Kartu \u0117m\u0117 ai\u0161k\u0117ti, kad \u0161ie protestai n\u0117ra spontani\u0161ki – vienodi plakatai, koordinuoti mitingai Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose ir Panev\u0117\u017eyje, per kelias dienas surinkta 50 t\u016bkst. para\u0161\u0173 peticijoje, masin\u0117 \u017einiasklaidos mobilizacija… Visa tai primin\u0117 ne atsitiktin\u012f \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105, o \u012f krypting\u0105 \u201egatv\u0117s politikos” operacij\u0105.<\/p>\n
Ir tai ne pirmas atvejis. 2018 m. prie Seimo \u017eurnalisto Andriaus Tapino \u012fkurta \u201eLaisv\u0117s TV” sureng\u0117 protest\u0105 \u201eMes kaltinam!”. Akcija surengta, Seimui atmetus si\u016blym\u0105 panaikinti parlamentaro Mindaugo Bas\u010dio mandat\u0105. Mitingavo apie \u0161e\u0161is t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173, reik\u0161dami nepasitenkinim\u0105 valdan\u010di\u0173j\u0173 \u201evalstie\u010di\u0173” veikla. A. Tapinas savo \u201eFacebook” paskyroje skelb\u0117 peticij\u0105 ir kviet\u0117 j\u0105 pasira\u0161yti, siekdamas daryti politinius poky\u010dius.<\/p>\n
2019 m. kelioms savait\u0117ms kil\u0119s mokytoj\u0173 streikas d\u0117l etatinio apmok\u0117jimo ir ma\u017eesnio mokini\u0173 skai\u010diaus klas\u0117se ap\u0117m\u0117 73 mokyklas ir apie 16 t\u016bkst. mokini\u0173. Protestas persik\u0117l\u0117 \u012f \u0160vietimo ir mokslo ministerij\u0105, kur kelios de\u0161imtys mokytoj\u0173 nusprend\u0117 joje apsinakvoti. Mokiniai jiems atne\u0161\u0117 \u010diu\u017einius, arbat\u0105 ir \u0161okolad\u0105, o palaikyti atvyko Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys ir Agn\u0117 Bilotait\u0117. Streik\u0105 r\u0117m\u0117 A.Tapinas ir \u201eLaisv\u0117s TV”.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios akcijos atsistatydino ministr\u0117 Jurgita Petrauskien\u0117. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis parei\u0161k\u0117, kad A.Tapinas elgiasi kaip politikas, o ne \u017eurnalistas, siekiantis kelti chaos\u0105 ir pakeisti teis\u0117t\u0105 vald\u017ei\u0105. Anot S.Skvernelio, konservatoriai vykd\u0117 vald\u017eios pakeitimo plan\u0105, primenant\u012f Kremliaus metodus ir galimai susijus\u012f su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, o Tapino remtas streikas es\u0105 buvo jo dalis.<\/p>\n
Po tokio parei\u0161kimo A.Tapinas pareikalavo S.Skvernel\u012f vie\u0161ai atsipra\u0161yti, pagrasin\u0119s kreiptis \u012f Seimo Etikos ir proced\u016br\u0173 komisij\u0105 ir teis\u0117tvark\u0105 d\u0117l \u0161mei\u017eto, ir \u0161\u012f grasinim\u0105 transliavo per savo \u201eLaisv\u0117s TV”.<\/p>\n
Protesto \u201egenas”<\/p>\n
Tuo metu politologai rimtai nevertino arba veng\u0117 vertinti valdom\u0173 protest\u0173 poveik\u012f valstybei. Algis Krupavi\u010dius kalb\u0117jo apie vadinam\u0105j\u012f \u201eprotesto gen\u0105”, teigdamas, kad \u017emon\u0117s supranta, jog nekovodami u\u017e savo interesus, nieko nepasieks. O VDU profesorius \u0160ar\u016bnas Liekis pabr\u0117\u017e\u0117, kad visuomen\u0117 tampa dr\u0105sesn\u0117, nes suvokia, jog i\u0161\u0117jimas \u012f gatves – vienintelis b\u016bdas apginti savo teises.<\/p>\n
Visgi d\u0117l prasid\u0117jusios masini\u0173 protest\u0173 bangos (tuo metu protestavo mokytojai, \u016bkininkai blokavo kelius ir kt.), S.Skvernelis prane\u0161\u0117, jog kreip\u0117si pagalbos \u012f visus kriminalin\u0117s \u017evalgybos ir \u017evalgybos subjektus. Tik\u0117tina, \u0161is buvusio represini\u0173 strukt\u016br\u0173 vadovo vie\u0161as persp\u0117jimas \u0161iek tiek ir atv\u0117sino protest\u0173 organizatorius.<\/p>\n
Nuo 2020 m., kai premjere tapo Ingrida \u0160imonyt\u0117, A.Tapinas ir \u201eLaisv\u0117s TV” neorganizavo masini\u0173 protest\u0173. Vietoj to vyko solidarumo akcijos su Baltarusija, ry\u0161kiausia i\u0161 j\u0173 – \u201eLaisv\u0117s kelias”, \u017emoni\u0173 grandin\u0117 nuo Vilniaus iki sienos, simboli\u0161kai palaikiusi baltarusi\u0173 laisv\u0117s siek\u012f. \u0160ios akcijos buvo skirtos pilietinei paramai, o ne spaudos darymui vald\u017eiai.<\/p>\n
