{"id":163024,"date":"2026-04-27T03:46:10","date_gmt":"2026-04-27T03:46:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/163024\/"},"modified":"2026-04-27T03:46:10","modified_gmt":"2026-04-27T03:46:10","slug":"zemes-pardavimas-uzsienieciams-ukrainiete-isgirdo-ne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/163024\/","title":{"rendered":"\u017dem\u0117s pardavimas u\u017esienie\u010diams: ukrainiet\u0117 i\u0161girdo \u201ene\u201c"},"content":{"rendered":"

Su \u201eDelfi\u201c redakcija susisiekusi ukrainiet\u0117 Elena lai\u0161ke nurod\u0117, kad Lietuvoje gyvena nuo 2019 met\u0173, turi nuolatin\u012f leidim\u0105. Jis i\u0161duotas d\u0117l \u0161eimynini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nes jos vaikai turi Lietuvos pilietyb\u0119 per savo t\u0117v\u0105.<\/p>\n

\u201eNusprend\u017eiau nusipirkti nam\u0105 kaime, bet susid\u016briau su problema: notaras teigia, kad neturiu teis\u0117s pirkti turto su \u017eeme<\/a>. Tai yra \u2013 galiu nusipirkti but\u0105, bet ne nam\u0105\u201c, \u2013 nurod\u0117 ji.<\/p>\n

Notaras nurod\u0117, kad pirkti ne\u012fmanoma <\/p>\n

Moteris sak\u0117 per\u017ei\u016br\u0117jusi daug informacijos internete, bet ai\u0161kios informacijos kuri b\u016bt\u0173 aktuali Ukrainos pilie\u010diams, nerado.<\/p>\n

\u201eNotarai teigia, kad pirkti ne\u012fmanoma. Pra\u0161au j\u016bs\u0173 pasidom\u0117ti \u0161iuo klausimu. Esu tikra, kad \u0161i tema bus labai aktuali daugeliui ukrainie\u010di\u0173<\/a>, kurie gyvena Lietuvoje ir netrukus gaus leidimus nuolat gyventi\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 Elena.<\/p>\n

Nam\u0105 su \u017eem\u0117s sklypu ji nor\u0117jo \u012fsigyti K\u0117daini\u0173 rajone.<\/p>\n

\"Laukai\"\/ <\/p>\n

Papra\u0161\u0117me situacij\u0105 pakomentuoti ekspert\u0117s. Advokat\u0173 kontoros \u201eTriniti Jurex<\/a>\u201c vyresnioji teisinink\u0117 Kamila Ratkevi\u010d nurod\u0117, kad u\u017esienio subjekt\u0173 teis\u0119 \u012fsigyti \u017eem\u0119 Lietuvoje reglamentuoja Konstitucijos 47 straipsnis ir j\u012f \u012fgyvendinantis konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n

Pagal \u0161\u012f reguliavim\u0105 \u017eem\u0119, vidaus vandenis ir mi\u0161kus Lietuvoje gali \u012fsigyti tik tie u\u017esienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europin\u0117s ir transatlantin\u0117s integracijos kriterijus.<\/p>\n

\u0160iuos kriterijus atitinka Europos S\u0105jungos, Europos ekonomin\u0117s erdv\u0117s, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos valstybi\u0173 pilie\u010diai.<\/p>\n

Pasak K. Ratkevi\u010d, asmenys, kurie n\u0117ra \u0161i\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010diai (vadinamieji tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010diai), paprastai negali \u012fsigyti \u017eem\u0117s Lietuvoje nuosavyb\u0117s teise.<\/p>\n

\"\u201eTriniti <\/p>\n

\u201ePraktin\u0117 pasekm\u0117 nekilnojamojo turto rinkoje yra tokia: butus daugiabu\u010diuose tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010diai paprastai gali \u012fsigyti, nes da\u017eniausiai tokie pastatai stovi ant valstybin\u0117s arba bendro naudojimo \u017eem\u0117s, kurios pirk\u0117jui atskirai \u012fsigyti nereikia. Individuali\u0173 nam\u0173 su \u017eem\u0117s sklypu jie \u012fsigyti negali, nes tokiu atveju kartu perleid\u017eiama ir \u017eem\u0117s sklypo nuosavyb\u0117\u201c, \u2013 komentavo teisinink\u0117.<\/p>\n

