Ir visi\u0161kai pagr\u012fstai kelia klausim\u0105, kieno interesais vadovavosi tie, kurie nepasirengus\u012f piliet\u012f skyr\u0117 ir patvirtino kult\u016bros ministru? Tik jau ne valstybiniais, deja. Kieno interesams n\u016bnai atstovauja kult\u016brininkai, pasiry\u017e\u0119 sumalti NA \u012f \u0161ipulius, net pasitelkdami u\u017esienio talkininkus?<\/p>\n
Tik jau ne Lietuvos, b\u016bkite tikri. Istorikas dr. Algimantas KASPARAVI\u010cIUS sako, jog protesto \u012fkar\u0161tis labiau liudija ne autenti\u0161kos kult\u016bros stipryb\u0119, bet jos visi\u0161k\u0105 priklausomum\u0105 nuo vald\u017eios, tiksliau, jos pinig\u0173.<\/p>\n
– Kiek, j\u016bs\u0173 nuomone, pasiprie\u0161inimas adekvatus politik\u0173 sukurtai situacijai?<\/p>\n
– Akivaizdu, kad \u201eNemuno Au\u0161ros” lyderio pasi\u016blyta kandidat\u016bra \u012f kult\u016bros ministro post\u0105, priimta premjer\u0117s ir patvirtinta prezidento, nebuvo tinkama. Visomis prasm\u0117mis: intelektualine, komunikacine, dalykine.<\/p>\n
Kita vertus, jei pa\u017ei\u016br\u0117sime pastar\u0173j\u0173 poros de\u0161imtme\u010di\u0173, jei ne daugiau, vyriausybi\u0173 formavimo politik\u0105, beveik be i\u0161im\u010di\u0173 gal\u0117sime konstatuoti, kad kult\u016bros ir \u0161vietimo ministr\u0173 portfeliai visada buvo stumiami \u012f ma\u017eiausiai presti\u017ein\u0119 viet\u0105. Kovo 11-osios Lietuvoje, ypa\u010d po \u012fstojimo \u012f ES 2004-aisiais, kult\u016bra ir \u0161vietimas de facto niekada netur\u0117jo presti\u017eini\u0173 pozicij\u0173 valstyb\u0117s politikoje; be to, lyginant pagal darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173, biud\u017eet\u0105 ir europini\u0173 pinig\u0173 valdymo srautus, \u0161ios ministerijos visada buvo nedidel\u0117s ir ma\u017eai reik\u0161mingos.<\/p>\n
Tod\u0117l metams b\u0117gant ir asmenyb\u0117s, kurioms patikimas \u0161i\u0173 ministerij\u0173 valdymas, buvo vis silpnesn\u0117s. Kol gal\u0173 gale \u012f ministrus i\u0161keltas visi\u0161kas politinis-kult\u016brinis proletaras ir situacija lietuvi\u0161kos kult\u016bros administravimo lauke tapo revoliucin\u0117. \u010cia reikia pabr\u0117\u017eti: ne kult\u016bros, bet kult\u016bros administravimo.<\/p>\n
– Juk projekt\u0173 laikais jos administratoriai yra vieni svarbiausi\u0173 fig\u016br\u0173…<\/p>\n
– Minios vadinam\u0173j\u0173 kult\u016brinink\u0173 administruoja kasmet vis labiau bl\u0117stan\u010di\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105. Statomi vis nauji pastatai, kuriami nauji muziejai, reguliariai rengiamos parodos, performansai, organizuojami kiti renginiai, bet autenti\u0161kos kult\u016bros Lietuvoje nuo to nedaug\u0117ja.<\/p>\n
Grei\u010diau jau prie\u0161ingai: kuo daugiau vadybos, tuo ma\u017eiau kult\u016bros. Kult\u016bra pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais Lietuvoje tapo nepaprastai tyli, o kult\u016brininkai labai gars\u016bs ir triuk\u0161mingi. Situacija paradoksaliai ironi\u0161ka: jos revoliucinis \u012fkar\u0161tis labiau liudija ne autenti\u0161k\u0105 etin\u0119-estetin\u0119-k\u016brybin\u0119 lietuvi\u0161kos kult\u016bros stipryb\u0119, bet tik jos visi\u0161k\u0105 priklausomyb\u0119 nuo vald\u017eios, tiksliau, jos pinig\u0173.<\/p>\n
