{"id":156983,"date":"2026-04-19T07:24:15","date_gmt":"2026-04-19T07:24:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/156983\/"},"modified":"2026-04-19T07:24:15","modified_gmt":"2026-04-19T07:24:15","slug":"netrukus-isigalios-naujas-draudimas-pazeideju-laukia-baudos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/156983\/","title":{"rendered":"Netrukus \u012fsigalios naujas draudimas, pa\u017eeid\u0117j\u0173 laukia baudos"},"content":{"rendered":"

Taip pat jau visai netrukus \u012fsigalios naujas draudimas miestuose deginti angl\u012f ir durpes. Savivaldyb\u0117s gal\u0117s skirti baudas. Tikimasi, kad tai pad\u0117s suma\u017einti oro u\u017eter\u0161tum\u0105.<\/p>\n

Kaip matuojamas oro u\u017eter\u0161tumas<\/p>\n

Aplinkos apsaugos agent\u016bros Aplinkos oro kokyb\u0117s vertinimo skyriaus ved\u0117jos Vilmos Bimbait\u0117s paklaus\u0117me, kokiu b\u016bdu matuojamas oro u\u017eter\u0161tumas Vilniuje. Ji paai\u0161kino, kiek ir kuriose miesto vietose yra \u012frengta oro kokyb\u0117s matavimo \u012frengini\u0173.<\/p>\n

\u201eLietuvoje aplinkos or\u0105 ter\u0161ian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 steb\u0117sen\u0105 atlieka Aplinkos apsaugos agent\u016bra. Stacionari\u0173 automatini\u0173 oro kokyb\u0117s tyrim\u0173 sto\u010di\u0173 (OKTS) visoje Lietuvoje \u0161iuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 \u012frengtos Kaune ir Klaip\u0117doje, po 1 \u2013 \u0160iauliuose, Panev\u0117\u017eyje, taip pat kaimi\u0161kosiose vietov\u0117se \u2013 \u017demaitijos, Dz\u016bkijos ir Auk\u0161taitijos regionuose. Po vien\u0105 toki\u0105 stot\u012f \u012frengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didel\u0117s oro u\u017eter\u0161tumo rizikos pramon\u0117s objektai \u2013 K\u0117dainiuose, Ma\u017eeikiuose, Naujoje Akmen\u0117je ir Jonavoje\u201c, \u2013 paai\u0161kino specialist\u0117.<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

Anot jos, Vilniuje OKTS \u012frengtos Senamiestyje, \u017dirm\u016bn\u0173 gatv\u0117je, Lazdyn\u0173 mikrorajone ir Savanori\u0173 pr.<\/p>\n

V. Bimbait\u0117s teigimu, did\u017eiausios daugelio aplinkos oro ter\u0161al\u0173 koncentracijos Vilniuje fiksuojamos prie intensyvaus transporto eismo mazg\u0173, statybvie\u010di\u0173, tuose miesto vietose, kur daug kietuoju kuru besi\u0161ildan\u010di\u0173 patalpas individuali\u0173 nam\u0173. Re\u010diau oro u\u017eter\u0161tumo normos vir\u0161ijamos tuose rajonuose, kur min\u0117t\u0173 tar\u0161os \u0161altini\u0173 poveikis ma\u017eas.<\/p>\n

\u201eDien\u0173, kai oro u\u017eter\u0161tumas kietosiomis dalel\u0117mis KD10 vir\u0161ija paros ribin\u0119 vert\u0119 (50 \u00b5g\/m3) skirtingais metais labai varijuoja, pavyzd\u017eiui, Vilniuje, \u017dirm\u016bnuose, 2023 m. buvo fiksuotas tik vienas \u0161ios normos vir\u0161ijimo atvejis per metus, tuo tarpu pernai buvo 16 toki\u0173 dien\u0173. Ta\u010diau bendra tendencija \u2013 daugelyje matavimo viet\u0173 toki\u0173 atvej\u0173 pastaraisiais metais ma\u017e\u0117ja, taip pat ir Vilniuje. Oro u\u017eter\u0161tumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir aktyvi\u0173 tar\u0161os \u0161altini\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u0161iemet labai \u0161alt\u0173 sausio-vasario m\u0117n., sausas kovo m\u0117nuo s\u0105lygojo \u017eymiai didesn\u012f oro u\u017eter\u0161tum\u0105 nei ankstesniais metais\u201c, \u2013 ai\u0161kino V. Bimbait\u0117.<\/p>\n

Pavoj\u0173 kelia ne tik kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 tar\u0161a<\/p>\n

O kokie dar (be kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173) i\u0161aug\u0119 tar\u0161os rodikliai fiksuojami Vilniaus mieste?<\/p>\n

Aplinkos apsaugos agent\u016bros skyriaus ved\u0117ja pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105: \u201eBe kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173, kai kuriais metais (ne kasmet) stebimas padid\u0117j\u0119s oro u\u017eter\u0161tumas azoto oksidais (d\u0117l transporto poveikio ir kietojo kuro deginimo \u0161ildymo reikm\u0117ms). \u0160iltuoju met\u0173 laiku, kar\u0161tomis, saul\u0117tomis dienomis i\u0161auga ozono koncentracija aplinkos ore, kai kuriomis dienomis fiksuojami \u0161io ter\u0161alo norm\u0173 vir\u0161ijimo atvejai.\u201c<\/p>\n

