketa nukrist\u0173 netoli objekto, d\u0117l sm\u016bgio konstrukcijai gr\u0117st\u0173 griuvimo pavojus.<\/p>\n<p>\u201eO kaip parod\u0117 1986 m. avarija&#8230; radioaktyviosios dalel\u0117s nepripa\u017e\u012fsta sien\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 S. Tarakanovas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160\u012f prane\u0161im\u0105 \u0161i\u0105 savait\u0119 i\u0161platino \u201eGreenpeace\u201c. Jie \u012fsp\u0117jo, kad galimas vidinio radiacinio apsauginio gaubto griuvimas u\u017edarytoje \u010cernobylio atomin\u0117je&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":154860,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-154859","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116414562056810428","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/154859","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=154859"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/154859\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/154860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=154859"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=154859"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=154859"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}