{"id":160825,"date":"2026-04-23T19:55:09","date_gmt":"2026-04-23T19:55:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/160825\/"},"modified":"2026-04-23T19:55:09","modified_gmt":"2026-04-23T19:55:09","slug":"cernobylio-pavojus-lietuvoje-kurie-miestai-labiausiai-nukentejo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/160825\/","title":{"rendered":"\u010cernobylio pavojus Lietuvoje: kurie miestai labiausiai nukent\u0117jo"},"content":{"rendered":"<p>Vilniaus universiteto mokslinink\u0117 Gabriel\u0117 \u017dukauskait\u0117 su kolegomis analizavo \u010cernobylio likviduotoj\u0173 genetinius duomenis. Tyrime dalyvavo 134 asmenys \u2013 daugiausia vyrai. Buvo atlikta DNR sekoskaita ir palyginimas su bendra Lietuvos populiacija.<\/p>\n<p>Rezultatai atskleid\u0117 paradoks\u0105: nors tarp likviduotoj\u0173 yra sergan\u010di\u0173 \u012fvairiomis ligomis, nema\u017ea dalis j\u0173 gyvena \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Mokslininkai nustat\u0117 unikali\u0173 genomo variacij\u0173, kurios gal\u0117jo prisid\u0117ti prie i\u0161gyvenamumo.<\/p>\n<p>\u201eKyla klausimas \u2013 kas l\u0117m\u0117 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti prie ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173?\u201c \u2013 teig\u0117 G. \u017dukauskait\u0117.<\/p>\n<p>Da\u017eniausios ligos tarp tiriam\u0173j\u0173 buvo kraujotakos, raumen\u0173 ir skeleto bei vir\u0161kinimo sistemos. Ta\u010diau jos sutampa su bendromis Lietuvos populiacijos tendencijomis, tod\u0117l siejamos su am\u017eiumi, o ne vien radiacija.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad navikini\u0173 susirgim\u0173 nustatyta nedaug \u2013 tik 6 atvejai. Mokslininkai tai ai\u0161kina dviem galimomis prie\u017eastimis: genetiniu atsparumu arba tuo, kad sunkiausiai susirg\u0119 asmenys jau yra mir\u0119.<\/p>\n<p>Kalbant apie palikuonis, nustatyta, kad mutacij\u0173 da\u017enis yra statisti\u0161kai didesnis, ta\u010diau j\u0173 poveikis sveikatai \u2013 minimalus. Tai rodo, kad genetinis radiacijos poveikis yra sud\u0117tingesnis nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/859f9e34-85d1-4692-ba22-ca310091f8f4.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"\u010cernobylio AE avarijos padariniai\"\/>      <\/p>\n<p>Psichologinis poveikis<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto psichologiniai padariniai \u2013 kur kas ry\u0161kesni. Vilniaus universiteto profesorius Evaldas Kazlauskas pabr\u0117\u017eia, kad \u010cernobylio trauma t\u0119siasi de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n<p>\u201eDid\u017eiausia baim\u0117 buvo nematomas pavojus. \u017dmon\u0117s ne\u017einojo, kas juos \u017eudo\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n<p>Sugr\u012f\u017e\u0119 likviduotojai susid\u016br\u0117 su visuomen\u0117s baime ir stigmatizacija. Kai kurie \u017emon\u0117s net bijojo jiems paspausti rank\u0105. Tuo metu psichologin\u0117 pagalba neegzistavo, o informacija buvo slepiama.<\/p>\n<p>Tik 2007 metais prad\u0117ti sistemingi psichologiniai tyrimai parod\u0117 ilgalaikius potrauminio streso simptomus. Tyrime, kuriame dalyvavo 214 vyr\u0173, nustatyta, kad likviduotojai tur\u0117jo net 6 kartus didesn\u0119 depresijos rizik\u0105 nei kontrolin\u0117 grup\u0117.<\/p>\n<p>Apie 40 proc. tiriam\u0173j\u0173 taip pat patyr\u0117 nerim\u0105, emocin\u012f nestabilum\u0105 ir miego sutrikimus \u2013 gerokai daugiau nei bendroje populiacijoje.<\/p>\n<p>U\u017eter\u0161\u010diausi rajonai<\/p>\n<p>Fizin\u0117s sveikatos pasekmes Lietuvoje analizavo onkolog\u0117 Rita Steponavi\u010dien\u0117 ir radiacijos tyr\u0117ja Au\u0161rel\u0117 Kesminien\u0117. J\u0173 duomenimis, labiausiai u\u017eter\u0161ti regionai buvo Marijampol\u0117s ir Klaip\u0117dos apskritys.<\/p>\n<p>Did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 patyr\u0117 vaikai ir paaugliai. Ypa\u010d padid\u0117jusi skydliauk\u0117s v\u0117\u017eio rizika nustatyta tiems, kurie avarijos metu buvo 0\u201319 met\u0173 ir gyveno labiau u\u017eter\u0161tose teritorijose.<\/p>\n<p>Tuo tarpu tarp likviduotoj\u0173 bendras sergamumas navikais nebuvo didesnis nei tik\u0117tasi.<\/p>\n<p>A. Kesminien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f svarb\u0173 aspekt\u0105 \u2013 Lietuvoje nebuvo laiku i\u0161dalintos jodo tablet\u0117s, kurios gal\u0117jo suma\u017einti skydliauk\u0117s pa\u017eeidim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai sutaria, kad \u010cernobylio pamokos yra kompleksin\u0117s. Radiacija paveik\u0117 ne tik k\u016bn\u0105, bet ir psichik\u0105, socialinius ry\u0161ius bei visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105 institucijomis.<\/p>\n<p>\u201eSvarbiausia \u2013 suprasti, kaip organizmas reaguoja \u012f ekstremalius veiksnius ir kaip galime geriau apsaugoti ateities kartas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia G. \u017dukauskait\u0117.<\/p>\n<p>\u0160iandien, pra\u0117jus 40 met\u0173, \u010cernobylis i\u0161lieka ne tik istorine katastrofa, bet ir gyvu mokslini\u0173 tyrim\u0173 objektu, padedan\u010diu ruo\u0161tis galimoms ateities kriz\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vilniaus universiteto mokslinink\u0117 Gabriel\u0117 \u017dukauskait\u0117 su kolegomis analizavo \u010cernobylio likviduotoj\u0173 genetinius duomenis. Tyrime dalyvavo 134 asmenys \u2013 daugiausia&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":160826,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,30,31,7440,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-160825","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-cernobylio-ae","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116455783004848623","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/160825","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=160825"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/160825\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/160826"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=160825"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=160825"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=160825"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}