dezinformacija<\/a> ir klaidinanti informacija yra vienos i\u0161 svarbiausi\u0173 rizik\u0173 artimiausiems dvejiems metams, i\u0161skiriamos tokios gr\u0117smes kaip dirbtinio intelekto sukurtos klastot\u0117s ir ma\u017e\u0117jantis pasitik\u0117jimas institucijomis.<\/p>\n\u201ePopulistiniai politikai atrado b\u016bd\u0105 apeiti tradicin\u0117s \u017einiasklaidos vaidmen\u012f \u2013 vadindami j\u0105 \u201emelagingomis naujienomis\u201c ir grasindami teisiniais veiksmais arba juos taikydami, taip darydami papildom\u0105 spaudim\u0105 \u017einiasklaidos organizacijoms ir j\u0173 verslo modeliui\u201c, \u2013 prognozuodamas 2026-\u0173j\u0173 \u017einiasklaidos ir apskritai informacijos srauto aktualijas, kalb\u0117jo vienos i\u0161 pirmaujan\u010di\u0173 Piet\u0173 Amerikos \u017einiasklaidos bendrovi\u0173 prezidentas.<\/p>\n
\u0160ios tendencijos ypa\u010d ry\u0161kios steb\u0117tos Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose Donaldo Trumpo laikotarpiu, taip pat kai kuriose Azijos, Lotyn\u0173 Amerikos ir Ryt\u0173 Europos dalyse, ta\u010diau kitur jos plinta l\u0117\u010diau, ypa\u010d ten, kur naujien\u0173 preki\u0173 \u017eenklai i\u0161laiko stipr\u0173 ry\u0161\u012f su auditorija. \u0160alyse, kuriose spaudos laisvei kyla gr\u0117sm\u0117, alternatyvios ekosistemos taip pat gali teikti galimybi\u0173 \u2013 geriausiu atveju jos pateikia nauj\u0173 perspektyv\u0173 ir meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f represin\u0117ms vald\u017eioms. Ta\u010diau kartu \u0161ie poky\u010diai gali prisid\u0117ti prie did\u0117jan\u010dios politin\u0117s poliarizacijos ir prast\u0117jan\u010dios diskusij\u0173 kult\u016bros internete. \u0160iame kontekste ataskaita atskleid\u0117 gil\u0173 skirtum\u0105 tarp JAV ir Europos. Taip pat tarp konservatori\u0173 ir progresyvi\u0173j\u0173 visame pasaulyje, d\u0117l to, kur tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017eod\u017eio laisv\u0117s ribos \u2013 ypa\u010d gin\u010duose d\u0117l turinio moderavimo ir fakt\u0173 tikrinimo vaidmens socialiniuose tinkluose.<\/p>\n
Reputacija \u2013 raktinis \u017eodis dabarties naujien\u0173 sraute<\/p>\n
2025-\u0173j\u0173 apklausa i\u0161ry\u0161kino naujus i\u0161\u0161\u016bkius, susijusius su dirbtinio intelekto platformomis ir pokalbi\u0173 robotais. Did\u017eiausioms technologij\u0173 platformoms integruojant dirbtinio intelekto santraukas ir kitas su naujienomis susijusias funkcijas, naujien\u0173 leid\u0117jai nerimauja, kad tai gali dar labiau suma\u017einti sraut\u0105 \u012f j\u0173 svetaines ir program\u0117les. Ta\u010diau taip pat tampa ai\u0161ku, kad pasaulyje, kuriame vis daugiau sintetin\u0117s informacijos ir dezinformacijos, vis\u0173 kart\u0173 \u017emon\u0117s vis dar vertina patikimus su naujien\u0173 sklaida susijusius \u017eenklus, pasi\u017eymin\u010dius tikslumo reputacija, net jei jais naudojasi re\u010diau nei anks\u010diau.<\/p>\n
Did\u0117jant \u017emoni\u0173 skai\u010diui, kurie vengia naujien\u0173 ir atsiriboja nuo j\u0173 srauto, buvo nagrin\u0117ta ir dirbtinio intelekto technologij\u0173 nauda personalizuojant turin\u012f ir darant j\u012f patrauklesn\u012f jaunesnei auditorijai. Keturioliktasis \u201eSkaitmenini\u0173 naujien\u0173 ataskaitos\u201c leidimas paremtas duomenimis i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 \u017eemyn\u0173 ir 48 rink\u0173, pirm\u0105 kart\u0105 \u012ftraukiant ir Serbij\u0105, primena, kad poky\u010diai nevyksta vienodai visur. Nors egzistuoja bendri i\u0161\u0161\u016bkiai, susij\u0119 su poky\u010di\u0173 tempu ir trikdan\u010diu platform\u0173 vaidmeniu, kiti aspektai skiriasi priklausomai nuo rinkos dyd\u017eio, nusistov\u0117jusi\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir kult\u016bros bei \u017einiasklaidos ir politikos santykio.<\/p>\n
