Po 2025 m. fiksuoto dvi\u017eenklio kain\u0173 augimo \u0161iemet b\u016bsto rinka tur\u0117t\u0173 stabilizuotis ir pereiti \u012f nuosaikaus augimo etap\u0105, sako \u201eCitadele\u201c banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Bankas prognozuoja, kad \u0161iemet b\u016bsto kainos Lietuvoje augs 7,1 proc., o pirk\u0117j\u0173 aktyvum\u0105 skatins palankesn\u0117s s\u0105lygos \u012fsigyti pirm\u0105j\u012f b\u016bst\u0105 bei galimyb\u0117 atsiimti l\u0117\u0161as i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos kaupimo fond\u0173.<\/p>\n
\u201ePernai gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010dius reik\u0161mingai pakeit\u0117 nukritusios pal\u016bkan\u0173 normos, tod\u0117l gyventojai dr\u0105siau pri\u0117m\u0117 sprendimus skolintis ir investuoti \u012f NT. Steb\u0117jome taip vadinam\u0105 spyruokl\u0117s efekt\u0105, kai did\u017eioji dalis pirk\u0117j\u0173, anks\u010diau atid\u0117jusi\u0173 sprendim\u0105 d\u0117l b\u016bsto \u012fsigijimo, sugr\u012f\u017eo \u012f rink\u0105 ir \u012fgyvendino planuotus sandorius\u201c, \u2013 teigia A. Izgorodinas.\u00a0<\/p>\n
Tai patvirtina ir b\u016bsto \u012fsigijimo finansavimo tendencijos. 2025 m. \u201eCitadele\u201c bankas i\u0161dav\u0117 tre\u010ddaliu (32,5 proc.) daugiau b\u016bsto paskol\u0173 nei 2024 m., o i\u0161duot\u0173 \u017eali\u0173j\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 augimas sudar\u0117 net 56 proc.<\/p>\n
\u012eperkamum\u0105 palaiko pajam\u0173 augimas<\/p>\n
Naujausi duomenys rodo, kad vidutines pajamas gaunantis gyventojas \u0161iuo metu gali \u012fsigyti apie 60 kv. m ploto b\u016bst\u0105, tod\u0117l bendras b\u016bsto \u012fperkamumas Lietuvoje yra geras. Pirk\u0117j\u0173 galimybes kol kas daugiausia palaiko spartus darbo u\u017emokes\u010dio augimas.<\/p>\n
\u201eTa\u010diau b\u016bsto kain\u0173 augimas, pernai siek\u0119s daugiau nei 10 proc., jau pasiek\u0117 tok\u012f lyg\u012f, kad jei kainos toliau kils, o atlyginimai liks pana\u0161iame lygyje, gyventoj\u0173 galimyb\u0117s \u012fsigyti b\u016bst\u0105 ma\u017e\u0117s. Tuomet b\u016bsto pirkimas, ypa\u010d Vilniuje, taps sud\u0117tingesnis net ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams\u201c, \u2013 pastebi ekonomistas.<\/p>\n
Bankas prognozuoja, kad \u0161iemet b\u016bsto kainos Lietuvoje augs 7,1 proc., o atlyginimai 7,3 proc.\u00a0<\/p>\n
Kita vertus, Lietuvos banko pakoreguoti Atsakingojo skolinimo nuostatai nuo \u0161i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio palengvins pirmojo b\u016bsto \u012fsigijim\u0105. Gyventojams, dar neturintiems NT, pakaks bent 10 proc. dyd\u017eio pradinio \u012fna\u0161o (dabar \u2013 15 proc.).<\/p>\n
Anot A. Izgorodino, tai rei\u0161kia trumpesn\u012f taupymo laikotarp\u012f, d\u0117l kurio met\u0173 pabaigoje galima tik\u0117tis didesnio aktyvumo \u012fsigyjant pirm\u0105j\u012f b\u016bst\u0105.<\/p>\n
Impuls\u0173 bus ir daugiau<\/p>\n
Dar vienu NT rinkos skatinimo veiksniu gali tapti pensij\u0173 sistemos poky\u010diai. Banko skai\u010diavimais, antrojoje pensij\u0173 pakopoje yra sukaupta apie 10 mlrd. eur\u0173.\u00a0<\/p>\n
\u201eCitadele\u201c banko atliktos apklausos rezultatai rodo, kad, ma\u017edaug 7 proc. i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 atsiimt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 gali b\u016bti nukreipta \u012f NT \u012fsigijim\u0105, dar 9 proc. \u2013 \u012f b\u016bsto remont\u0105 ir atnaujinim\u0105, o likusi dalis grei\u010diausiai bus panaudota vartojimui, investicijoms finans\u0173 rinkose, esam\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 ma\u017einimui, kelion\u0117ms, sveikatos gerinimui.<\/p>\n
\u201ePreliminariais vertinimais, didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 sukauptas l\u0117\u0161as planuoja skirti gyvenimo kokyb\u0117s gerinimui, tod\u0117l reik\u0161minga dalis \u0161i\u0173 pinig\u0173 gali b\u016bti nukreipta \u012f b\u016bsto atnaujinim\u0105 ar investicijas \u012f nauj\u0105 NT, taip palaikant sandori\u0173 apimtis\u201c, \u2013 teigia A. Izgorodinas.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Po 2025 m. fiksuoto dvi\u017eenklio kain\u0173 augimo \u0161iemet b\u016bsto rinka tur\u0117t\u0173 stabilizuotis ir pereiti \u012f nuosaikaus augimo etap\u0105,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":162331,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,65,2050,46],"class_list":{"0":"post-162330","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-naujiena","15":"tag-nt","16":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116468951488080868","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/162330","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=162330"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/162330\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/162331"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=162330"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=162330"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=162330"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}