Tikram k\u016br\u0117jui ministras ir ministerija nereikalingi. Ministrai ir ministerijos reikalingos ne kult\u016brai, bet vald\u017eiai, kuri trok\u0161ta sau naudingai kult\u016br\u0105 valdyti. Menas nesuderinamas su administracija ir biurokratija. Ta\u010diau problema ta, kad be administravimo menin\u0117 biurokratija i\u0161gyventi negali.<\/p>\n
– Ir tod\u0117l ji savo baim\u0119 d\u0117l ateities nori pasl\u0117pti minioje?<\/p>\n
– Taip, yra \u010dia \u012fsipainioj\u0119s ir finansinis motyvas. \u0160iaip ar taip Kult\u016bros ministerija disponuoja tam tikromis l\u0117\u0161omis, d\u0117l kuri\u0173 visa eil\u0117 institucij\u0173 ir kult\u016brinink\u0173 dalyvauja konkursuose, laimi juos arba pralaimi. Tod\u0117l nat\u016bralu, kad visi nori tur\u0117ti kontroliuojam\u0105 arba bent jau nusp\u0117jam\u0105 situacij\u0105. \u0160iuo atveju pono \u017demaitai\u010dio pasi\u016blytas \u017emogus buvo i\u0161 kit\u0173 socialini\u0173, kult\u016brini\u0173, politini\u0173, profesini\u0173 platum\u0173 ir dauguma tos srities \u017emoni\u0173, kurie tikisi tam tikro gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io, buvo ir teb\u0117ra ne\u017einioje. O ne\u017einia visada tamsi ir gr\u0117sminga. Ne\u017eini\u0105 \u017emogus visada nori likviduoti.<\/p>\n
Per pastaruosius pora de\u0161imtme\u010di\u0173 beveik kiekvienoje vyriausyb\u0117je b\u016bdavo po vien\u0105 ar net du dalyki\u0161kai \u201enesubrendusius”, \u201eplaukiojan\u010dius” ministrus, ta\u010diau ideologi\u0161kai jie buvo savi – niekam nekliuvo. \u0160iuokart pad\u0117tis kitokia: suveik\u0117 ideologinis r\u0117tis ir ypa\u010d \u201eNemuno Au\u0161ros” lyderio teiginiai, balansuojantys ant sukto antisemitizmo briaunos.<\/p>\n
Deja, bet antisemitizmas Lietuvoje vis dar politi\u0161kai paklausus. Pastaruoju metu prie to svariai prisid\u0117jo ir Izraelio antihumani\u0161ka politika Gazoje. Bet kal\u010diausia \u010dia vis d\u0117lto m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 teismin\u0117 sistema, kuri daugiau nei per metus nei\u0161gal\u0117jo baigti bylos d\u0117l pono \u017demaitai\u010dio parei\u0161kim\u0173 ir juridin\u012f klausim\u0105 transformavo \u012f politin\u012f.<\/p>\n
Turime keist\u0105 ir labai nemaloni\u0105 situacij\u0105, kada dvi j\u0117gos – p. \u017demaitai\u010dio atgrasus politinis populizmas ir lietuvi\u0161kas kult\u016brinis proletariatas, did\u017eiumoje s\u0117dintis valstyb\u0117s ki\u0161en\u0117je, – suremia pe\u010dius, ta\u010diau labiausiai apmaudu ne d\u0117l \u0161ios muilo operos heroj\u0173, bet d\u0117l valstyb\u0117je sukelto chaos\u0117lio, u\u017e kur\u012f pirmiausiai atsakingas ne \u201eNemuno Au\u0161ros” vadukas, pardavin\u0117jantis tu\u0161\u010dius ir r\u0117ksmingus politinius vekselius, bet \u0161ios koalicijos dominant\u0117 LSDP su visa Valdyba, premjer\u0117 profs\u0105jungiet\u0117, politi\u0161kai-eti\u0161kai stovinti visai netoli p. \u017demaitai\u010dio ir, \u017einoma, pats valstyb\u0117s vadovas, pra\u017eiopsoj\u0119s politin\u0119 antilop\u0119 ne kur nors Afrikos savanoje, bet pa\u010diuose prezidento r\u016bmuose.<\/p>\n