Be to, V. Bimbait\u0117 paai\u0161kino, kas sukelia Vilniuje oro tar\u0161os kietosiomis dalel\u0117mis padid\u0117jim\u0105. Taip pat ji \u012fvardijo, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017eniausiai \u0161okteli oro tar\u0161a.<\/p>\n

\u201eKaip ir visoje Lietuvoje oro kokyb\u0119 lemia keli kartu veikiantys veiksniai: nepalankios meteorologin\u0117s s\u0105lygos ter\u0161alams sklaidytis (\u0161altos, sausos \u017eiemos, vidurvasario kaitra, ilgi saus\u0173, be krituli\u0173 or\u0173 laikotarpiai, silpni v\u0117jai), vietini\u0173 tar\u0161os \u0161altini\u0173 i\u0161metami ter\u0161alai (da\u017eniausiai transportas, pakeltoji tar\u0161a, privati ir vie\u0161oji \u0161ilumos gamyba deginant kur\u0105, statybos, keli\u0173 remonto darbai, pramon\u0117, \u017eem\u0117s \u016bkis). Taip pat oro ter\u0161al\u0173 perna\u0161os i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173 (daugiausia ter\u0161al\u0173 atne\u0161a oro mas\u0117s atkeliav\u0119 i\u0161 piet\u0173, pietvakari\u0173, pietry\u010di\u0173)\u201c, \u2013 nurod\u0117 specialist\u0117.<\/p>\n

Taip pat jos paklaus\u0117me, ar Vilniaus mieste u\u017etenka oro kokyb\u0117s matavimo stoteli\u0173. Ar jos pakankamai identifikuoja oro tar\u0161\u0105.<\/p>\n

\u201eVilniaus mieste \u012frengt\u0173 stacionari\u0173 oro kokyb\u0117s tyrim\u0173 skai\u010dius atitinka minimalius reikalavimus. Tokio matavim\u0173 viet\u0173 skai\u010diaus pakanka, kad b\u016bt\u0173 galima objektyviai \u012fvertinti aplinkos oro b\u016bkl\u0119 Vilniuje. Sto\u010di\u0173 \u012frengimo kaina, be paviljono, \u0161ildymo-v\u0117dinimo \u012frangos, duomen\u0173 perdavimo \u012frangos, labai priklauso ir nuo to, kok\u012f skai\u010di\u0173 ter\u0161al\u0173 numatoma tirti. Pavyzd\u017eiui, jei tirtume tik kiet\u0105sias daleles (keletos frakcij\u0173) bei azoto oksidus, naujos OKTS \u012frengimo ka\u0161tai siekt\u0173 apie 150-180 t\u016bkst. Eur. Taip pat svarbu, kad kasmet kainuoja OKTS \u012frangos i\u0161laikymas ir prie\u017ei\u016bra, kuri\u0173 ka\u0161tai taip pat n\u0117ra ma\u017ei. Tod\u0117l \u0161alyje veikian\u010diame valstybinio aplinkos oro monitoringo tinkle OKTS skai\u010dius paremtas principu surinkti minimali\u0105 pakankam\u0105 informacij\u0105 apie aplinkos oro kokyb\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 V. Bimbait\u0117.<\/p>\n

\"Aplinkos <\/p>\n

Kaip Vilniaus oro tar\u0161os kietosiomis dalel\u0117mis tendencijas galima vertinti kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos miest\u0173 kontekste? Kuriuose Lietuvos vietose oro tar\u0161a did\u017eiausia?<\/p>\n

Specialist\u0117 pateik\u0117 atsakymus \u012f \u0161iuos klausimus: \u201eNaujausiais valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2025 m. kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 KD10 metin\u0117 koncentracija OKT stotyse siek\u0117 nuo 12 iki 21 \u00b5g\/m\u00b3 ir nei vienoje tyrim\u0173 vietoje nevir\u0161ijo nustatytos ribin\u0117s vert\u0117s (40 \u00b5g\/m\u00b3). Palyginus su 2024 m. duomenimis, metinis vidurkis visose stotyse buvo ma\u017eesnis arba nepakito. Vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2025 m.) matavim\u0173 duomenis, KD10 koncentracija Kauno Noreiki\u0161ki\u0173 stotyje ir kaimo fonin\u0117je \u017demaitijos (2013-2025 m.) stotyje did\u0117jo, kitose \u2013 stebima ma\u017e\u0117jimo tendencija.<\/p>\n

Aplinkos oro u\u017eter\u0161tumas kietosiomis dalel\u0117mis fiksuotas pavien\u0117mis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais beveik visoje \u0161alies teritorijoje \u2013 did\u017eiausias KD10 paros vidurkis siek\u0117 144 \u03bcg\/m3. Vis tik reikalavimas, kad vidutin\u0117 paros KD10 koncentracija nevir\u0161yt\u0173 50 \u03bcg\/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pa\u017eeistas nei vienoje tyrim\u0173 vietoje. Skirtingose oro kokyb\u0117s tyrim\u0173 stotyse vir\u0161ijimo atvej\u0173 rodiklis siek\u0117 nuo 1 iki 16 dien\u0173, bet \u0160iauli\u0173 miesto ir kaimo fonin\u0117je Auk\u0161taitijos stotyse \u2013 toki\u0173 dien\u0173 neu\u017efiksuota.<\/p>\n