Auga socialini\u0173 tinkl\u0173 \u012ftaka: \u201eTrumpo efektas\u201c, kurio \u017einiasklaida nepajuto<\/p>\n
\u012esitraukimas \u012f tradicines \u017einiasklaidos priemones, tokias kaip televizija, spauda ir naujien\u0173 svetain\u0117s, toliau ma\u017e\u0117ja, o priklausomyb\u0117 nuo socialini\u0173 tinkl\u0173, vaizdo platform\u0173 ir internetini\u0173 agregatori\u0173 auga. Tai ypa\u010d akivaizdu Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, kur apklausos laikotarpis sutapo su pirmosiomis naujosios Donaldo Trumpo administracijos savait\u0117mis. Naujien\u0173 vartojimas socialiniuose tinkluose smarkiai i\u0161augo 6 procentiniais punktais, ta\u010diau tradicin\u0117 \u017einiasklaida nepatyr\u0117 jokio \u201eTrumpo efekto\u201c.<\/p>\n
![\"JAV](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/1776840912_801_080f9c2d-e89c-43b0-bc97-aed349c79ee3.jpg\")
<\/p>\n
Kai kuriose \u0161alyse i\u0161 ties\u0173 svarb\u0173 vaidmen\u012f formuojant vie\u0161\u0105sias diskusijas atlieka \u012fvairios asmenyb\u0117s ir nuomon\u0117s formuotojai. Penktadalis JAV respondent\u0173 nurod\u0117, kad per savait\u0119 po inauguracijos susid\u016br\u0117 su populiaraus tinklalaid\u017ei\u0173 k\u016br\u0117jo Joe Rogano naujienomis ar komentarais, o tarp taip atsakiusi\u0173j\u0173 \u2013 neproporcingai daug jaun\u0173 vyr\u0173. Pranc\u016bzijoje jaunasis naujien\u0173 k\u016br\u0117jas Hugo Traversas (\u201eHugoD\u00e9crypte\u201c) pasiekia 22 proc. jaunesni\u0173 nei 35 met\u0173 vartotoj\u0173 auditorijos, daugiausia per \u201eYouTube\u201c ir \u201eTikTok\u201c. Jauni nuomon\u0117s formuotojai taip pat vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f daugelyje Azijos \u0161ali\u0173, \u012fskaitant Tailand\u0105.<\/p>\n
Naujien\u0173 vartojimas internetin\u0117se platformose toliau fragmentuojasi: 2025-\u0173j\u0173 duomenimis, \u0161e\u0161i internetiniai tinklai kas savait\u0119 pasiekia daugiau nei 10 proc. auditorijos su naujien\u0173 turiniu, palyginti su vos 2 proc. prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Ma\u017edaug tre\u010ddalis apklausoje \u012ftrauktos pasaulin\u0117s imties kas savait\u0119 naudojasi \u201eFacebook\u201c (36 proc.) ir \u201eYouTube\u201c (30 proc.) kaip kanalu pasiekti naujienas. \u201eInstagram\u201c ir \u201eWhatsApp\u201c kaip naujien\u0173 kanal\u0105 naudoja apie penktadalis, o \u201eTikTok\u201c (16 proc.) vis dar lenkia X (12 proc.). Duomenys taip pat iliustravo, kad X tinklo naudojimas naujienoms daugelyje rink\u0173 yra stabilus arba auga, o did\u017eiausias \u0161uolis fiksuojamas Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, Australijoje ir kaimynin\u0117je Lenkijoje. Nuo tada, kai 2022 m. tinkl\u0105 per\u0117m\u0117 Elonas Muskas, \u012f j\u012f pl\u016bstel\u0117jo daugiau de\u0161ini\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 vartotoj\u0173, ypa\u010d jaun\u0173 vyr\u0173, tuo tarpu dalis progresyvi\u0173 auditorij\u0173 pasitrauk\u0117 arba naudojasi juo re\u010diau.<\/p>\n
Vietoje raid\u017ei\u0173 renkasi vaizd\u0105<\/p>\n