– Kult\u016brininkai kartoja, kad j\u0173 protestas yra u\u017e laisv\u0119, \u201e\u012fvairov\u0119”, prie\u0161 cenz\u016br\u0105. Galb\u016bt tai reik\u0117t\u0173 vertinti kaip politin\u0119 kov\u0105 d\u0117l \u012ftakos?<\/p>\n
– Paantrinsiu jums: tie burta\u017eod\u017eiai, kuriuos j\u016bs k\u0105 tik i\u0161vardinote, 95 procentais, jeigu ne daugiau, yra lau\u017eti i\u0161 pir\u0161to. Jokia prie\u0161 liberalizm\u0105 nukreipta cenz\u016bra Lietuvoje \u0161iandien ne\u012fmanoma. Dargi prie\u0161ingai: jeigu ka\u017ekas ka\u017ek\u0105 ir cenz\u016bruoja, tai tiktai tie, kurie patys \u0161aukia apie cenz\u016br\u0105. \u0160iuo atveju i\u0161gyvename situacij\u0105, kuri\u0105 JAV patyr\u0117 prie\u0161 kelerius metus, kada politiniame lauke ietis sur\u0117m\u0117 trampistai ir antitrampistai, respublikonai ir demokratai, globalistai ir nacionalistai.<\/p>\n
Kaip \u0161iandien matome, po keleri\u0173 met\u0173 \u0161i kova persimet\u0117 ir \u012f Lietuv\u0105. Vos prie\u0161 tris savaites JAV kra\u0161tutinis liberalas nu\u017eud\u0117 JAV kra\u0161tutin\u012f konservatori\u0173 \u010carl\u012f (Charlie) Kirk\u0105. An\u0105dien, JAV karo sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hehseth) ir prezidentas Donaldas Trampas sureng\u0117 beveik t\u016bkstan\u010dio JAV generol\u0173 ir admirol\u0173 pasitarim\u0105, kurio metu buvo pasakyta, kad ankstesnis politinis kursas su visa \u201eWoke kult\u016bra” (\u012fsivaizduojamo pabudimo, progreso) ir genderistine ideologija AMERIKOS karin\u0117se paj\u0117gose baig\u0117si. O kas su Trampo-Hegseto \u201enaujuoju kursu” nesutinka, privalo i\u0161 kariuomen\u0117s trauktis.<\/p>\n
Visa tai rodo, kad XXI a. pr. ideologiniai-etiniai dalykai politikoje v\u0117l tampa dominuojantys. Kad ankstesn\u0117s id\u0117jin\u0117s-ideologin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s prie\u0161prie\u0161os tarp skirting\u0173 tapatybi\u0173 projekcij\u0173 – liberal\u0173 ir konservatori\u0173; pagoni\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0173; protestant\u0173, katalik\u0173 ir sta\u010diatiki\u0173; krik\u0161\u010dioni\u0173 ir musulmon\u0173, etc. – niekur nei\u0161nyko. Ir i\u0161nykti negali, nes tai sudaro pasaulio civilizacij\u0173 esm\u0119. Tik vulgarusis komunizmas savo laiku tik\u0117jo, jog ateis laikai, kada visi kult\u016bri\u0161kai asimiliuosis, visi kult\u016briniai karai i\u0161nyks.<\/p>\n
Kitaip tariant, \u0161iandienin\u0117 pozicijos-opozicijos kova Lietuvoje, pasistumdymai d\u0117l kult\u016bros ministro irgi yra tik to globalaus susiprie\u0161inimo dalis. Supaprastintai tariant, be \u201eWoke” kult\u016brin\u0117s paradigmos JAV ir Europoje, Lietuvoje \u0161iandien netur\u0117tume nei p. \u017demaitai\u010dio sukirpimo \u201eNemuno Au\u0161ros”, nei ultraliberal\u0173 fronto prie\u0161 j\u0105.<\/p>\n