Daugiausia kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 KD10 paros ribin\u0117s vert\u0117s vir\u0161ijimo atvej\u0173 per metus nustatyta \u0161altuoju met\u0173 laiku \u2013 vasario ir kovo m\u0117nesiais, kai aplinkos oro u\u017eter\u0161tumas padid\u0117davo d\u0117l transporto ir pakeltosios tar\u0161os (netinkamai pri\u017ei\u016brimos gatv\u0117s, kai n\u0117ra pilnai i\u0161valytos nuo susikaupusi\u0173 sm\u0117lio, drusk\u0173 s\u0105na\u0161\u0173, bei sausringais met\u0173 laikotarpiais, kai v\u0117jas lengvai pakelia dirvo\u017eemio daleles), taip pat d\u0117l padid\u0117jusi\u0173 \u0161ilumin\u0117s energijos gamybos apim\u010di\u0173. Be to, aplinkos oro u\u017eter\u0161tumo epizodai kietosiomis dalel\u0117mis \u0161alyje buvo stebimi ir d\u0117l tolim\u0173j\u0173 oro ter\u0161al\u0173 perna\u0161\u0173.\u201c<\/p>\n

Kuo Vilnius<\/a> skiriasi nuo kit\u0173 Europos didmies\u010di\u0173? <\/p>\n

Galiausiai i\u0161siai\u0161kinkime, kaip Vilniaus oro u\u017eter\u0161tumo kietosiomis dalel\u0117mis tendencijas galima vertinti kit\u0173 Europos sostini\u0173 kontekste ir kuo skiriasi Vilnius, kalbant apie did\u017ei\u0105sias Europos sostines.<\/p>\n

\u201eEuropos sostini\u0173 kontekste Vilniaus aplinkos oro kokyb\u0119 galima b\u016bt\u0173 vertinti kaip vidutin\u0119. Vilnie\u010diai kv\u0117puoja \u017eymiai \u0161varesniu oro nei, pavyzd\u017eiui, vidurio Europos valstybi\u0173 sostini\u0173 gyventojai, bet kiek prastesniu, nei Skandinavijos sostin\u0117se. Pagrindiniai tar\u0161os \u0161altiniai Vilniuje, kaip ir kituose \u0161alies miestuose, yra transportas (automobili\u0173 parko am\u017eius, eismo intensyvumas), kietojo kuro deginimas \u0161ildymo reikm\u0117ms, \u0161iltojo laikotarpio pakeltosios tar\u0161os epizodai ir kt.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Lenkijoje, vis dar pla\u010diai naudojamas tar\u0161us i\u0161kastinis kuras rudoji anglis, ir tai yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l tar\u0161a kietosiomis dalel\u0117mis \u0161ios \u0161alies miestuose yra viena did\u017eiausi\u0173 Europoje. Skandinavijos \u0161alyse automobili\u0173 parkas spar\u010diai atnaujinamas, daug elektromobili\u0173, maksimaliai suma\u017eintas kuro deginimas \u0161ildymo reikm\u0117ms (did\u017eioji dalis nam\u0173 naudojasi centriniu \u0161ildymu, arba yra \u012fdieg\u0119 naujausias netar\u0161ias technologijas, pavyzd\u017eiui, \u0161ilumos siurblius, daug pastang\u0173 dedama didinti pastat\u0173 \u0161ilumin\u012f efektyvum\u0105 ir pan.). Tar\u0161os \u0161altiniai tie patys kaip ir Lietuvoje, ta\u010diau naujausios taikomos technologijos leid\u017eia maksimaliai suma\u017einti aplinkos oro tar\u0161\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 V. Bimbait\u0117.<\/p>\n

\"Vilma <\/p>\n

Taip pat ji pateik\u0117 rekomendacijas, kaip Vilniuje b\u016bt\u0173 galima ma\u017einti oro tar\u0161\u0105.<\/p>\n

Rekomendacijos, anot jos, b\u016bt\u0173 bendro pob\u016bd\u017eio: atsisakyti tar\u0161i\u0173 transporto priemoni\u0173, kasdienin\u0117ms kelion\u0117ms mieste rinktis vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105, paspirtuk\u0105, dvirat\u012f ar tiesiog \u0117jim\u0105 p\u0117s\u010diomis.<\/p>\n

\u201eTeikite prioritet\u0105 atsinaujinantiems energijos \u0161altiniams (pavyzd\u017eiui, saul\u0117s, v\u0117jo ar kt.); keisti individualiuose namuose \u012frengtus \u0161ilumos gamybos \u012frenginius efektyvesniais ir ma\u017eiau ter\u0161al\u0173 \u012f aplinkos or\u0105 i\u0161metan\u010diais kietojo biokuro katilais, \u0161ilumos siurbliais arba jungtis prie centralizuoto \u0161ilumos tiekimo sistemos\u201c, \u2013 nurod\u0117 specialist\u0117.<\/p>\n

