{"id":155346,"date":"2026-04-17T05:43:31","date_gmt":"2026-04-17T05:43:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/155346\/"},"modified":"2026-04-17T05:43:31","modified_gmt":"2026-04-17T05:43:31","slug":"dezinformacijos-itaka-kaip-kuriamos-melagienos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/155346\/","title":{"rendered":"Dezinformacijos \u012ftaka: kaip kuriamos melagienos"},"content":{"rendered":"

Aiste, kaip tu manai, kiek apskritai \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s yra kriti\u0161ki tam, k\u0105 mato, girdi, perskaito? Ar jau esame stipr\u016bs atskirdami faktus nuo nuomoni\u0173, patikim\u0105 informacij\u0105 nuo dezinformacijos? Ar vis d\u0117lto \u0161iame kelyje judame per l\u0117tai? Kaip informacinio ra\u0161tingumo temoje lietuviai atrodo \u017evelgiant pla\u010diau Europos, galb\u016bt pasaulio kontekste?<\/p>\n

Galima pasid\u017eiaugti, kad Lietuvos pozicija Medij\u0173 ra\u0161tingumo indekse, kur\u012f kasmet sudaro Atviros visuomen\u0117s institutas, \u012fsik\u016br\u0119s Sofijoje, nuosekliai kyla, vadinasi, auga lietuvi\u0173 geb\u0117jimai atskirti patikim\u0105 informacij\u0105 nuo nepatikimos ir nepasiduoti manipuliacijoms. \u0160is indeksas vertina tokius aspektus kaip \u017einiasklaidos laisv\u0117, \u0161vietimas, visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo vieni kitais lygis ir skaitmeninis ra\u0161tingumas. Pagal \u0161iuos rodiklius Lietuva \u017eengia koja kojon su daugeliu Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173, ta\u010diau atsilieka nuo \u0160iaur\u0117s Europos, o i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173 \u2013 nuo Estijos.<\/p>\n

Skandinavijos \u0161alys ir Estija puosel\u0117ja auk\u0161t\u0105 medij\u0173 ir informacinio ra\u0161tingumo kult\u016br\u0105, ugdo pilie\u010di\u0173 geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti manipuliacijas informacija<\/a> ir kriti\u0161kai vertinti turin\u012f nuo dar\u017eelio. Informacinis ra\u0161tingumas \u0161iose valstyb\u0117se yra puikiai integruotas \u012f \u0161vietimo sistem\u0105. Tuo tarpu Lietuvoje ai\u0161kaus formalaus medij\u0173 ir informacinio ra\u0161tingumo \u0161vietimo vis dar labai tr\u016bksta, taip pat atsiliekame su informacini\u0173 technologij\u0173 kompetencij\u0173 ugdymu, kas irgi lemia ma\u017eesn\u012f atsparum\u0105 informacin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms.<\/p>\n

Kriti\u0161kumas ir geb\u0117jimas aptikti manipuliacijas, nepasiduoti dezinformacijos skleid\u0117j\u0173 \u012ftakai gali b\u016bti ugdomas. Taigi, nors turime tam tikr\u0105 prana\u0161um\u0105 prie\u0161 kitas valstybes d\u0117l okupacijos patirties, didesnio m\u016bs\u0173 regiono problematikos ir santyki\u0173 su Rusija, Baltarusija i\u0161manymo, to nepakanka tvariam kolektyviniam atsparumui informacin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms pasiekti. Turime nuosekliai to mokytis.<\/p>\n

\u017dvelgiant dar pla\u010diau, \u012f pasaulin\u012f kontekst\u0105, Lietuva taip pat atrodo neblogai. Vertinant medij\u0173 ir informacinio ra\u0161tingumo lyg\u012f, esame toje pa\u010dioje grup\u0117je kaip Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos ar Japonija, ta\u010diau mus lenkia Kanada ar Australija, kurios pagal jau min\u0117tus rodiklius yra artimesn\u0117s \u0160iaur\u0117s Europos valstyb\u0117ms.<\/p>\n

Ar tai galima suvesti su tam tikrais demografiniais rodikliais? Kuriai visuomen\u0117s grupei labiausiai b\u016bdingas sveikas kriti\u0161kumas informacijai ir kam jo visgi labiausiai tr\u016bksta?<\/p>\n