Pra\u0117jusio am\u017eiaus viduryje Ispanijos pilietinis karas kilo ne tod\u0117l, kad Ispanijoje buvo daug fa\u0161ist\u0173, trok\u0161tan\u010di\u0173 vald\u017eios, o d\u0117l to, kad ispan\u0173 demokratin\u0117s vyriausyb\u0117s socialin\u0117s-kult\u016brin\u0117s reformos fa\u0161istus mobilizavo ir i\u0161k\u0117l\u0117 generol\u0105 Fr. Frank\u0105. Pana\u0161iai ir Lietuvoje: \u201eNemuno Au\u0161ra” tre\u010dia frakcija Seime tapo ne tod\u0117l, kad pateik\u0117 veiksming\u0105 program\u0105, bet tik d\u0117l to, kad dr\u0105siai skai\u010diavo ir linksniavo buvusios konservatori\u0173 vyriausyb\u0117s klaidas ir kvailystes.<\/p>\n
– Galima istori\u0161kai i\u0161skai\u010diuoti, kuri politin\u0117 j\u0117ga labiau linkusi \u012f konfrontacij\u0105 ir kuri \u012f kompromisus?<\/p>\n
– Istorija rodo, kad prievartos, teroro ar neapykantos kalbos prie\u0161 politinius oponentus, prie\u0161ininkus gali griebtis visos politin\u0117s j\u0117gos: liberalai ir socialistai, konservatoriai ir fa\u0161istai, etc. Nors skirtingos propagandos ir vengia t\u0105 pripa\u017einti, bet i\u0161 esm\u0117s \u010dia dideli\u0173 skirtum\u0173 tarp veiklos form\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n
Ne paslaptis, kad 1932-1933 m. b\u016btent vokie\u010di\u0173 liberalai pagelb\u0117jo Adolfui Hitleriui ateiti vald\u017eion, su jo pagalba tik\u0117damiesi \u201esutvarkyti” komunistus. Bet Hitleris buvo nuostabiai nuoseklus. Jis \u201esutvark\u0117” ne tik komunistus, bet ir pa\u010dius liberalus.<\/p>\n
Ka\u017ekas pana\u0161aus, nors ir ne taip drasti\u0161kai, nutiko Lietuvoje 1926 metais, kada \u012fsisi\u016bbavusi ideologin\u0117 prie\u0161prie\u0161a suk\u0117l\u0117 Gruod\u017eio 17-osios politin\u012f perversm\u0105 ir l\u0117m\u0117 parlamentin\u0117s demokratijos mirt\u012f. O viskas anuomet laikinojoje sostin\u0117je Kaune prasid\u0117jo pana\u0161iai, kaip ir \u0161iomis dienomis Vilniuje, kada krikdemi\u0161kai ideologi\u0161kai \u201epa\u017eangus” jaunimas, daugiausia de\u0161inioji studentija, 1926 lapkri\u010dio 21 d. popiet\u0119 i\u0161\u0117jo \u012f protesto miting\u0105 Laisv\u0117s al\u0117joje.<\/p>\n
Jis buvo nukreiptas prie\u0161 \u0161vietimo ministr\u0105 socialdemokrat\u0105 prof. Vinc\u0105 \u010cepinsk\u012f, kuris tariamai atveria kelius Lietuvos polonizacijai, nes per pusmet\u012f leido \u012fsteigti keliasde\u0161imt priva\u010di\u0173 lenki\u0161k\u0173 pradini\u0173 mokykl\u0173. Mitingas ir demonstracija i\u0161virto \u012f banalias riau\u0161es, kurioms mal\u0161inti buvo i\u0161kviesta raitoji karo policija.<\/p>\n
De\u0161ini\u0173j\u0173 riau\u0161\u0117s t\u0105dien liko numal\u0161intos, bet vos po trij\u0173 savai\u010di\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 aljansas – krik\u0161\u010dionys demokratai ir tautininkai – sugr\u012f\u017eo ir padedami t\u0173 pa\u010di\u0173 student\u0173-ateitinink\u0173 nuvert\u0117 Kazio Griniaus-Mykolo Sle\u017eevi\u010diaus vadovaujam\u0105 kairi\u0173j\u0173 vyriausyb\u0119. Tiesa, de\u0161ini\u0173j\u0173 pergal\u0117 prie\u0161 kairiuosius tuomet buvo nominali, nes Seime prezidentu i\u0161rinktas Antanas Smetona greit pasir\u016bpino kra\u0161tutinius de\u0161iniuosius i\u0161stumti i\u0161 Lietuvos politin\u0117s panoramos.<\/p>\n