Oro tar\u0161os matavimo stoteli\u0173 mieste nepakanka<\/p>\n

\u012e klausimus atsak\u0117 ir Vilniaus miesto savivaldyb\u0117. Jos atstovas Irmantas Kuzas teig\u0117, kad Vilniuje oro u\u017eter\u0161tumas matuojamas naudojant valstybin\u012f aplinkos oro monitoringo tinkl\u0105, kur\u012f sudaro 4 nuolatin\u0117s oro kokyb\u0117s tyrim\u0173 stotys. Jos \u012frengtos skirtingose miesto vietose ir fiksuoja \u012fvairi\u0173 tar\u0161os \u0161altini\u0173 poveik\u012f: \u201eLazdynuose \u2013 fonin\u012f oro u\u017eter\u0161tum\u0105 gyvenamajame rajone; \u017dirm\u016bnuose \u2013 transporto tar\u0161\u0105 prie intensyvios gatv\u0117s; Savanori\u0173 prospekte \u2013 transporto ir pramon\u0117s tar\u0161\u0105; Senamiestyje \u2013 miesto centro oro kokyb\u0119.\u201c<\/p>\n

\"Nepertraukiamo <\/p>\n

Be to, anot jo, mieste papildomai veikia apie 25 oro tar\u0161os sensoriai (\u201eMiesto plau\u010diai\u201c).<\/p>\n

\u201e\u201eMiesto plau\u010diai<\/a>\u201c platforma \u2013 oficiali savivaldyb\u0117s iniciatyva, kurioje realiu laiku atvaizduojami aplinkos duomenys i\u0161 de\u0161im\u010di\u0173 mieste i\u0161d\u0117styt\u0173 sensori\u0173. \u201eMiesto plau\u010diai\u201c skirti ne tik oro kokyb\u0117s steb\u0117jimui, bet ir gyventoj\u0173 informavimui apie alergenus bei triuk\u0161mo lyg\u012f. Oro kokyb\u0117s duomenys (kietosios dalel\u0117s, dujos) atnaujinami kas minut\u0119, o informacija apie \u017eiedadulkes \u2013 kas valand\u0105\u201c, \u2013 nurod\u0117 I. Kuzas.<\/p>\n

Savivaldyb\u0117 laikosi kitos nuomon\u0117s nei Aplinkos apsaugos agent\u016bra. Jos vertinimu, esamo oro tar\u0161os matavimo stoteli\u0173 skai\u010diaus mieste nepakanka, tod\u0117l dar \u0161iemet planuojama \u012frengti iki 14 nauj\u0173 sensori\u0173, dalis j\u0173 matuos ir triuk\u0161mo tar\u0161\u0105.<\/p>\n

Naujos stotel\u0117s, anot I. Kuzo, bus \u012frengiamos atsi\u017evelgiant \u012f gyventoj\u0173 tankum\u0105, ugdymo \u012fstaig\u0173 vietas, gyventoj\u0173 skundus, tar\u0161iausias \u012fmones, specialist\u0173 rekomendacijas.<\/p>\n

\u201eVienos stotel\u0117s \u012frengimo kaina labai skiriasi \u2013 ji prasideda nuo keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173, priklausomai nuo jos funkcionalumo ir tikslumo\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 savivaldyb\u0117s atstovas.<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

Jo teigimu, did\u017eiausias oro u\u017eter\u0161tumas mieste da\u017eniausiai fiksuojamas prie intensyvaus eismo gatvi\u0173 ir sankry\u017e\u0173 (pavyzd\u017eiui, \u017dirm\u016bnuose prie Kareivi\u0173 ir Kalvarij\u0173 gatvi\u0173), taip pat vietose, kur vyksta pramonin\u0117 veikla ar intensyvus individualus \u0161ildymas (ypa\u010d \u017eiem\u0105 \u2013 Senamiestyje, \u017dv\u0117ryne, priemies\u010diuose).<\/p>\n

Ma\u017eiausias u\u017eter\u0161tumas kietosiomis dalel\u0117mis fiksuojamas \u017ealiosiose zonose, atokiau nuo tar\u0161os \u0161altini\u0173 (pavyzd\u017eiui, Lazdynuose).<\/p>\n

Paai\u0161kino, kas sukelia oro tar\u0161\u0105<\/p>\n

I. Kuzas ai\u0161kino, kad oro tar\u0161os lygis priklauso nuo transporto intensyvumo, \u0161ildymo ir pramonin\u0117s veiklos, \u017emogaus veiklos (pavyzd\u017eiui, statyb\u0173, po \u017eiemos likusi\u0173 barstymo s\u0105\u0161lav\u0173 surinkimo ir kt.), meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 (pavyzd\u017eiui, ram\u016bs, sausi orai be v\u0117jo ir krituli\u0173 didina tar\u0161os daleli\u0173 did\u0117jim\u0105 ore). Taip pat yra atne\u0161tin\u0117s tar\u0161os i\u0161 kit\u0173 teritorij\u0173 galimyb\u0117. <\/p>\n

Savivaldyb\u0117s atstovas teig\u0117, kad oro u\u017eter\u0161tumas kietosiomis dalel\u0117mis Vilniuje b\u0117gant metams ma\u017e\u0117ja, o ne did\u0117ja.<\/p>\n

\u201ePer pastaruosius 5 metus Vilniuje kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 (KD\u2081\u2080) norm\u0173 vir\u0161ijimai vidutini\u0161kai fiksuojami apie 3\u201314 dien\u0173 per metus (ma\u017eiausiai Lazdynuose, daugiausiai \u017dirm\u016bnuose).<\/p>\n