T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 vasar\u0105 Vilniuje surengta solidarumo akcija, skirta D\u017eord\u017eo Floido (George Floyd) mirties ir JAV kilusios protest\u0173 bangos atminimui. Prie Katedros aik\u0161t\u0117s Lietuvos \u017emogaus teisi\u0173 centras kartu su aktyvistais sub\u016br\u0117 apie t\u016bkstant\u012f \u017emoni\u0173, kurie \u017eygiavo iki JAV ambasados, ne\u0161ini plakatais \u201eBlack Lives Matter”, \u201eSustabdykite policijos smurt\u0105”, \u201eStop rasizmui”.<\/p>\n
Nors Lietuvoje rasin\u0117s diskriminacijos aprai\u0161kos itin retos, o policijos smurto problema realiai neegzistuoja, akcijos dalyviai – daugiausia moksleiviai ir studentai – buvo suklupdyti daugiau nei a\u0161tuonioms minut\u0117ms ant \u0161aligatvio, simboli\u0161kai atkartojant D\u017e.Floido mirties aplinkybes.<\/p>\n
\u0160is spektakl\u012f primenantis veiksmas suk\u0117l\u0117 nevienareik\u0161m\u0119 visuomen\u0117s ir dalies politik\u0173 reakcij\u0105. Socialiniuose tinkluose pasipyl\u0117 kaltinimai organizatoriams, es\u0105 jie m\u0117gina perkelti JAV vidaus konfliktus \u012f Lietuv\u0105, kad u\u017e akcijos galimai stovi radikalus jud\u0117jimas \u201eAntifa”. Tuo metu netgi buvo rengiamasi kontrprotestai akcijai.<\/p>\n
Gin\u010d\u0173 \u012fkar\u0161tyje LCHR atstovai ir pagrindin\u0117 eityni\u0173 organizator\u0117 Marija Gevorkjan ai\u0161kino, kad renginys buvo Lietuvos pilie\u010di\u0173 iniciatyva, nesusijusi su tarptautin\u0117mis organizacijomis ar politin\u0117mis grup\u0117mis. Ta\u010diau tuo ma\u017eai kas patik\u0117jo.<\/p>\n
Nuolat veikianti mobilizacijos sistema<\/p>\n
Bet kuriuo atveju A.Tapinas ir \u201eLaisv\u0117s TV” nekritikavo valdan\u010diosios koalicijos, o d\u0117mes\u012f sutelk\u0117 \u012f paramos Ukrainai kampanijas. \u017dymiausia i\u0161 j\u0173 – \u201eBayraktar u\u017e Ukrain\u0105”, transliuota tiesiogiai su kvietimais aukoti ir karo komentarais.<\/p>\n
V\u0117liau sek\u0117 \u201eRadarom!” kampanija oro erdv\u0117s radarams, taip pat l\u0117\u0161\u0173 rinkimas sunkve\u017eimiams, \u0161arvuo\u010diams, dronams ir kitai paramai. \u0160ios iniciatyvos virto nuolat veikian\u010dia mobilizacijos sistema, pritaikyta reaguoti \u012f karo poreikius Ukrainoje.<\/p>\n
Rimti protestai atsinaujino, kai buvusi\u0105 TS-LKD, Liberal\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eio ir Laisv\u0117s partij\u0173 koalicij\u0105 pakeit\u0117 nauja vald\u017eia. 2024 m. lapkrit\u012f LSDP taryba paskelb\u0117 sudaranti koalicij\u0105 su Demokrat\u0173 s\u0105junga \u201eVardan Lietuvos” ir partija \u201eNemuno au\u0161ra”.<\/p>\n
Naujojo parlamento priesaikos dien\u0105 Vilniuje, Kaune ir Taurag\u0117je vyko akcija \u201e10 minu\u010di\u0173 tylos”, kurios dalyviai reikalavo, kad Prezidentas pakeist\u0173 koalicijos sud\u0117t\u012f, teigdami, jog \u0161i partneryst\u0117 kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.<\/p>\n
Kai \u0161i koalicija subyr\u0117jo, netrukus buvo surengtas naujas protestas – \u201eG\u0117dos diena”, nukreiptas prie\u0161 socialdemokrat\u0173 sprendim\u0105 jungtis \u012f koalicij\u0105 su \u201eNemuno au\u0161ra” ir LV\u017dS. Protesto organizatoriai ragino vald\u017ei\u0105 nebendradarbiauti su partijomis, kurios, j\u0173 teigimu, prie\u0161inasi sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, palaiko antivakseri\u0173 jud\u0117jimus ir siekia ma\u017einti referendumo kartel\u0119.<\/p>\n
Dalyviai rinkosi Daukanto aik\u0161t\u0117je, kreip\u0117si \u012f Prezident\u0105, o v\u0117liau \u017eygiavo Gedimino prospektu iki Seimo, kur sureng\u0117 miting\u0105.<\/p>\n
Taip Lietuvoje pama\u017eu susiformavo ir prakti\u0161kai buvo i\u0161bandyta nuolatin\u0117 pilietin\u0117s mobilizacijos sistema – savoti\u0161kas \u201eprotest\u0173 fabrikas”, galintis prireikus greitai organizuoti \u012fvairias visuomen\u0117s akcijas.<\/p>\n
Atsitiktiniai mitingai virto nuolat veikian\u010dia, skaitmenin\u0117mis priemon\u0117mis koordinuojama strukt\u016bra, tapusia realiu spaudimo vald\u017eiai ir vidaus politikos valdymo \u012frankiu.<\/p>\n
Ministro pavard\u0117 gali kaitaliotis<\/p>\n