Apskritai de\u0161iniosios politin\u0117s j\u0117gos, ypa\u010d i\u0161 akademini\u0173 sluoksni\u0173, Europoje ir Lietuvoje visada buvo paj\u0117gios grei\u010diau mobilizuotis ir i\u0161eiti \u012f politin\u0119 aren\u0105. Ir \u0161iandien jos savo rankose turi komunikacijos kanalus, did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017einiasklaidos, kuria \u201e\u012ftakingiausi\u0173j\u0173” panteon\u0105 ir, kas svarbiausia, nestokoja l\u0117\u0161\u0173, kas kapitalizmo s\u0105lygomis yra bene lemiamas veiksnys, nes u\u017e visk\u0105 reikia mok\u0117ti. Tod\u0117l j\u0173 politiniai karnavalai tokie ry\u0161k\u016bs, griausmingi, matomi.<\/p>\n
Tiesa, tarp JAV ir Lietuvos kult\u016brini\u0173 kar\u0173 yra skirtumas: dabartiniai Lietuvos de\u0161inieji d\u0117l veiklos metod\u0173, o da\u017enai ir turinio puikiai sutaria su \u201eWoke” kirpimo kult\u016brininkais, kas Jungtin\u0117se Valstijose ne\u012fmanoma i\u0161 principo.<\/p>\n
– Ar pritartum\u0117te protestuotojams, kalbantiems apie i\u0161kilus\u012f pavoj\u0173 valstybingumui?<\/p>\n
– Matau rimtesn\u012f pavoj\u0173 – politik\u0173 egoizm\u0105, manipuliacijas, vis labiau \u012fsisukan\u010dias karo retorikos ar net propagandos girnas. Dvigubai pavojinga situacija, kai vald\u017eios sistemin\u0117 kriz\u0117 sutampa su Respublikos geopolitinio saugumo problemomis, kai valstyb\u0117 labiau remiasi ne faktiniu, bet tik nominaliu miglotai fiksuotu tam tikromis sutartimis saugumu. Matau kai kuri\u0173 politik\u0173 absoliut\u0173 neadekvatum\u0105 ir, kas dar blogiau, kai kuri\u0173 auk\u0161t\u0173 kari\u0161ki\u0173 \u017eema\u017ei\u016br\u012f pataikavim\u0105 jiems.<\/p>\n
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie \u201edron\u0173 sien\u0105”, kuria Lietuva, Baltijos \u0161alys ir Europa es\u0105 gal\u0117t\u0173 apsiginti nuo Rusijos skraidykli\u0173 atak\u0173. Bet b\u0117da ta, jog technologi\u0161kai jokia vientisa i\u0161 vieno centro valdoma \u201edron\u0173 siena” ne\u012fmanoma.<\/p>\n
O kalbant kari\u0161kai, net ir autonomi\u0161kai valdom\u0173 \u201edron\u0173 sien\u0173” grandin\u0117s suk\u016brimas jokio prid\u0117tinio saugumo nesukuria, nes, kaip rodo karo Ukrainoje patirtis, prie\u0161as tokiai \u201edron\u0173 sienai” neutralizuoti sukuria savo \u201edron\u0173 sien\u0105”. D\u0117l to saugumo ne padid\u0117ja, bet suma\u017e\u0117ja, nes tarp prie\u0161inink\u0173 sukuriama 30-40 km mirties zona, kurioje pilie\u010dio i\u0161gyvenimas lygus beveik nuliui. Rus\u0173-ukrainie\u010di\u0173 fronte jau dabar pana\u0161i\u0173 atkarp\u0173 yra.<\/p>\n