Lyginant ilgesn\u012f laikotarp\u012f, matyti ai\u0161ki ma\u017e\u0117jimo tendencija: 2007\u20132015 m. \u2013 apie 9\u201341 dien\u0105 per metus; 2016\u20132025 m. \u2013 apie 4\u201317 dien\u0173 per metus\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 I. Kuzas.<\/p>\n

Oro tar\u0161os kietosiomis dalel\u0117mis padid\u0117jim\u0105 Vilniuje, jo teigimu, sukelia keli pagrindiniai veiksniai \u2013 transportas (i\u0161metamosios dujos, stabd\u017ei\u0173 ir padang\u0173 d\u0117v\u0117jimasis, \u201epakeltoji\u201c tar\u0161a nuo kelio dulki\u0173), individualus \u0161ildymas kietuoju kuru, statybos ir kiti darbai, pramonin\u0117 veikla.<\/p>\n

Tar\u0161a taip pat gali padid\u0117ti d\u0117l atne\u0161tin\u0117s tar\u0161os (pavyzd\u017eiui, mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 ar Sacharos dulki\u0173).<\/p>\n

Taip pat I. Kuzas palygino Vilniaus ir kit\u0173 Europos didmies\u010di\u0173 tendencijas: \u201ePagal vie\u0161ai prieinamus duomenis lyginant su kitomis Europos sostin\u0117mis, Vilnius priskiriamas prie vidutini\u0161kai ar net ma\u017eiau kietosiomis dalel\u0117mis u\u017eter\u0161t\u0173 miest\u0173. \u010cia tar\u0161a da\u017eniau yra epizodin\u0117 (pavyzd\u017eiui, \u017eiem\u0105), o ne nuolatin\u0117. Vilnius i\u0161siskiria tuo, kad jo oro kokyb\u0117 da\u017enai yra geresn\u0117 nei daugelyje Vidurio ir Ryt\u0173 Europos bei kai kuri\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Vakar\u0173 Europos sostini\u0173, taip pat tar\u0161os lygis turi ma\u017e\u0117jimo tendencij\u0105.<\/p>\n

Pagrindiniai tar\u0161os \u0161altiniai pana\u0161\u016bs kaip ir kituose miestuose (transportas, \u0161ildymas, pramon\u0117), ta\u010diau Vilniuje ma\u017eesn\u0117 pramon\u0117s koncentracija ir intensyvesn\u0117 oro sklaida lemia ma\u017eesn\u012f bendr\u0105 u\u017eter\u0161tum\u0105.\u201c<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

Efektyviausios priemon\u0117s ma\u017einti oro tar\u0161\u0105 kietosiomis dalel\u0117mis, anot I. Kuzo, Vilniuje yra: automobili\u0173 sraut\u0173 ma\u017einimas ir darnaus judumo skatinimas; vie\u0161ojo transporto ir ma\u017eai tar\u0161i\u0173 transporto priemoni\u0173 naudojimas; i\u0161manus eismo organizavimas; savalaikis gatvi\u0173 valymas ir dr\u0117kinimas; \u017eeldyn\u0173 (med\u017ei\u0173, kr\u016bm\u0173) pl\u0117tra; sen\u0173 kietojo kuro katil\u0173 keitimas; statyb\u0173 ir pramon\u0117s veiklos kontrol\u0117.<\/p>\n

Prie oro kokyb\u0117s gerinimo gali prisid\u0117ti ir patys vilnie\u010diai. Ir \u010dia savivaldyb\u0117s atstovas \u012fvardijo konkre\u010dias priemones: rinktis vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105, dvirat\u012f ar \u0117jim\u0105 p\u0117s\u010diomis; dalintis automobiliais ir planuoti keliones; vairuoti ekonomi\u0161kai; rinktis ma\u017eiau tar\u0161ias transporto priemones; nedeginti atliek\u0173 ir atnaujinti \u0161ildymo \u012frang\u0105.<\/p>\n

Tarp priemoni\u0173 oro u\u017eter\u0161tumo ma\u017einimui \u2013 ir \u017eeldyn\u0173 miestuose pl\u0117timas. Pasirodo, savivaldyb\u0117 \u0161ioje srityje turi plan\u0173.<\/p>\n

\u201eSavivaldyb\u0117 oro tar\u0161ai ma\u017einti rengia ir \u012fgyvendina aplinkos oro kokyb\u0117s valdymo programas bei priemoni\u0173 planus. \u0160iuo metu rengiama nauja 2026\u20132030 m. programa, kurioje numatomos papildomos ir patobulintos tar\u0161os ma\u017einimo priemon\u0117s.<\/p>\n

Taip pat savivaldyb\u0117 aktyviai ple\u010dia \u017eeldynus \u2013 kasmet sodinami med\u017eiai ir kr\u016bmai (pavyzd\u017eiui, 2024 m. pasodinta daugiau nei 65 t\u016bkst. kr\u016bm\u0173 ir apie 2 800 med\u017ei\u0173, 2025 m. \u2013 daugiau nei 80 t\u016bkst. kr\u016bm\u0173 ir apie 3 t\u016bkst. med\u017ei\u0173).<\/p>\n

Nauj\u0173 \u017eeldyn\u0173 \u012frengimas reik\u0161mingai prisideda prie oro kokyb\u0117s gerinimo, nes augmenija padeda ma\u017einti kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 kiek\u012f ir gerina oro sklaid\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Kuzas.<\/p>\n