Tod\u0117l notaro pateikta informacija, kad tre\u010diosios \u0161alies piliet\u0117 gali \u012fsigyti but\u0105, bet ne nam\u0105 su \u017eem\u0117s sklypu, i\u0161 esm\u0117s atitinka galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, prid\u016br\u0117 K. Ratkevi\u010d.<\/p>\n

\u201eSvarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161is draudimas taikomas ne tik \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eemei, bet apskritai \u017eem\u0117s \u012fsigijimui nuosavyb\u0117n, jei pirk\u0117jas neatitinka pirmiau min\u0117t\u0173 integracijos kriterij\u0173, t. y. yra tre\u010diosios valstyb\u0117s pilietis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekspert\u0117.<\/p>\n

Nors turi leidim\u0105 gyventi, \u012fsigyti negali <\/p>\n

Klausiama, ar nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje k\u0105 nors kei\u010dia, teisinink\u0117 sak\u0117, kad tai savaime nesuteikia teis\u0117s \u012fsigyti \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117n, jei asmuo yra valstyb\u0117s, neatitinkan\u010dios min\u0117t\u0173 integracijos kriterij\u0173, pilietis.<\/p>\n

\u201eTeisinis reguliavimas \u017eem\u0117s \u012fsigijimo klausim\u0105 sieja ne su gyvenamosios vietos statusu, o su pilietybe arba valstyb\u0117s, kuriai priklauso asmuo, statusu. Tod\u0117l situacijoje, kai Ukrainos piliet\u0117 turi nuolatin\u012f leidim\u0105 gyventi Lietuvoje, tai paprastai nepanaikina konstitucinio ribojimo \u012fsigyti \u017eem\u0119 nuosavyb\u0117n\u201c, \u2013 kalb\u0117jo K. Ratkevi\u010d. <\/p>\n

Praktikoje tokiose situacijose kartais naudojami alternatyv\u016bs sprendimai, pavyzd\u017eiui, nekilnojamojo turto \u012fsigijimas juridinio asmens vardu (jeigu jis atitinka \u012fstatymo reikalavimus), ilgalaik\u0117 \u017eem\u0117s nuoma ar nekilnojamojo turto \u012fsigijimas kartu su Lietuvos ar ES<\/a> pilie\u010diu.<\/p>\n

\"Sklypai <\/p>\n

\u201eTa\u010diau tai jau yra individualios teisin\u0117s strategijos, kurios turi b\u016bti vertinamos konkre\u010dioje situacijoje\u201c, \u2013 tvirtino ji.<\/p>\n

O \u0161tai ES pilie\u010diams taikomas i\u0161 esm\u0117s kitoks reguliavimas. Jie Lietuvoje gali \u012fsigyti \u017eem\u0119 nuosavyb\u0117s teise tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis kaip ir Lietuvos pilie\u010diai, nes jie laikomi atitinkan\u010diais europin\u0117s integracijos kriterijus, numatytus konstituciniame \u012fstatyme.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad jie gali \u012fsigyti nam\u0173 valdos sklypus, \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0119 (laikantis speciali\u0173j\u0173 reikalavim\u0173), mi\u0161k\u0173 \u016bkio ar kit\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n

\u201eKai kuriais atvejais gali b\u016bti taikomi special\u016bs reikalavimai, pavyzd\u017eiui, perkant \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0119 (kompetencijos, veiklos ar pirmumo teis\u0117s taisykl\u0117s), ta\u010diau pats draudimas tokiems asmenims neegzistuoja\u201c, \u2013 sakoma komentare \u201eDelfi\u201c.<\/p>\n

Papildomai ji pa\u017eym\u0117jo, kad kai kuri\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010diams gali b\u016bti taikomi papildomi apribojimai d\u0117l geopolitini\u0173 aplinkybi\u0173 ar tarptautini\u0173 sankcij\u0173 re\u017eimo.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams draud\u017eiama m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u012fsigyti nekilnojamojo turto. <\/p>\n

Auk\u0161\u010diausias Teismas nurod\u0117, kad tai n\u0117ra diskriminacija<\/p>\n