\u0160iuo atveju gatv\u0117s kova i\u0161 prad\u017ei\u0173 formaliai vyko d\u0117l \u201enetinkamo” ministro, nors publicist\u0117 Olava Strikulien\u0117 straipsnyje \u201eAr kada nors bus kult\u016bros ministras, kuris tikt\u0173 ir prie sve\u010dio, ir prie pe\u010diaus?” taikliai pastebi, kad n\u0117 vienas kult\u016bros ministras i\u0161 esm\u0117s nepakeit\u0117 visuomen\u0117s kult\u016brin\u0117s t\u0117km\u0117s.<\/p>\n
Jos \u017eod\u017eiais, Jonas Ju\u010das Lietuvos neu\u017ekr\u0117t\u0117 d\u017eiazo virusu, Sauliaus \u0160altenio laikais nebuvo para\u0161yta genialiausi\u0173 roman\u0173, o Remigijaus Vilkai\u010dio kadencijoje dramos teatrai nepatyr\u0117 renesanso.<\/p>\n
Ar\u016bnas Gel\u016bnas atidav\u0117 pagarb\u0105 muziejams, Gintautas K\u0117vi\u0161as – Nacionalinio operos ir baleto teatro remontams bei garsiems sve\u010diams i\u0161 u\u017esienio, \u0160ar\u016bnas Birutis r\u016bpinosi bibliotekomis, Liana Ruokyt\u0117-Jonsson siek\u0117 parodyti Lietuvos men\u0105 pasauliui, o Simonas Kairys labiau \u012fsimin\u0117 ne k\u016brybos prover\u017eiais, o a\u0161triais pasisakymais prie\u0161 Rim\u0105 Tumin\u0105 ir Valstybin\u0117s kalbos inspekcijos vadov\u0105 Audri\u0173 Valotk\u0105.<\/p>\n
Taigi nuosekliai \u017evelgiant, akivaizdu, kad kult\u016bros ministro pavard\u0117 gali keistis, bet kult\u016bros raida nuo to nesikei\u010dia – sistema gyvuoja, nepriklausomai nuo to, kas stovi jos prie\u0161akyje.<\/p>\n
Profesin\u0117 kompetencija politikoje n\u0117ra svarbiausias kriterijus<\/p>\n
Kartu b\u016btina pa\u017eym\u0117ti, kad profesin\u0117 kompetencija politikoje jau seniai neb\u0117ra svarbiausias kriterijus. Jei b\u016bt\u0173 kitaip, tekt\u0173 rimtai svarstyti, ar 2008-aisiais \u012f Seim\u0105 su Tautos prisik\u0117limo partija i\u0161kil\u0119s Ar\u016bnas Valinskas – netur\u0117damas nei politin\u0117s patirties, nei valstyb\u0117s valdymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 – i\u0161 ties\u0173 buvo tinkamiausias \u017emogus vadovauti \u0161alies parlamentui.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau tai niekam neu\u017ekliuvo ir ilgainiui tapo politine norma. Tai dar kart\u0105 rodo, kad kult\u016bros ministro asmenyb\u0117 negali b\u016bti pagrindin\u0117 protest\u0173 a\u0161is.<\/p>\n
Norint i\u0161sklaidyti kylan\u010dias abejones, verta prisiminti, jog iki \u0161iol n\u0117 viena vie\u0161a protesto akcija nebuvo kilusi d\u0117l ministr\u0173 kompetencijos stokos. Pavyzd\u017eiui, Dovil\u0117 \u0160akalien\u0117 n\u0117ra baigusi Karo akademijos ir neturi techninio i\u0161silavinimo, ta\u010diau buvo paskirta kra\u0161to apsaugos ministre.<\/p>\n
Kitaip tariant, netur\u0117dama nei techninio pasirengimo, nei karinink\u0173 rengimo patirties, ji \u0161iandien eina kra\u0161to apsaugos ministr\u0117s pareigas – ir joki\u0173 masini\u0173 protest\u0173 d\u0117l to nekyla.<\/p>\n
Analogi\u0161ka situacija buvo ir su Laisv\u0117s partijos atstove Ewelina (Evelina) Dobrovolska. Jos i\u0161silavinimas apsiriboja teis\u0117s bakalauro studijomis Mykolo Romerio universitete, o profesin\u0117 patirtis – advokato pad\u0117j\u0117jos darbas. Nepaisant to, ji buvo paskirta vadovauti Teisingumo ministerijai.<\/p>\n
Kita Laisv\u0117s partijos atstov\u0117, Au\u0161rin\u0117 Armonait\u0117, baigusi politologijos bakalauro studijas, netur\u0117dama specializuoto ekonomikos ar vadybos i\u0161silavinimo, buvo paskirta Ekonomikos ir inovacij\u0173 ministre.<\/p>\n
Ypa\u010d i\u0161skirtinis atvejis – Ar\u016bnas Dulkys, TS-LKD narys, baig\u0119s ekonomikos studijas ir karjer\u0105 siej\u0119s su finans\u0173 bei audito sritimi, ta\u010diau 2020 m. tap\u0119s Sveikatos apsaugos ministru I.\u0160imonyt\u0117s Vyriausyb\u0117je. Netur\u0117damas medicininio i\u0161silavinimo, jis gavo atsakomyb\u0119 u\u017e vis\u0105 Lietuvos sveikatos apsaugos sistem\u0105.<\/p>\n
Taigi tampa akivaizdu, kad ministrai Lietuvoje skiriami ne pagal profesin\u0119 kompetencij\u0105 ar patirt\u012f, o pagal politinius kriterijus. J\u0173 paskyrimus da\u017eniausiai lemia partinis lojalumas arba vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 \u012fvaizdis, o kompetencija lieka antraeiliame plane.<\/p>\n