U\u017edrausta deginti anglis, lignit\u0105 ir durpes<\/p>\n

\u017diem\u0105 nema\u017eai problem\u0173 sukelia kietojo kuro deginimas. Ta\u010diau visai netrukus \u012fsigalios ribojimas, kuris leis deginti tik malkas.<\/p>\n

\u201eSeimas nacionaliniu lygmeniu pri\u0117m\u0117 \u012fstatym\u0173 pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2026-\u0173j\u0173 gegu\u017e\u0117s 1 d. did\u017eiuosiuose Lietuvos miestuose, \u012fskaitant Vilni\u0173, bus draud\u017eiama deginti kiet\u0105j\u012f i\u0161kastin\u012f kur\u0105 \u2013 akmens angl\u012f, lignit\u0105 ir durpes (i\u0161skyrus naudojim\u0105 pramon\u0117je).<\/p>\n

Malk\u0173 deginimas pagal \u0161iuos pakeitimus n\u0117ra draud\u017eiamas. U\u017e pa\u017eeidimus gyventojams numatytas \u012fsp\u0117jimas arba baudos nuo 60 iki 300 eur\u0173, o atsakingiems juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims \u2013 nuo 170 iki 1170 eur\u0173. U\u017e pa\u017eeidim\u0173 teisenos prad\u0117jim\u0105, tyrimus ir protokol\u0173 sura\u0161ym\u0105 atsakingi savivaldybi\u0173 administracij\u0173 pareig\u016bnai\u201c, \u2013 ai\u0161kino savivaldyb\u0117s atstovas.<\/p>\n

Taip pat vienas i\u0161 tar\u0161os \u0161altini\u0173 \u2013 didelis automobili\u0173 eismas Vilniuje. Kokie savivaldyb\u0117s planai ma\u017einant \u0161i\u0105 tar\u0161os r\u016b\u0161\u012f? Kas daroma, kad \u017emon\u0117s rinkt\u0173si kitus keliavimo b\u016bdus?<\/p>\n

\"Vilniaus <\/p>\n

Kaip teig\u0117 I. Kuzas, Vilniaus miesto savivaldyb\u0117 \u0161ioje srityje turi ambicij\u0173.<\/p>\n

\u201eKadangi didelis automobili\u0173 eismas yra vienas pagrindini\u0173 oro tar\u0161os \u0161altini\u0173 mieste, miestas nuosekliai siekia sudaryti s\u0105lygas gyventojams rinktis patogias alternatyvas automobiliui.<\/p>\n

Pagrindin\u0117 kryptis \u2013 stiprinti vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105 ir gerinti jo patrauklum\u0105. \u012egyvendinus did\u017eiausi\u0105 istorijoje vie\u0161ojo transporto paslaug\u0173 konkurs\u0105, atsiras 7 nauji mar\u0161rutai, 44 mar\u0161rutai bus da\u017eninami, 46 mar\u0161rut\u0173 trasos koreguosis, kad geriau aptarnaut\u0173 augan\u010dius rajonus, miesto gatv\u0117se kursuos apie 30 proc. daugiau transporto priemoni\u0173. Tai leis reik\u0161mingai sutrumpinti laukimo laik\u0105 \u2013 centrin\u0117je miesto dalyje piko metu iki 6\u201310 minu\u010di\u0173, o atokesniuose rajonuose \u2013 iki ma\u017edaug 15 minu\u010di\u0173.<\/p>\n

Taip pat ple\u010diamos vie\u0161ojo transporto juostos, kad autobusai ir troleibusai jud\u0117t\u0173 grei\u010diau ir patikimiau, atnaujinamas transporto parkas \u2013 2025 m. j\u012f papild\u0117 91 naujas elektra varomas troleibusas, dar 81 planuojamas iki 2026 m. pabaigos. Konkurso s\u0105lygose numatyta, kad visos transporto priemon\u0117s turi b\u016bti netar\u0161ios, taip tiesiogiai ma\u017einant oro tar\u0161\u0105.<\/p>\n

Lygiagre\u010diai d\u0117mesys skiriamas ir kitoms automobili\u0173 alternatyvoms: – pl\u0117tojama dvira\u010di\u0173 infrastrukt\u016bra \u2013 iki 2030 m. planuojama pasiekti 260 km patogi\u0173 dvira\u010di\u0173 tak\u0173 bei pl\u0117sti dvira\u010di\u0173 saugojimo vietas; – tvarkomi ir ple\u010diami p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takai \u2013 kasmet \u012frengiama apie 50 km nauj\u0173 ar atnaujint\u0173 tak\u0173; – gerinamas skirting\u0173 jud\u0117jimo b\u016bd\u0173 suderinamumas (vie\u0161asis transportas, mikrojudumas, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 infrastrukt\u016bra).<\/p>\n

Visa tai daroma siekiant, kad kelion\u0117s mieste b\u016bt\u0173 patogesn\u0117s be automobilio, ma\u017e\u0117t\u0173 sp\u016bstys, triuk\u0161mas ir oro tar\u0161a Vilniuje\u201c, \u2013 teig\u0117 I. Kuzas.<\/p>\n