Kaip jau min\u0117jau, medij\u0173 ir informacinio ra\u0161tingumo lygis \u0161alyse tiesiogiai priklauso nuo \u0161vietimo ir jo kokyb\u0117s. Taigi, i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161 ties\u0173 da\u017eniau b\u016bna atsparesni informacin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms nei ma\u017eiau i\u0161silavin\u0119. Taip pat studijuodami auk\u0161tojoje mokykloje tam tikrus dalykus \u017emon\u0117s grei\u010diausiai \u012fgis specifini\u0173 \u017eini\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 grei\u010diau identifikuoti tam tikro tipo manipuliacijas. Pavyzd\u017eiui, politikos mokslus studijuojantis \u017emogus grei\u010diausiai geb\u0117s tiksliau identifikuoti su \u0161ia sritimi susijusi\u0105 dezinformacij\u0105, medicin\u0105 studijuojantis re\u010diau pasiduos pseudomoksliniams teiginiams, susijusiems su vakcinomis ar medicina. O humanitarin\u0117s pakraipos studentai grei\u010diausiai tur\u0117s geresnius geb\u0117jimus atpa\u017einti retorines manipuliacijas.<\/p>\n

\"\u201eDelfi\u201c <\/p>\n

Kalbant apie skirtingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 atsparum\u0105 informacin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms, egzistuoja toks paradoksas. Nors vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s laikomi pa\u017eeid\u017eiamesni dezinformacijai ir apgavyst\u0117ms d\u0117l menkesni\u0173 informacini\u0173 technologij\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir tarsi gal\u0117tume manyti, kad jaunoji karta, vis\u0105 gyvenim\u0105 augusi su internetu, ir puikiai i\u0161mananti socialinius tinklus, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsparesn\u0117, i\u0161 ties\u0173 apklausos rodo, kad jauni \u017emon\u0117s taip pat labai pa\u017eeid\u017eiami d\u0117l d\u0117mesio stokos, nenoro tikrinti turin\u012f. Taigi, skirting\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 \u017emon\u0117ms tr\u016bksta skirting\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kas daro juos pa\u017eeid\u017eiamus, vieniems \u2013 skaitmeninio ra\u0161tingumo, kitiems \u2013 geb\u0117jimo sutelkti d\u0117mes\u012f ir analizuoti vartojam\u0105 turin\u012f.<\/p>\n

Kalbant apie demografij\u0105, svarbu ir tai, kad \u012f kai kurias visuomen\u0117s grupes dezinformacijos skleid\u0117jai taikosi labiau nei \u012f kitas. Pavyzd\u017eiui, Baltijos \u0161alyse da\u017enai stebime \u012f rusakalb\u0119 ma\u017eum\u0105 nutaikytas dezinformacijos kampanijas, kurias vykdo Lietuvai prie\u0161i\u0161kos valstyb\u0117s, kuriomis siekiama kelti \u012ftamp\u0105, keisti \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsitikinimus.<\/p>\n

Kaip dirbtinis intelektas kei\u010dia situacij\u0105 dezinformacijos kontekste? Regis, naujien\u0173 srautas ir iki tol buvo didelis, melagien\u0173 \u2013 irgi, ta\u010diau dabar reikia keliskart didesnio budrumo ir jo reik\u0117s vis daugiau?<\/p>\n

Informaciniame lauke dirbtinis intelektas gali b\u016bti ir ginklas, ir vaistas. Jis atveria galimybes grei\u010diau pasitikrinti internete randam\u0105 informacij\u0105 ar suteikia lengvesn\u0119 prieig\u0105 prie patikimos informacijos \u0161altini\u0173, ta\u010diau labai svarbu juo naudotis protingai. Kitaip sakant, nepasitik\u0117ti 100 procent\u0173 ir visada atsiversti pirminius \u0161altinius, paie\u0161koti juose informacijos, kuri\u0105 mini dirbtinis intelektas. Tik tokiu atveju \u0161ie \u012frankiai gali pad\u0117ti gauti daugiau patikimos informacijos, o ne dar labiau trikdyti.<\/p>\n

\u017dinoma, problem\u0173, kurias kuria platus dirbtinio intelekto naudojimas, taip pat apstu. Jis atveria galimybes labai efektyviai, greitai ir pigiai kurti didelius informacijos kiekius. Vadinasi, klaidingos informacijos \u2013 taip pat. Net i\u0161 pa\u017ei\u016bros nekalti satyriniai politikus ar kitus \u017einomus veik\u0117jus vaizduojantys paveiksl\u0117liai prisideda prie informacinio triuk\u0161mo ir gali formuoti m\u016bs\u0173 \u012fsitikinimus, mes \u012f juos reaguojame, komentuojame.<\/p>\n