Tod\u0117l daugelis atvirai klaus\u0117, koks i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra kult\u016bros darbuotoj\u0173 protest\u0173 tikslas – ar jie i\u0161 ties\u0173 gina kult\u016bros bendruomen\u0117s interesus, ar t\u0117ra politini\u0173 j\u0117g\u0173 \u012frankis spaudimui prie\u0161 oponentus, kai protestai naudojami ne kaip pilietin\u0117s valios i\u0161rai\u0161ka, o kaip manipuliacijos priemon\u0117.<\/p>\n
Kai kurie menininkai, pavyzd\u017eiui, Jurga Lago, jau pa\u010dioje prad\u017eioje protest\u0173 prad\u017eioje abejojo j\u0173 prasme. Ji prisimin\u0117 dr\u0105siai pasisakiusi u\u017e neteisingai kaltintus menininkus – \u0160ar\u016bn\u0105 Bart\u0105 #MeToo skandalo metu, S.Sondeck\u012f, J.Marcinkevi\u010di\u0173, S.N\u0117r\u012f ar R.Tumin\u0105, kai \u0161ie buvo puolami.<\/p>\n
Teigia dalyvavusi ir mokytojos Astros Astrauskait\u0117s mitinge, ir pirmame LGBT renginyje, ta\u010diau dabartin\u012f \u201ekult\u016brinink\u0173 protest\u0105” vadina veidmaini\u0161ku: anot jos, kult\u016bra virto priedanga sisteminiam vogimui ir \u012ftakos prekybai. Ji net suabejojo, ar patys protestuotojai bent \u017eino, kas yra kult\u016bros ministrai.<\/p>\n
Tam pritar\u0117 ir meninink\u0117 Daiva Urbonavi\u010di\u016bt\u0117, pasteb\u0117dama, kad Lietuvoje protestuose da\u017enai supainiojami meninink\u0173 ir kult\u016brinink\u0173 balsai. Jos teigimu, prie Prezident\u016bros aktyviausiai veik\u0117 kult\u016bros organizacij\u0173 vadovai, o ne nepriklausomi k\u016br\u0117jai.<\/p>\n
D.Urbonavi\u010di\u016bt\u0117s po\u017ei\u016briu, menininkai yra tie, kurie ra\u0161o, tapo, vaidina ar groja, o kult\u016brininkai – tie, kurie vadovauja institucijoms, fondams, organizuoja programas ar festivalius. Abu sluoksniai, anot jos, yra svarb\u016bs, ta\u010diau kalba skirtingomis kalbomis: menininkai – k\u016brybos, o kult\u016brininkai – biud\u017eet\u0173 ir strategij\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mitingai da\u017enai pristatomi kaip protestai \u201eu\u017e k\u016br\u0117j\u0173 laisv\u0119”, nors trib\u016bnose kalba ne menininkai, o institucij\u0173 vadovai. Taip susidaro klaidingas \u012fsp\u016bdis, kad protestuoja visa meninink\u0173 bendruomen\u0117, nors i\u0161 ties\u0173 dauguma j\u0173 nedalyvauja.<\/p>\n
Pasak D.Urbonavi\u010di\u016bt\u0117s, kult\u016bros protestai yra reikalingi, ta\u010diau jei juos monopolizuoja ideologi\u0161kai anga\u017euoti institucij\u0173 vadovai, tokie protestai praranda savo tikr\u0105j\u0105 prasm\u0119.<\/p>\n
O publicistas Aloyzas Kvedaras kalba dar kategori\u0161kiau. Jo teigimu, kult\u016bros ministro klausimas vie\u0161ojoje erdv\u0117je suk\u0117l\u0117 neproporcingai daug triuk\u0161mo, u\u017ego\u017edamas kur kas svarbesnes problemas energetikos sektoriuje, kur, pasak jo, jau ilg\u0105 laik\u0105 veikia \u012ftakingos interes\u0173 grup\u0117s, formuojan\u010dios politinius sprendimus ir daran\u010dios \u012ftak\u0105 valstyb\u0117s ekonominiam saugumui.<\/p>\n
A.Kvedaro manymu, energetikos ministerijoje \u012fsitvirtin\u0119 veik\u0117jai, da\u017enai kil\u0119 i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 politini\u0173 sluoksni\u0173, tapo sistemos simboliais, rodan\u010diais, kad Lietuvoje fakti\u0161kai neveikia nei Konstitucija ir skaidri\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo mechanizmai.<\/p>\n
Jis teigia, jog protestai Lietuvoje t\u0117ra dekoratyvi demokratijos i\u0161kaba – susiklost\u0117 situacija, kai energetikos sektorius lieka nelie\u010diamas, o tikrieji galios centrai, veikdami \u0161e\u0161\u0117lyje, nukreipia d\u0117mes\u012f nuo esmini\u0173 problem\u0173, dirbtinai sureik\u0161mindami kult\u016bros konfliktus.<\/p>\n
Protestuotoj\u0173 reikalavimai politiniai<\/p>\n