Specialistai i\u0161skyr\u0117, kam kyla did\u017eiausia rizika<\/p>\n

Kaip jau i\u0161siai\u0161kinome, Vilniuje kartais fiksuojama situacija, kai i\u0161auga kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 oro tar\u0161a. Taigi Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro paklaus\u0117me, kuo tai pavojinga \u017emoni\u0173 sveikatai. Kokias ligas gali sukelti kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 tar\u0161a?<\/p>\n

\u201eKietosios dalel\u0117s yra vienas pavojingiausi\u0173 oro ter\u0161al\u0173, nes jos nematomos plika akimi, ta\u010diau lengvai patenka \u012f \u017emogaus organizm\u0105 per kv\u0117pavimo takus. Didesn\u0117s dalel\u0117s (KD10) nus\u0117da vir\u0161utiniuose kv\u0117pavimo takuose ir gali sukelti dirginim\u0105, kosul\u012f ar pa\u016bminti l\u0117tines ligas, o smulkiosios dalel\u0117s (KD2,5) prasiskverbia giliai \u012f plau\u010dius, patenka \u012f kraujotak\u0105 ir veikia vis\u0105 organizm\u0105.<\/p>\n

D\u0117l j\u0173 poveikio organizme kyla u\u017edegiminiai procesai, oksidacinis stresas, silpn\u0117ja imunin\u0117 sistema. Tai siejama su kv\u0117pavimo tak\u0173 ligomis, tokiomis kaip astma, bronchitas ar l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga, taip pat su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 infarktu, insultu, padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu. Be to, kietosios dalel\u0117s gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f n\u0117\u0161tumo eigai ir ilgainiui prisid\u0117ti prie gyvenimo trukm\u0117s trump\u0117jimo\u201c, \u2013 nurod\u0117 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro specialistai.<\/p>\n

Anot j\u0173, sveikatos sutrikimai gali pasireik\u0161ti tiek labai greitai, tiek po kiek laiko d\u0117l ilgalaikio poveikio. Padid\u0117jus oro tar\u0161ai, jautresni \u017emon\u0117s neigiam\u0105 poveik\u012f gali pajusti jau per kelias valandas ar t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 \u2013 da\u017eniausiai pasirei\u0161kia aki\u0173, nosies ar gerkl\u0117s dirginimas, kosulys, dusulys, gali pa\u016bm\u0117ti l\u0117tin\u0117s ligos, ypa\u010d astma ar l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga.<\/p>\n

Vis d\u0117lto did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119, anot Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro, kelia ilgalaikis poveikis. Nuolat kv\u0117puojant u\u017eter\u0161tu oru organizme vyksta l\u0117tiniai u\u017edegiminiai procesai, kurie ilgainiui didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei kv\u0117pavimo sistemos lig\u0173 rizik\u0105. Taigi trumpalaik\u0117 tar\u0161a gali pabloginti savijaut\u0105 ir sukelti \u016bmius simptomus, o ilgalaik\u0117 \u2013 prisideda prie rimt\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo ir bendros sveikatos blog\u0117jimo. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad net ir trumpi, bet da\u017enai pasikartojantys tar\u0161os epizodai taip pat gali tur\u0117ti kaupiam\u0105j\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai.<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

Kokio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms ir kokiomis ligomis sergantiems oro tar\u0161a kietosiomis dalel\u0117mis yra pavojingiausia?<\/p>\n

\u201eDid\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 patiria jautriausios visuomen\u0117s grup\u0117s. Tai yra vaikai, kuri\u0173 kv\u0117pavimo sistema dar vystosi, ir vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ypa\u010d vyresni nei 65 met\u0173, kuriems da\u017eniau pasirei\u0161kia l\u0117tin\u0117s ligos. Taip pat didesn\u0119 rizik\u0105 patiria n\u0117\u0161\u010diosios, nes oro tar\u0161a gali tur\u0117ti \u012ftakos vaisiaus vystymuisi. Ypa\u010d svarbu i\u0161skirti \u017emones, sergan\u010dius kv\u0117pavimo ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 astma, l\u0117tine obstrukcine plau\u010di\u0173 liga, \u0161irdies nepakankamumu, i\u0161emine \u0161irdies liga ar turin\u010dius padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f. \u0160iems asmenims net ir trumpalaikis oro tar\u0161os padid\u0117jimas gali sukelti lig\u0173 pa\u016bm\u0117jim\u0105, pabloginti savijaut\u0105 ar padidinti komplikacij\u0173 rizik\u0105. Taip pat didesn\u0119 rizik\u0105 patiria \u017emon\u0117s, kuri\u0173 imunin\u0117 sistema yra nusilpusi ar kurie serga l\u0117tin\u0117mis u\u017edegimin\u0117mis ligomis\u201c, \u2013 nurod\u0117 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro specialistai.<\/p>\n

Be to, jie ai\u0161kino, kad ilgalaikis kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 poveikis yra tiesiogiai siejamas su padid\u0117jusiu mirtingumu ir trumpesne gyvenimo trukme. Nuolat veikiant \u0161iems ter\u0161alams did\u0117ja rizika susirgti l\u0117tin\u0117mis ligomis, ypa\u010d \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei kv\u0117pavimo sistemos ligomis, kurios yra vienos pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n