Pasitelkus dirbtin\u012f intelekt\u0105, taip pat lengviau manipuliuoti tam tikromis temomis, siekiant dirbtinai sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u0161ios temos yra labai aktualios ir svarbios. Dirbtinai i\u0161kelti tam tikr\u0173 asmen\u0173 svarb\u0105 bei populiarum\u0105. Dirbtinio intelekto generuojamas turinys taip pat prisideda prie agresyvesni\u0173 neapykantos kalbos kampanij\u0173.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, \u0161is d\u017einas jau i\u0161leistas ir butelio ir geriausia, k\u0105 dabar galime padaryti, \u2013 siekti su\u017einoti daugiau apie dirbtinio intelekto veikimo b\u016bdus, po\u017eymius, padedan\u010dius atpa\u017einti DI sugeneruot\u0105 turin\u012f ir galimas manipuliacijas DI atsakymais. Manau, kad i\u0161mintingai naudojamas DI gali tapti informuotum\u0105 didinan\u010diu \u012frankiu, ta\u010diau labai svarbu nuolat gilinti savo \u017einias \u0161ioje srityje.<\/p>\n

Kalbant apie informacijos \u0161altinius \u2013 kiek jie svarb\u016bs \u017emoni\u0173 pasitik\u0117jimui? Kas \u017emon\u0117ms svarbiausia \u2013 sklaidos kanalas, konkretus \u017eurnalistas ar kitas informacijos skleid\u0117jas ir jo autoritetas? Kas yra tie \u201epasitik\u0117jimo ABC\u201c?<\/p>\n

Pastarojo meto tendencijos rodo, kad, ypa\u010d jaunesn\u0117 karta, vis labiau linkusi pasitik\u0117ti asmenyb\u0117mis, o ne konkre\u010diu naujien\u0173 kanalu. Da\u017eniau pasitik\u0117jimo kredit\u0105 duodame m\u0117gstamiems ekspertams, komentatoriams, socialini\u0173 tinkl\u0173 \u201einfluenceriams\u201c ir tik v\u0117liau \u017ei\u016brime \u012f platform\u0105, kurioje jie rei\u0161kiasi. Augant pasitik\u0117jimui asmenyb\u0117mis, tuo pa\u010diu liudijam m\u0105\u017etant\u012f pasitik\u0117jim\u0105 oficialia \u017einiasklaida. Apklausos rodo, kad oficialiais \u017einiasklaidos kanalais pasaulyje pasitiki ma\u017eiau nei 50 proc. \u017emoni\u0173, o JAV \u0161is rodiklis nukrito net iki 28 proc.<\/p>\n

\"\u201eDelfi\u201c <\/p>\n

Didesnis pasitik\u0117jimas asmenyb\u0117mis neb\u016btinai turi kelti nerim\u0105. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s apskritai informacin\u0117je erdv\u0117je vis da\u017eniau ie\u0161ko autenti\u0161kumo, nat\u016bralumo. \u0160i tendencija gali pad\u0117ti auk\u0161tos kompetencijos \u017emon\u0117ms, ekspertams b\u016bti pasteb\u0117tiems ir i\u0161girstiems, ta\u010diau tai taip pat rei\u0161kia, kad mokslininkai, ekspertai turi mokytis b\u016bd\u0173, kaip kurti savo \u012fvaizd\u012f vie\u0161ojoje erdv\u0117je, bendrauti su visuomene, eiti \u012f kontakt\u0105.<\/p>\n

Kas yra, tavo manymu, tos pa\u010dios svarbiausios ir sveikiausios kritinio m\u0105stymo, informacinio ra\u0161tingumo gair\u0117s? Kaip nenueiti \u012f pernelyg didel\u012f nepasitik\u0117jim\u0105 viskuo, kas mus pasiekia, bet tuo pa\u010diu i\u0161laikyti adekvat\u0173 budrum\u0105 atsirenkant naujienas, \u0161altinius, faktus?<\/p>\n

I\u0161 ties\u0173, labai svarbu, kad kriti\u0161kumas nevirst\u0173 cinizmu, nes tuo taip pat gali pasinaudoti dezinformacijos skleid\u0117jai, net ir teising\u0105 informacij\u0105 i\u0161vadinantys melaginga. Tokiu b\u016bdu sukeliamas tik dar didesnis chaosas ir \u017emogus ima nepasitik\u0117ti apskritai nieko. \u0160is fenomenas vadinamas \u201emelagio dividendais\u201c.<\/p>\n