Vadinamoji \u201edron\u0173 siena” itin pavojinga tir\u0161tai apgyvendintoms erdv\u0117ms. \u012esivaizduokite, kas likt\u0173 i\u0161 pusmilijoninio miesto su 10 t\u016bkst. \u201edron\u0173 siena”, kuri\u0105 karinio susid\u016brimo atveju tiek pat ar net antra tiek prie\u0161o dron\u0173 bandyt\u0173 pramu\u0161ti. Turint galvoje Vilniaus geografin\u0119 pad\u0117t\u012f, pana\u0161us scenarijus n\u0117ra ne\u012fmanomas. Antra vertus, globalaus aljanso po\u017ei\u016briu, tokia kariavimo logika ir taktika efektyvi, nes pakra\u0161\u010di\u0173 s\u0105skaita leid\u017eia tik\u0117tis apginti centr\u0105.<\/p>\n
– Retorinis klausimas, k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gint\u0173 toji \u201edron\u0173 siena” – Lietuv\u0105 ar teritorijas labiau \u012f Vakarus? Kitas klausimas ar\u010diau temos: kod\u0117l skalambijantys apie pavojus, i\u0161lieka abejingi tautos likimui?<\/p>\n
– Turb\u016bt abejingumo mus bus i\u0161mokiusi pati valstyb\u0117. Kai 1988 bir\u017eel\u012f k\u016br\u0117me S\u0105j\u016bd\u017eio iniciatyvines grupes, mitingavome, stov\u0117jome gyvomis barikadomis Sausio 13-\u0105j\u0105 prie Auk\u0161\u010diausios Tarybos, TV bok\u0161to ar Radijo ir televizijos komiteto, savo \u0161irdyse ir smegenyse tur\u0117jome visi\u0161kai kitok\u012f b\u016bsimos valstyb\u0117s vaizdin\u012f.<\/p>\n
Buvome idealistai, nes \u017eem\u0117 dar nebuvo paversta \u201ekilnojamuoju turtu”, dar ne\u017einojome, kad nemokame valdyti \u201eMa\u017eeiki\u0173 naftos”, tod\u0117l j\u0105 u\u017e doler\u012f b\u016btina perleisti amerikie\u010diams, rusams, lenkams… Dar galvojome, kad patys mokame suprasti tekstus ir visai nieko nebuvome gird\u0117j\u0119 apie \u201ekonstitucines dvasias” ir kitus liberali\u0173j\u0173 laik\u0173 kult\u016brinius i\u0161radimus.<\/p>\n
Dauguma galvojome, kad m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 bus teisinga visiems. Kad m\u016bs\u0173 niekas nemokys, kaip \u201eteisingai” gyventi, galvoti, myl\u0117ti ir mirti, o mes savo ruo\u017etu irgi niekam nieko nepir\u0161ime.<\/p>\n
Bet labai greitai, jau 1991 met\u0173 pabaigoje, ypa\u010d 1992 met\u0173 gegu\u017e\u0119, kai de\u0161inieji inicijavo referendum\u0105 d\u0117l prezidento instituto, profesoriui panorus prisimatuoti prezidento k\u0117d\u0119, \u0117m\u0117 ai\u0161k\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 nebus visiems vienoda. Ir juo toliau, tuo labiau tas ai\u0161kumas dar\u0117si vis ry\u0161kesnis.<\/p>\n
Nusivyl\u0119 – keliomis bangomis emigravo. Lik\u0119 – arba prisitaik\u0117 prie sistemos arba susitrauk\u0117 iki dirbtini\u0173 patriot\u0173. Ir \u0161iandien\u0105, man regis, jau niekas joki\u0173 iliuzij\u0173 i\u0161 esm\u0117s nebeturi. Dabar ai\u0161kiai matome, kad \u017emon\u0117s buriasi \u012f partijas ir per rinkimus ateina \u012f vald\u017ei\u0105 ne d\u0117l to, kad tur\u0117t\u0173 programini\u0173 id\u0117j\u0173, kad trok\u0161t\u0173 Lietuv\u0105 pakelti, oi ne – jie ateina realizuoti tam tikrus egoistini\u0173 savo ar \u0161eimos klano l\u016bkes\u010di\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l vald\u017eioje klesti nepotizmas ir \u0161vogerizmas, i\u0161 sovietizmo paveld\u0117tas nomenklat\u016brinis po\u017ei\u016bris \u012f darb\u0105: kaip \u010dia grei\u010diau pri\u0117jus prie privilegij\u0173 ir ES fond\u0173?<\/p>\n