Europos aplinkos agent\u016bros duomenimis, Lietuvoje vien 2023 metais d\u0117l ilgalaikio kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 poveikio u\u017efiksuota daugiau kaip 800 prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173. Tai rodo, kad oro tar\u0161a n\u0117ra tik aplinkosaugos problema \u2013 tai ir reik\u0161mingas visuomen\u0117s sveikatos rizikos veiksnys, turintis tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 gyventoj\u0173 gyvenimo trukmei.<\/p>\n

Gali pad\u0117ti respiratoriai<\/p>\n

Galiausiai paklaus\u0117me, kaip apsissaugoti \u017emon\u0117ms, kai pasirodo informacija, kad oro tar\u0161a kietosiomis dalel\u0117mis padid\u0117jo. Ar gali pad\u0117ti medicinin\u0117s kauk\u0117s arba respiratoriai?<\/p>\n

Kaip teig\u0117 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro specialistai, padid\u0117jus oro tar\u0161ai kietosiomis dalel\u0117mis, svarbiausia yra kuo labiau suma\u017einti \u012fkvepiamo u\u017eter\u0161to oro kiek\u012f ir apsaugoti jautriausias gyventoj\u0173 grupes. <\/p>\n

Rekomenduojama riboti buvim\u0105 lauke, ypa\u010d vengti ilg\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173, aktyvaus fizinio kr\u016bvio bei viet\u0173, kuriose intensyvus eismas. Ypating\u0105 d\u0117mes\u012f tur\u0117t\u0173 skirti vaikai, vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, n\u0117\u0161\u010diosios bei asmenys, sergantys kv\u0117pavimo ar \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 jiems net ir trumpalaikis oro kokyb\u0117s pablog\u0117jimas gali tur\u0117ti didesn\u012f poveik\u012f sveikatai.<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

\u201eJei yra galimyb\u0117, rekomenduojama daugiau laiko praleisti patalpose. Namuose ar automobilyje patariama laikyti u\u017edarytus langus, kad \u012f vid\u0173 patekt\u0173 kuo ma\u017eiau ter\u0161al\u0173. Patalpas reik\u0117t\u0173 v\u0117dinti trumpai ir tik tuo metu, kai oro tar\u0161os lygis yra ma\u017eesnis. Jei naudojami oro kondicionieriai ar v\u0117dinimo sistemos, svarbu, kad jie tur\u0117t\u0173 filtrus, galin\u010dius sulaikyti smulkias daleles. Oro kokyb\u0119 patalpose taip pat gali pagerinti oro valytuvai su HEPA filtrais, kurie efektyviai surenka smulkias dulkes ir kitus ter\u0161alus.<\/p>\n

Kasdien\u0117je aplinkoje svarbu ma\u017einti dulki\u0173 kiek\u012f \u2013 rekomenduojama da\u017eniau valyti namus dr\u0117gnuoju b\u016bdu, nuvalyti pavir\u0161ius, ant kuri\u0173 kaupiasi dulk\u0117s, tokius kaip grindys, palang\u0117s, baldai, buitin\u0117 technika ar tekstil\u0117. Tai padeda suma\u017einti patalpose esan\u010di\u0173 kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 kiek\u012f ir pagerinti oro kokyb\u0119.<\/p>\n

Jeigu padid\u0117jus tar\u0161ai vis d\u0117lto b\u016btina b\u016bti lauke, rekomenduojama naudoti tinkamas kv\u0117pavimo tak\u0173 apsaugos priemones. Efektyviausi yra respiratoriai (FFP2, FFP3, N95 ar N99 tipo), kurie gali reik\u0161mingai suma\u017einti \u012fkvepiam\u0173 smulki\u0173j\u0173 daleli\u0173 kiek\u012f. Tuo tarpu \u012fprastos medicinin\u0117s kauk\u0117s n\u0117ra pakankamai sandarios, tod\u0117l nuo smulki\u0173j\u0173 daleli\u0173 apsaugo ribotai.<\/p>\n

Taip pat svarbu steb\u0117ti oro kokyb\u0117s rodiklius ir sekti institucij\u0173 teikiam\u0105 informacij\u0105 apie tar\u0161os lyg\u012f bei rekomendacijas. Aktualius duomenis apie oro tar\u0161\u0105 galima rasti Aplinkos apsaugos agent\u016bros oro kokyb\u0117s informacin\u0117je sistemoje AP3 bei Vilniaus miesto platformoje \u201eMiesto plau\u010diai\u201c, kur realiu laiku pateikiama informacija apie oro kokyb\u0119 ir jos poky\u010dius. Pajutus sveikatos sutrikimus \u2013 dusul\u012f, kosul\u012f, kr\u016btin\u0117s spaudim\u0105 ar bendr\u0105 savijautos pablog\u0117jim\u0105 \u2013 rekomenduojama nedelsti ir kreiptis \u012f gydytoj\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s visuomen\u0117s sveikatos biuro specialistai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Taip pat jau visai netrukus \u012fsigalios naujas draudimas miestuose deginti angl\u012f ir durpes. Savivaldyb\u0117s gal\u0117s skirti baudas. Tikimasi,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":156984,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,16286,28,29,26,27,626],"class_list":["post-156983","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-oro-tarsa","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vilnius"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116430180784824947","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/156983","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=156983"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/156983\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/156984"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=156983"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=156983"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=156983"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}