Po nesibaigian\u010di\u0173 protest\u0173 atsistatydinus ministrui I.Adomavi\u010diui paai\u0161k\u0117jo, kad kult\u016brinink\u0173 akcij\u0173 tikslas i\u0161 ties\u0173 nebuvo pats kult\u016bros ministras – jis tebuvo pretekstas platesniam tam tikr\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 nepasitenkinimui i\u0161reik\u0161ti. Tai patvirtino ir faktas, jog I.Adomavi\u010diui pasitraukus i\u0161 pareig\u0173, protestai nesiliov\u0117 – \u0161\u012fkart j\u0173 dalyviai reikalavo apskritai atimti i\u0161 partijos \u201eNemuno au\u0161ra” teis\u0119 kuruoti Kult\u016bros ministerij\u0105.<\/p>\n
Tai tarsi patvirtino J.Lago, D.Urbanavi\u010di\u016bt\u0117s, A. Kvedaro ir kit\u0173 kritik\u0173 \u012f\u017evalgas – i\u0161 pa\u017ei\u016bros kult\u016brin\u0117 iniciatyva i\u0161sirutuliojo \u012f atvir\u0105 politin\u012f reikalavim\u0105, kurio potekst\u0117 nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo akivaizd\u017eiai politin\u0117.<\/p>\n
\u0160iuo atveju svarbios ir paties protesto organizavimo i\u0161takos.<\/p>\n
Viso jud\u0117jimo katalizatoriumi tapo Lietuvos tarpdisciplininio meno k\u016br\u0117j\u0173 s\u0105jungos (LTMKS) pirminink\u0117 Agn\u0117 Jok\u0161\u0117, kuri pirmoji pareng\u0117 ir paskelb\u0117 peticij\u0105, vos per kelias dienas surinkusi daugiau nei 50 t\u016bkst. Para\u0161\u0173 (dabar j\u0173 – jau per 70 t\u016bkst.). Organizaciniu epicentru tapo jos kuruojamas V\u0161\u012e \u201eSodas 2123″, vadovaujamas Danut\u0117s Gambickait\u0117s, LTMKS revizor\u0117s.<\/p>\n
B\u016btent ten iniciatyvin\u0117 grup\u0117 sureng\u0117 kult\u016bros asambl\u0117j\u0105, ten buvo sumanytas mitingas. Joms talkino V\u0160\u012e Lietuvos \u0161okio informacijos centras, vadovaujamas Gintar\u0117s Masteikait\u0117s. Prie akcijos prisijung\u0117 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis dail\u0117s muziejus, MO muziejus, \u201eKino pavasaris”, LATGA bei de\u0161imtys kit\u0173 rezidencij\u0173 ir k\u016brybini\u0173 asociacij\u0173.<\/p>\n
Pagrindiniu komunikacijos kanalu tapo A.Tapino vadovaujama \u201eLaisv\u0117s TV”, kuri ne tik nu\u0161viet\u0117 protest\u0105, bet ir ragino nevyriausybines organizacijas jungtis, vie\u0161ai skelb\u0117 kontaktus, platino kvietimus ir vykd\u0117 viening\u0105 vizualin\u0119 kampanij\u0105. Buvo parengta ir regionin\u0117 logistika, kad \u012f Vilni\u0173 gal\u0117t\u0173 atvykti dalyviai i\u0161 visos Lietuvos.<\/p>\n
Protesto organizatoriai veik\u0117 kaip gerai koordinuotas kovos \u0161tabas – tur\u0117jo ai\u0161ki\u0105 id\u0117j\u0105, vizualin\u012f identitet\u0105 ir komunikacijos strategij\u0105. \u012esigilinus tapo akivaizdu, kad tai ne spontani\u0161kas mitingas, o nuosekliai suplanuota mobilizacija, galimai tur\u0117jusi ir politini\u0173 tiksl\u0173.<\/p>\n
\u0160tabas parod\u0117, jog gali tapti naujo tipo galios centru, turin\u010diu infrastrukt\u016br\u0105, samdom\u0105 personal\u0105, institucin\u0119 patirt\u012f ir finansavimo \u0161altinius. Tokia visuma leid\u017eia efektyviai organizuoti protestus, pasinaudojant pilie\u010di\u0173 konstitucine susirinkim\u0173 laisve.<\/p>\n
Laisva k\u016bryba to nepavadinsi<\/p>\n
Ta\u010diau rimtesniam apm\u0105stymui tur\u0117t\u0173 paskatinti ne vien protest\u0173 turinys, bet ir j\u0173 u\u017ekulisin\u0117 finansin\u0117 priklausomyb\u0117, kuri i\u0161ry\u0161kina, kas i\u0161 ties\u0173 gal\u0117jo b\u016bti \u0161ios akcijos u\u017esakovas ar bent jau r\u0117m\u0117jai.<\/p>\n
Pvz., LTMKS 2022 m. i\u0161 Lietuvos kult\u016bros tarybos, Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s, Socialini\u0173 paslaug\u0173 prie\u017ei\u016bros departamento ir kit\u0173 institucij\u0173 gavo param\u0105 daugiau nei 142 t\u016bkst. eur\u0173, o 2023 m. – jau per 162 t\u016bkst. eur\u0173 sumai. Savo ruo\u017etu, LTMKS kuruojamo \u201eSODAS 2123″ pardavimo pajamos 2022 metais sudar\u0117 139 852 Eur\u0173, 2023 metais – 153 509 Eur\u0173, o 2024 metais – 168 203 Eur\u0173.<\/p>\n
V\u0160\u012e Lietuvos \u0160okio Informacijos Centras pagal parai\u0161kas 2023 metais i\u0161 valstyb\u0117s gavo beveik 300 t\u016bkst. eur\u0173, o 2024 metais – vir\u0161 300 t\u016bkst. eur\u0173. V\u0160\u012e \u201eLaiv\u0117s TV” pajamos 2024 metais sudar\u0117 vir\u0161 1,200 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Parama paprastai teikiama u\u017e konkre\u010di\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinim\u0105. Tod\u0117l kalbant apie vadinam\u0105j\u0105 k\u016brybos laisv\u0119, neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir to, koki\u0105 laisv\u0119 i\u0161 ties\u0173 projektuoja k\u016br\u0117j\u0173 finansuotojai.<\/p>\n