– Kokiais netik\u0117tumais gr\u0117st\u0173 valstybei u\u017esit\u0119s\u0119s mai\u0161tas?<\/p>\n
– Vakar\u0173 jud\u0117ji\u0161koje-krik\u0161\u010dioni\u0161koje civilizacijoje mai\u0161tas turi ne vien neigiamas kanotacijas. Daugeliu atveju mai\u0161tas yra ir progreso ar naujos eros prad\u017eia. Mai\u0161taujantis Kainas nu\u017eud\u0117 brol\u012f Abel\u012f. Tai blogai. Ta\u010diau Senojo Testamento po\u017ei\u016briu m\u016bs\u0173 Kristus – irgi mai\u0161tininkas, nes eina prie\u0161 auk\u0161t\u0173j\u0173 kunig\u0173 – fariziej\u0173 nustatytas pragmatines mokymo tiesas, kuri\u0173 principas \u201eakis u\u017e ak\u012f”. Kristus \u0161\u012f princip\u0105, kur\u012f dabar uoliai gaivina naujasis pagonis – konservatori\u0173 partijos pirmininkas, trok\u0161ta paneigti. Mai\u0161tininkas yra ir Promet\u0117jas, kuris prie\u0161 Dzeuso vali\u0105 ugn\u012f atiduoda \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Prie mai\u0161tinink\u0173 gal\u0117tume priskirti ir 1918 m. Vasario 16-osios signatarus, 1988 m. bir\u017eelio 3-osios Iniciatyvin\u0119 grup\u0119. \u017dod\u017eiu, mai\u0161tas mai\u0161tui nelygu. Svarbiausia, kokia jo istorin\u0117 intencija ir vieta istorijoje: ar jis orientuotas \u012f Emanuelio Kanto \u201eam\u017ein\u0105j\u0105 taik\u0105” ar vis d\u0117lto yra tik dar viena Johano Volfgango fon G\u0117t\u0117s piktojo profesoriaus Fausto atmaina?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ir visi\u0161kai pagr\u012fstai kelia klausim\u0105, kieno interesais vadovavosi tie, kurie nepasirengus\u012f piliet\u012f skyr\u0117 ir patvirtino kult\u016bros ministru?…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":15745,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,267,34,35,24,223,5455,615,49,3511,32,33,5457,37,39,36,38,40,2931,4630,23,22,28,29,154,26,27,5456],"class_list":{"0":"post-15744","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-dronai","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-jav","16":"tag-kasparavicius","17":"tag-kirkas","18":"tag-kultura","19":"tag-kulturininkai","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-leftistai","23":"tag-lietuva","24":"tag-lietuviu","25":"tag-lithuania","26":"tag-lithuanian","27":"tag-lt","28":"tag-maistas","29":"tag-na","30":"tag-naujienos","31":"tag-news","32":"tag-populiariausios-naujienos","33":"tag-populiariausiosnaujienos","34":"tag-protestai","35":"tag-top-stories","36":"tag-topstories","37":"tag-woke"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15744","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15744"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15744\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15745"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15744"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15744"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15744"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}