Besikei\u010dian\u010dios strategijos lemia, kad vaizdo turinys tampa vis svarbesniu naujien\u0173 \u0161altiniu. Visose rinkose socialini\u0173 vaizdo \u012fra\u0161\u0173 vartojimas i\u0161augo nuo 52 proc. 2020-aisiais iki 65 proc. 2025-aisiais, o bet kokio vaizdo turinio \u2013 nuo 67 proc. iki 75 proc. Filipinuose, Tailande, Kenijoje ir Indijoje vis daugiau \u017emoni\u0173 teigia, kad jiems labiau patinka \u017ei\u016br\u0117ti naujienas, o ne jas skaityti, o tai dar labiau skatina per\u0117jim\u0105 prie asmenyb\u0117mis grind\u017eiamos naujien\u0173 k\u016brybos.<\/p>\n
Apklausa taip pat parodo tinklalaid\u017ei\u0173 svarb\u0105 pasiekiant jaunesn\u0119 ir labiau i\u0161silavinusi\u0105 auditorij\u0105. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose viena did\u017eiausi\u0173 dali\u0173 \u2013 15 proc. \u2013 respondent\u0173 per pastar\u0105j\u0105 savait\u0119 klaus\u0117si bent vienos tinklalaid\u0117s, o daugelis \u0161i\u0173 tinklalaid\u017ei\u0173 filmuojamos ir platinamos per tokias platformas kaip \u201eYouTube\u201c ir \u201eTikTok\u201c. Daugelyje \u0160iaur\u0117s Europos \u0161ali\u0173 vis dar dominuoja visuomeniniai transliuotojai ar did\u017eiosios tradicin\u0117s \u017einiasklaidos bendrov\u0117s ir l\u0117\u010diau pereinama prie vaizdo formato.<\/p>\n
Did\u017eiausia gr\u0117sme \u012fvardijo \u201eTikTok\u201c ir \u201eFacebook\u201c: i\u0161siskyr\u0117 nuomon\u0117s d\u0117l to, ar \u0161alinti \u012ftartin\u0105 informacij\u0105<\/p>\n
\u201eTikTok\u201c yra spar\u010diausiai augantis socialinis ir vaizdo tinklas: naujien\u0173 srityje jo naudojimas padid\u0117jo dar 4 procentiniais punktais ir pasiekia 49 proc. apklausos internetin\u0117s imties Tailande bei 40 proc. Malaizijoje. Ta\u010diau tuo pa\u010diu metu \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai \u0161\u012f tinkl\u0105 laiko viena did\u017eiausi\u0173 gr\u0117smi\u0173, kalbant apie klaiding\u0105 ar klaidinan\u010di\u0105 informacij\u0105, kartu su \u201eFacebook\u201c, kuris jau seniai kelia visuomen\u0117s susir\u016bpinim\u0105.<\/p>\n
![\"Socialini\u0173](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/38d6c023-338a-4998-9d69-a9f50c6311d4.jpg\")
<\/p>\n
Apskritai, vidutini\u0161kai net 58 proc. vis\u0173 \u201eReuters Institute\u201c apklausos respondent\u0173 teig\u0117 esantys susir\u016bpin\u0119 d\u0117l savo geb\u0117jimo atskirti ties\u0105 nuo melo internetin\u0117se naujienose. Did\u017eiausias susir\u016bpinimas fiksuojamas Afrikoje (73 proc.) ir JAV (73 proc.), o ma\u017eiausias \u2013 Vakar\u0173 Europoje (46 proc.).<\/p>\n
Kalbant apie pagrindinius klaidinan\u010dios ar melagingos informacijos \u0161altinius, visame pasaulyje did\u017eiausia gr\u0117sme laikomi interneto nuomon\u0117s formuotojai ir socialiniuose tinkluose besirei\u0161kian\u010dios asmenyb\u0117s, taip pat nacionaliniai politikai. Abi \u0161ios kategorijos u\u017e\u0117m\u0117 47 proc. Politikai apklausoje did\u017eiausia gr\u0117sme skleisti neteising\u0105 informacij\u0105 laikyti JAV (57 proc.), Ispanijoje (57 proc.) ir daugelyje Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173, \u012fskaitant Serbij\u0105 (59 proc.), Slovakij\u0105 (56 proc.) ir Vengrij\u0105 (54 proc.).<\/p>\n
Nepaisant to, visuomen\u0117s nuomon\u0117s i\u0161siskiria d\u0117l to, kiek socialini\u0173 tinkl\u0173 bendrov\u0117s tur\u0117t\u0173 \u0161alinti turinio, kuris gali b\u016bti klaidinantis ar \u017ealingas, bet n\u0117ra neteis\u0117tas. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir Vokietijoje respondentai da\u017eniau mano, kad \u0161alinama per ma\u017eai, o JAV nuomon\u0117s pasiskirs\u010diusios: de\u0161ini\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 respondentai mano, kad jau dabar \u0161alinama per daug informacijos, o kairi\u0173j\u0173 \u2013 kad per ma\u017eai.<\/p>\n