Nevienareik\u0161mi\u0161kai vertintina ir kai kuri\u0173 protesto organizatori\u0173 partin\u0117 priklausomyb\u0117. Pavyzd\u017eiui, vienas i\u0161 j\u0173 – buv\u0119s kult\u016bros ministras, Liberal\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eio narys ir Lietuvos nacionalinio dail\u0117s muziejaus direktorius A.Gel\u016bnas, t. y. partijos, \u0161iuo metu esan\u010dios opozicijoje Seime, atstovas.<\/p>\n
Pana\u0161iai yra vertinamas ir M.K.\u010ciurlionio men\u0173 mokyklos direktorius Dainius Numgaudis – \u017emogus, sukaup\u0119s ilgamet\u0119 patirt\u012f \u0161vietimo sistemos u\u017ekulisiuose. \u0160vietimo ir mokslo ministerijoje jis ilgiausiai (1997-2015 m.) \u0117jo sekretoriaus ir kanclerio pareigas, tapdamas \u0161vietimo biurokratijos profesionalu, puikiai i\u0161manan\u010diu sistemos veikimo mechanizmus.<\/p>\n
Ta proga verta priminti, kaip \u012f pana\u0161ias kult\u016brinink\u0173 akcijas praeityje reagavo dabartiniai protest\u0173 \u0161alininkai.<\/p>\n
2009 m. gegu\u017e\u0117s 5 d. menininkai prie Seimo sureng\u0117 akcij\u0105 \u201eSudie, kult\u016bra?”, atkreipdami d\u0117mes\u012f \u012f sunki\u0105 kult\u016bros sektoriaus pad\u0117t\u012f. Jie kaltino vald\u017ei\u0105 pa\u017eeidus kult\u016bros savivaldos principus ir \u017elugdant k\u016brybines s\u0105jungas, kurios tuo metu dar nebuvo gavusios n\u0117 cento joms numatyto finansavimo.<\/p>\n
Tuometinis premjeras Andrius Kubilius \u012f meninink\u0173 protestus reagavo gana \u0161altai, ai\u0161kindamas, kad \u0161alis i\u0161gyvena sunki\u0105 ekonomin\u0119 kriz\u0119 ir kad yra daugyb\u0117 kit\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, kurioms taip pat nelengva. Jis apgailestavo, jog menininkai, b\u016bdami i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s, vis d\u0117lto nerodo solidarumo su likusia visuomene. Po tokio vald\u017eios \u201esug\u0117dinimo” menininkai galiausiai susitaik\u0117 su esama pad\u0117timi.<\/p>\n
\u0160iuo metu protest\u0173 organizatoriai elgiasi kiek kitaip. Pvz., A.Gel\u016bnas neseniai LRT Klasikos laidoje \u201eRyto allegro” parei\u0161k\u0117, kad muziejus ketina nebeskolinti meno k\u016brini\u0173 Vyriausybei ir Premjer\u0117s rezidencijai. Neskolinti kod\u0117l? Ogi tod\u0117l, kad tokiu b\u016bdu kult\u016bros bendruomen\u0117 neva prie\u0161inasi politinei partijai \u201eNemuno au\u0161ra”, kuriai yra aptik\u0117ta Kult\u016bros ministerija.<\/p>\n
Tokiu b\u016bdu anuometin\u0117 kult\u016bros bendruomen\u0117s laikysena ry\u0161kiai kontrastuoja su \u0161iandienine protest\u0173 retorika, kai mobilizuoti kult\u016bros veik\u0117jai m\u016bru stoja ne u\u017e id\u0117jas, o prie\u0161 nepageidaujamas politines partijas.<\/p>\n
T\u0105 pastebi ir \u201eNemuno au\u0161ros” lyderis Remigijus \u017demaitaitis, kurio teigimu, b\u016btent M.K.\u010ciurlionio men\u0173 mokyklos direktorius skatina protesto akcijose dalyvauti (piketuoti) mokyklos atstovus, suteikiant protest\u0173 renginiams institucin\u0117s paramos ir oficialumo atspalv\u012f.<\/p>\n
D\u0117l toki\u0173 R.\u017demaitai\u010dio teigini\u0173 TS-LKD frakcijos atstov\u0117 Dalia Asanavi\u010di\u016bt\u0117-Gru\u017eauskien\u0117 pra\u0161\u0117\u00a0 Seimo etikos sarg\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar Seimo narys R.\u017demaitaitis nesieki var\u017eyti Konstitucijos suteikt\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173 ir ar nepa\u017eeid\u017eia politik\u0173 elgesio kodekso.<\/p>\n
Tokiame kontekste visa kult\u016brinink\u0173 akcija pagaliau \u012fgavo atvir\u0105 politin\u012f pob\u016bd\u012f – beveik niekas neabejoja, kad protestais siekiama daryti politin\u012f spaudim\u0105 vald\u017eiai ir destabilizuoti dabartin\u0117s koalicijos veikl\u0105. Tai akivaizd\u017eiai patvirtina sprendimas protest\u0105 t\u0119sti netgi ministrui I.Adomavi\u010diui atsistatydinus:<\/p>\n