Medij\u0173 ir informacinio ra\u0161tingumo kontekste yra kelios sistemos, kurios gali pad\u0117ti ugdyti kriti\u0161k\u0105 mint\u012f. Papras\u010diausia i\u0161 j\u0173 vadinama SIFT. \u0160is metodas sako, kad vertinant nauj\u0105 informacij\u0105 svarbiausia atlikti \u0161ias u\u017eduotis \u2013 susilaikyti nuo impulsyvaus dalijimosi nauja informacija, ypa\u010d jeigu ji kelia stiprias emocijas ar yra labai nauja ir nepatikrinta; pasitikrinti informacijos \u0161altin\u012f ir atsakyti sau, ar tikrai galime pasitik\u0117ti, kad \u0161is \u0161altinis skelbs patikim\u0105 informacij\u0105; paie\u0161koti daugiau informacijos ta pa\u010dia tema kituose \u0161altiniuose, pavyzd\u017eiui, kituose naujien\u0173 portaluose ir palyginti, ar visi jie skelbia toki\u0105 pa\u010di\u0105 informacij\u0105. Taip pat surasti pirmin\u012f informacijos \u0161altin\u012f, pavyzd\u017eiui, jei socialiniame tinkle matome tik 10 s trukm\u0117s vaizdo i\u0161karp\u0105 i\u0161 interviu \u2013 reik\u0117t\u0173 surasti pilnos trukm\u0117s interviu. Jei matome i\u0161verst\u0105 i\u0161 kitos kalbos eksperto citat\u0105 \u2013 reik\u0117t\u0173 paie\u0161koti daugiau informacijos, kaip ji skamba originalo kalba ir kokiame kontekste originaliai buvo pamin\u0117ta.<\/p>\n

Tai \u2013 tokia elementari informacin\u0117 higiena. Kelis kartus j\u0105 atlikus galiausiai \u012fprasime ir jau intuityviai nebenor\u0117sime priimti naujos informacijos neatlik\u0119 tokios paie\u0161kos, kuri da\u017eniausiai u\u017eima vos kelias minutes.<\/p>\n

\"Skleid\u017eiamos <\/p>\n

Kalbant apie \u017emoni\u0173 psichologij\u0105 \u2013 kas \u010dia mums labiausiai ki\u0161a koj\u0105 atsirenkant informacij\u0105? Ar stipriai veikia patvirtinimo \u0161ali\u0161kumas, polinkis selektyviai rinkis t\u0105 informacij\u0105, kuri sutampa su \u012fsitikinimais, ir tuomet jau \u012f \u0161altin\u012f, fakt\u0173 svarum\u0105 gilintis ma\u017eiau? Ar emocijos \u2013 baim\u0117, pyktis, d\u017eiaugsmas \u2013 daro \u012ftak\u0105 informacijos patikimumo vertinimui? Galiausiai, ar suveikia pseudoautoritet\u0173 naudojimas, kuomet tekste nurodoma, kad \u201eekspertas tvirtina\u201c ir pan.?<\/p>\n

Visi \u0161ie psichologiniai mechanizmai \u2013 patvirtinimo \u0161ali\u0161kumas, polinkis selektyviai rinkis t\u0105 informacij\u0105, emocingos kalbos poveikis \u2013 daugiausia ir lemia tai, kad pasiduodame dezinformacijos ir propagandos poveikiui. N\u0117 vienas nesame visi\u0161kai nuo to apsaugotas, tik ma\u017eiau informacini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 turintys \u017emogus, tik\u0117tina, bus paveiktas primityvesni\u0173 manipuliacij\u0173, o daugiau \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 turin\u010diam \u017emogui gal tokia manipuliacija pasirodys net juokinga. Bet galiausiai j\u012f gali u\u017ekabinti \u017eymiai labiau sofistikuoti manipuliacijos informacija b\u016bdai. Sofistikuotos informacin\u0117s atakos da\u017enai gimsta itin kvalifikuot\u0173 strateg\u0173 galvose, o jie puikiai i\u0161mano \u017emogaus psichologijos mechanizmus, geba i\u0161naudoti silpnybes, nuostatas, kolektyvin\u0119 patirt\u012f. B\u016btent d\u0117l to kovos su dezinformacija pastangos netur\u0117t\u0173 apsiriboti tik techniniu manipuliacij\u0173 atpa\u017einimu ir informacijos patikros metodais. Manau, kad prie \u0161i\u0173 pastang\u0173 tur\u0117t\u0173 prisid\u0117ti ir psichologai. Nes tik suprat\u0119, kas lemia, kad patikime vienu ar kitu klaidinan\u010diu naratyvu, galime auginti i\u0161 ties\u0173 tvar\u0173 atsparum\u0105 ir kriti\u0161kum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Aiste, kaip tu manai, kiek apskritai \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s yra kriti\u0161ki tam, k\u0105 mato, girdi, perskaito? Ar jau esame…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":155347,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,3822,34,35,24,7853,32,33,37,39,36,38,40,12278,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-155346","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dezinformacija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-informacija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-melas","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116418458888382820","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/155346","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=155346"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/155346\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/155347"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=155346"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=155346"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=155346"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}