Dirbtiniu intelektu nelink\u0119 pasitik\u0117ti: informacij\u0105 turi ruo\u0161ti \u017emogus, o ne robotas<\/p>\n
Stebima ir dar viena tendencija \u2013 nors daug naujien\u0173 leid\u0117j\u0173 siekia pasitelkti dirbtin\u012f intelekt\u0105 geresniam naujien\u0173 personalizavimui, ta\u010diau auditorijos nuomon\u0117s i\u0161lieka nevienareik\u0161m\u0117s, mat dalis nerimauja, kad d\u0117l to gali praleisti svarbias temas. Daugumos \u0161ali\u0173 auditorijos i\u0161lieka skepti\u0161kos d\u0117l dirbtinio intelekto naudojimo naujienose ir labiau pasitiki tais atvejais, kai procese dalyvauja \u017emon\u0117s. Respondentai mano, kad dirbtinis intelektas padarys naujien\u0173 k\u016brim\u0105 pigesn\u012f ir operatyvesn\u012f, ta\u010diau ma\u017eiau skaidr\u0173, ma\u017eiau tiksl\u0173 ir ma\u017eiau patikim\u0105.<\/p>\n
![\"DI](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/718a6348-e661-4b5c-bad8-6ad23b287465.jpg\")
<\/p>\n
Be to, buvo nustatyta, kad patikimi naujien\u0173 preki\u0173 \u017eenklai, \u012fskaitant visuomeninius transliuotojus daugelyje \u0161ali\u0173, vis dar yra da\u017eniausiai \u012fvardijamu \u0161altiniu, kur \u017emon\u0117s tikrina, ar informacija internete yra teisinga. Tai galioja visoms am\u017eiaus grup\u0117ms, nors jaunesni \u017emon\u0117s da\u017eniau nei vyresni naudojasi socialiniais tinklais ir dirbtinio intelekto pokalbi\u0173 robotais informacijai tikrinti.<\/p>\n
Dar vienas teigiamas \u017eenklas \u2013 bendras pasitik\u0117jimas naujienomis, sudarantis 40 proc., tre\u010dius metus i\u0161 eil\u0117s liko stabilus, nors vis dar yra keturiais procentiniais punktais ma\u017eesnis nei COVID-19 pandemijos \u012fkar\u0161tyje.<\/p>\n
Journalism, media, and technology trends and predictions 2026, Reuters Institute<\/p>\n
Overview and key findings of the 2025 Digital News Report, Reuters Institute<\/p>\n
The Global Risk Report 2025, World Economic Forum<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Did\u017eiosios artimiausi\u0173 met\u0173 gr\u0117sm\u0117s 2025-\u0173j\u0173 liep\u0105 pavie\u0161inta itin didel\u0117s apimties ataskaita, apimanti keleri\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 vie\u0161osios erdv\u0117s tendencijas,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":159352,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,3822,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,5006,22,44,28,29,733,26,27,74,75,76,979],"class_list":["post-159351","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dezinformacija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nepasitikejimas","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-tiktok","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-ziniasklaida"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116447053486516643","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/159351","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=159351"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/159351\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/159352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=159351"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=159351"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=159351"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"\u201eYoutube\u201c,](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/7a034c3c-4990-484b-87bc-3cabc2627897.jpg\")
<\/p>\n