\u201eProtestas t\u0119siasi, klaida n\u0117ra i\u0161taisyta. Draugyst\u0117 su politikais, kurie \u0161i\u0105 situacij\u0105 suk\u016br\u0117, ir toliau pristabdyta”, – sak\u0117 projektiniu principu veikian\u010dios kino studijos \u201eJust a Moment” vadov\u0117 Dagn\u0117 Vild\u017ei\u016bnait\u0117.<\/p>\n
O spalio 7 d. Seimo opozicija kreip\u0117si \u012f Generalin\u0119 prokurat\u016br\u0105 ir Valstyb\u0117s saugumo departament\u0105, pra\u0161ydama i\u0161tirti galimus valstyb\u0117s paslap\u010di\u0173 apsaugos pa\u017eeidimus Kult\u016bros ministerijoje. Tok\u012f kreipim\u0105si paskatino A.Tapino paskelbta informacija, jog su buvusiu ministru I.Adomavi\u010diumi po ministerijos kabinetus vaik\u0161\u010dioj\u0119 asmenys gal\u0117jo neteis\u0117tai rinkti duomenis i\u0161 darbuotoj\u0173 kompiuteri\u0173.<\/p>\n
Situacija \u012fgavo gr\u0117sming\u0105 politin\u012f pob\u016bd\u012f, kai i\u0161 esm\u0117s techninio pob\u016bd\u017eio \u012ftarimai d\u0117l galimo informacijos rinkimo buvo paversti politin\u0117s kovos \u012frankiu, pasitelkiant teis\u0117saugos institucijas.<\/p>\n
Fakti\u0161kai einama prie situacijos, kai pama\u017eu pradedami ardyti Konstitucijos pagrindai. Konstitucija ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eia valstyb\u0117s vald\u017eios galias, j\u0173 ribas ir formavimo principus. Ministr\u0173 paskyrimas yra konstitucinis procesas, grind\u017eiamas vald\u017ei\u0173 padalijimo ir pusiausvyros principu: Ministras Pirmininkas teikia kandidat\u0105 Respublikos Prezidentui, \u0161is dekretu skiria ministrus \u012f pareigas, o Seimas patvirtina Vyriausyb\u0119, suteikdamas jai \u012fgaliojimus dirbti.<\/p>\n
Tod\u0117l, kai ministras paskiriamas teis\u0117tai pagal \u012fstatym\u0105 ir Konstitucij\u0105, joks protestas ar visuomenin\u0117 akcija neturi teisin\u0117s galios sustabdyti ar panaikinti Prezidento dekreto. Tai yra konstitucin\u0117 Prezidento prerogatyva, kurios negali vetuoti nei politin\u0117s grup\u0117s, nei visuomeniniai jud\u0117jimai.<\/p>\n
\u0160iuo atveju protestuotojai teig\u0117, kad patvirtintas kult\u016bros ministras negali eiti pareig\u0173 ir kad politin\u0117 partija \u201eNemuno au\u0161ra”, u\u017e kuri\u0105 balsavo daugiau nei 200 t\u016bkst. rink\u0117j\u0173 (apie 14 proc.), neturi teis\u0117s teikti ministr\u0173.<\/p>\n
Toks po\u017ei\u016bris kelia esmin\u012f klausim\u0105: kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti reguliuojamas politin\u0117s atsakomyb\u0117s procesas teisin\u0117je valstyb\u0117je? Jei sprendimus imt\u0173 lemti gatv\u0117s spaudimas, konstitucin\u0117 politin\u0117 atsakomyb\u0117 b\u016bt\u0173 fakti\u0161kai perkelta i\u0161 teis\u0117t\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 \u012f protesto grupi\u0173 lyderi\u0173 rankas, o vadinamasis \u201egatv\u0117s veto” tapt\u0173 pagrindiniu politin\u0117s \u012ftakos \u012frankiu.<\/p>\n
Galima diskutuoti, ar tai gerai. I\u0161 vienos pus\u0117s, tai rodo pilietin\u0117s visuomen\u0117s brand\u0105 – \u017emon\u0117s aktyviai dalyvauja valstyb\u0117s gyvenime. I\u0161 kitos pus\u0117s, toks dirbtinis mechanizmas gali kelti gr\u0117sm\u0119 stabilumui, jei ministr\u0173 ar premjer\u0173 atsistatydinim\u0105 lemia ne teisin\u0117 atsakomyb\u0117 ar parlamento pasitik\u0117jimas, o nuolatinis gatv\u0117s spaudimas.<\/p>\n
Tokiu atveju politin\u0117 atsakomyb\u0117 pereina ne rink\u0117j\u0173 daugumai, i\u0161rei\u0161kusiai vali\u0105 per rinkimus, o aktyviausiai ir garsiausiai visuomen\u0117s grupei. Tai sukuria savoti\u0161k\u0105 paralelin\u0119, nerinkt\u0105 politin\u0119 j\u0117g\u0105, galin\u010di\u0105 \u201eveto” principu blokuoti teis\u0117tus valstyb\u0117s sprendimus. Ilgainiui tai silpnint\u0173 politin\u0119 sistem\u0105, ypa\u010d jei tokios grup\u0117s prad\u0117t\u0173 tarpusavyje konkuruoti.<\/p>\n
Centru pretenduoja tapti \u201eLaisv\u0117s TV”<\/p>\n