Teism\u0173 praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad \u017eem\u0117 yra ypatingas nuosavyb\u0117s teis\u0117s objektas, kurio naudojim\u0105 ir perleidim\u0105 valstyb\u0117 turi teis\u0119 grie\u017etai reguliuoti, siekdama u\u017etikrinti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, pa\u017eym\u0117jo \u201eTriniti Jurex\u201c.<\/p>\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad \u0161ie ribojimai n\u0117ra diskriminaciniai, o kyla i\u0161 valstyb\u0117s konstitucin\u0117s priederm\u0117s u\u017etikrinti racional\u0173 \u017eem\u0117s, kaip riboto i\u0161tekliaus, naudojim\u0105.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

Teism\u0173 praktikoje taip pat i\u0161skiriama teis\u0117 naudotis \u017eeme (pavyzd\u017eiui, nuomos pagrindais) ir teis\u0117 \u012fsigyti j\u0105 nuosavyb\u0117n. Pavyzd\u017eiui, asmuo, kuriam priklauso statiniai ant valstybin\u0117s \u017eem\u0117s, turi teis\u0119 siekti i\u0161sinuomoti ar \u012fsigyti t\u0105 \u017eem\u0117s sklyp\u0105 tik tuo atveju, jei jis atitinka \u012fstatyme nustatytus kriterijus ir jei \u017eem\u0117 yra b\u016btina statiniui eksploatuoti pagal paskirt\u012f.<\/p>\n

\u201eTeismai patvirtina, kad sandoriai, sudaryti pa\u017eeid\u017eiant \u017eem\u0117s \u012fsigijimo tvark\u0105 ar subjekt\u0173 kriterijus, yra negaliojantys. Notarai, atsisakydami tvirtinti tokius sandorius punktas, vykdo savo pareig\u0105 u\u017etikrinti sandori\u0173 teis\u0117tum\u0105\u201c, \u2013 nurod\u0117 advokat\u0173 kontora.<\/p>\n

2014 metais vyko referendumas <\/p>\n

\u0160ios istorijos kontekste galima prisiminti ir 2014 met\u0173 bir\u017eel\u012f Lietuvoje vykus\u012f referendum\u0105 d\u0117l draudimo parduoti \u017eem\u0119 u\u017esienie\u010diams. Referendumas ne\u012fvyko, nes rink\u0117j\u0173 aktyvumas buvo rekordi\u0161kai ma\u017eas ir siek\u0117 vos apie 15 proc. Prie balsad\u0117\u017ei\u0173 atvyko apie 380 t\u016bkst. pilie\u010di\u0173. <\/p>\n

Jo iniciatoriai teig\u0117, kad \u017eem\u0117 n\u0117ra prek\u0117, kuri gal\u0117t\u0173 b\u016bt parduodama, bet to, nerimavo, kad u\u017esienie\u010diai supirks \u017eem\u0119, o vietos \u016bkininkai nukent\u0117s. <\/p>\n

Referendumo kritikai nurod\u0117, kad draudimas pa\u017eeist\u0173 Lietuvos \u012fsipareigojimus Europos S\u0105jungai ir suvar\u017eyt\u0173 \u017eem\u0117s savinink\u0173 teises. <\/p>\n

Vienas i\u0161 referendumo iniciatyvin\u0117s grup\u0117s nari\u0173 Julius Panka tada kritikavo, kad pasirinkta jo data \u2013 bir\u017eelio pabaiga \u2013 yra bandymas referendum\u0105 su\u017elugdyti, nes \u017emon\u0117s tuo metu atostogauja, o kaimo gyventojai yra pasin\u0117r\u0119 \u012f \u016bkio darbus. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Su \u201eDelfi\u201c redakcija susisiekusi ukrainiet\u0117 Elena lai\u0161ke nurod\u0117, kad Lietuvoje gyvena nuo 2019 met\u0173, turi nuolatin\u012f leidim\u0105. Jis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":163025,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,9584,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27,26829,2098,4280],"class_list":["post-163024","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-es-salys","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-triniti-jurex","tag-ukrainieciai","tag-zeme"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116474621877241180","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/163024","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=163024"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/163024\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/163025"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=163024"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=163024"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=163024"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}