Nors dabartin\u0117 kult\u016bros bendruomen\u0117s mobilizacija gali atrodyti kaip laikina reakcija \u012f politin\u0119 kriz\u0119, i\u0161 ties\u0173 ji primena paralelin\u0117s vald\u017eios k\u016brim\u0105. Formuojamas organizacinis centras su savo informacijos kanalais, finansais ir infrastrukt\u016bra gali veikti kaip \u201eprotest\u0173 fabrikas”, gebantis nukreipti akcijas prie\u0161 \u012fvairius taikinius – \u0161iandien prie\u0161 kult\u016bros ministr\u0105, rytoj galb\u016bt prie\u0161 u\u017esienio politik\u0105 ar net Konstitucijos pakeitimus.<\/p>\n
Jei tokia strukt\u016bra \u012fsitvirtint\u0173, tur\u0117t\u0173 pastov\u0173 finansavim\u0105 ir gal\u0117t\u0173 reguliariai mobilizuoti visuomen\u0119, ji tapt\u0173 nauju galios centru, konkuruojan\u010diu su teis\u0117ta vald\u017eia. Akivaizdu, kad tokiu centru \u0161iandien siekia tapti \u201eLaisv\u0117s TV”, jau ne kart\u0105 organizavusi koordinuotus protestus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad pilietin\u0117 visuomen\u0117, nors paprastai siejama su demokratijos stipr\u0117jimu, gali tur\u0117ti ir prie\u0161ing\u0105 poveik\u012f, jeigu j\u0105 pradeda valdyti organizuotos protesto strukt\u016bros, geban\u010dios nuolat blokuoti politinius sprendimus.<\/p>\n
Tai reik\u0161t\u0173, kad valstyb\u0117s valdymas i\u0161 atstovaujamosios demokratijos pereit\u0173 \u012f nuolatinio \u201egatv\u0117s veto” re\u017eim\u0105, kai sprendimus lemia ne Konstitucijos nustatytos proced\u016bros, o minios spaudimas ir jos mobilizacijos mastas. Tokiu atveju galios centras veikt\u0173 kaip partija be rinkim\u0173, o \u201eprotest\u0173 fabrikas” ne tik kurt\u0173 visuomen\u0117s spaudim\u0105, bet ir prad\u0117t\u0173 diktuoti, kokie sprendimai valstyb\u0117je yra laikomi priimtinais.<\/p>\n
Valstyb\u0117s politin\u0117 vald\u017eia rizikuoja tapti \u012fkaite<\/p>\n
\u0160iuo atveju, kai sprendimus lemia ne teis\u0117, o aik\u0161t\u0117je susirinkusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius, valstyb\u0117s vald\u017eia rizikuoja tapti minios \u012fkaite. Tai primena revoliucin\u0119 situacij\u0105, kai vald\u017eia nebegali veikti senais b\u016bdais, o visuomen\u0117s grup\u0117s nebenori paklusti nustatytai tvarkai.<\/p>\n
Ta\u010diau tai labai pavojingas kelias. Nors stipri pilietin\u0117 visuomen\u0117 yra vertyb\u0117, vald\u017eios teis\u0117tumas privalo b\u016bti i\u0161saugotas. Valstyb\u0117 negali b\u016bti valdoma emocijomis ar minios spaudimu.<\/p>\n
Jei prezidentas, Seimas ar premjeras prad\u0117t\u0173 spr\u0119sti pagal protestuotoj\u0173 nuotaikas, jie nustot\u0173 vykdyti savo konstitucin\u0119 pareig\u0105. Ignoruojant \u012fstatymus vardan tariamo teisingumo, valstyb\u0117je \u012fsivyraut\u0173 chaosas, kuriame vald\u017ei\u0105 tur\u0117t\u0173 ne teis\u0117, o tie, kurie garsiau \u0161aukia ir turi daugiau plakat\u0173.<\/p>\n
(Bus daugiau)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Kartu \u0117m\u0117 ai\u0161k\u0117ti, kad \u0161ie protestai n\u0117ra spontani\u0161ki – vienodi plakatai, koordinuoti mitingai Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":15977,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[1434,25,30,31,5507,34,35,24,49,5509,32,33,37,39,36,38,40,2051,23,22,5508,28,29,154,4575,26,27],"class_list":{"0":"post-15976","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-adomavicius","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-budnikas","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-kultura","17":"tag-laisvestv","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-ministras","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-peticija","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-protestai","32":"tag-tapinas","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15976","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15976"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15976\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15977"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15976"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15976"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15976"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}