{"id":165031,"date":"2026-04-29T06:49:56","date_gmt":"2026-04-29T06:49:56","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/165031\/"},"modified":"2026-04-29T06:49:56","modified_gmt":"2026-04-29T06:49:56","slug":"sunys-pripazinti-savo-saliu-nacionaliniu-turtu-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/165031\/","title":{"rendered":"\u0160unys, pripa\u017einti savo \u0161ali\u0173 nacionaliniu turtu – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/p>\n

Japonija: akita-inu ir kiti<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Japoni\u0161kos veisl\u0117s – labai senos. \u0160ie \u0161unys gyveno \u0161alia \u017emogaus t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Bet viskas pasikeit\u0117 XIX a., kai sal\u0173 valstyb\u0117je apsilank\u0117 europie\u010diai ir amerikie\u010diai – baig\u0117si valstyb\u0117s saviizoliacijos politika. \u012e Japonij\u0105 prad\u0117ta ve\u017eti europieti\u0161k\u0173 veisli\u0173 \u0161unis, kurie laikui b\u0117gant prakti\u0161kai i\u0161st\u016bm\u0117 vietos veisles, j\u0173 atstov\u0173 liko tik sunkiai prieinamose vietov\u0117se.<\/p>\n

XX a. prad\u017eioje i\u0161kilo \u010diabuvi\u0173 \u0161un\u0173 i\u0161saugojimo problema. 1928 m. kinologai entuziastai \u012fk\u016br\u0117 organizacij\u0105 \u201eNihonken Hozonkai” arba sutrumpinus \u201eNippo”. Jau 4 de\u0161. vyriausyb\u0117 vietines \u0161un\u0173 veisles pripa\u017eino Japonijos nacionaliniu turtu: akita, siba, hokaido, kai ken, kisu ir sikoku.<\/p>\n

\u0160iandien \u201eNippo” t\u0119sia veikl\u0105 ir turi atstovybes \u012fvariose \u0161alyse. Organizacija rengia parodas ir tvarko \u0161un\u0173 registr\u0105.<\/p>\n

Piet\u0173 Kor\u0117ja: d\u017eindo<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Japonijos kaimyn\u0117 Piet\u0173 Kor\u0117ja taip pat turi sav\u0105 nacionalin\u012f kinologin\u012f pasidid\u017eiavim\u0105. Med\u017eioklinis \u0161uo d\u017eindo (\u010dindo) yra pavadinta salos, kuriame atsirado \u0161i veisl\u0117, vardu.<\/p>\n

Ir nors tiksli\u0173, dokumentais pagr\u012fst\u0173 \u012frodym\u0173 n\u0117ra, ma\u017eai kas abejoja, kad kilm\u0117s versija yra teisinga. Vienareik\u0161mi\u0161kai galima tvirtinti, kad veisl\u0117 prakti\u0161kai nepasikeitusi gyvuoja t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n

\u0160iandien Piet\u0173 Kor\u0117joje veikia mokslo tyrim\u0173 centras, kurio u\u017edavinys – tirti ir i\u0161saugoti veisl\u0119. \u0160uo yra saugomas \u012fstatymo, i\u0161ve\u017eti juos i\u0161 \u0161alies yra labai sud\u0117tinga.<\/p>\n

Ypating\u0105 viet\u0105 kor\u0117jie\u010di\u0173 kult\u016broje u\u017eima \u0161uns Bekgu istorija – jam saloje yra pastatytas paminklas.<\/p>\n

Tai \u012fvyko XX a. paskutiniojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje: senyva moteris pardav\u0117 savo augintin\u012f naujam \u0161eimininkui, nes baiminosi, kad nebepaj\u0117gs juo r\u016bpintis. 300 km atstumas tarp nauj\u0173j\u0173 ir sen\u0173j\u0173 nam\u0173 Bekgu nesistabd\u0117: jis pab\u0117go ir 7 m\u0117nesius keliavo atgal pas \u0161eiminink\u0119.<\/p>\n

Jis su moterimi gyveno dar 7 metus. Istorija sujaudino visuomen\u0119, jos motyvais buvo kuriami animaciniai filmai.<\/p>\n

Peru: Peru plikasis \u0161uo ir \u010diribaja<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u0160ios Piet\u0173 Amnerikos \u0161alies nacionalinis turtas – Peru plikasis \u0161uo, egzistav\u0119s jau prie\u0161 ink\u0173 civilizacij\u0105. Inkai \u0161iems gyv\u016bnams priskyr\u0117 mistines galias, \u0161iandien archeologai randa \u0161un\u0173 palaik\u0173 liekan\u0173 senovin\u0117se kapaviet\u0117se.<\/p>\n

XVI a. atvykus ispan\u0173 konkistadorams \u0161ie \u0161unys atsid\u016br\u0117 ties i\u0161nykimo riba. Jie buvo siejami su pagoni\u0161kais ritualais ir tiesiog naikinami.<\/p>\n

Pad\u0117tis buvo sud\u0117tinga net iki XIX a., kol Peru vald\u017eia \u0117m\u0117si kontroliuoti pad\u0117t\u012f – prasid\u0117jo veisl\u0117s atk\u016brimo procesas. 2001 m. Peru plikasis \u0161uo buvo paskelbtas nacionaline vertybe.<\/p>\n

O visai neseniai tokios garb\u0117s sulauk\u0117 dar viena veisl\u0117 – \u010diribaja arba Peru piemen\u0173 \u0161unys. \u0160ios veisl\u0117s istorija prasid\u0117jo taip pat ikikolumbiniais laikais, bet \u0161iandien ji yra beveik i\u0161nykusi. Planuojama j\u0105 atkurti.<\/p>\n

Turkm\u0117nistanas: alabajus<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Turkm\u0117nistano sostin\u0117je A\u0161chabade pastatytas paminkasl \u0161uniui – tai turkm\u0117n\u0173 alabajus arba Centrin\u0117s Azijos aviganis.<\/p>\n

\u0160ie \u0161unys – nacionalinis \u0161alies pasidid\u017eiavimas; paskutin\u012f spalio sekmadien\u012f \u010dia net \u0161ven\u010diama Alabajaus diena.<\/p>\n

Veisl\u0117 yra labai sena, yra rasta \u0161un\u0173 atvaizd\u0173, kuriems – keli t\u016bkstan\u010diai met\u0173. Standartas buvo parengtas XX a. 4-me de\u0161., bet tirti vietos \u0161unis mokslininkai prad\u0117jo gerokai anks\u010diau.<\/p>\n

\u0160iandien i\u0161ve\u017eti \u0161ios veisl\u0117s \u0161unis i\u0161 \u0161alies yra draud\u017eiama, i\u0161imtis – tik ypatingi atvejai, pavyzd\u017eiui, 2017 m. Turkm\u0117nijos vadovas padovanojo alabajaus \u0161uniuk\u0105 Rusijos prezidentui.<\/p>\n

Kazachstanas: tazy<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u0160alies pasidid\u017eiavimas – senoviniai med\u017eiokliniai \u0161unys tazy arba kazach\u0173 kurtai, kuri\u0173 t\u0117vyne yra pripa\u017eintas Piet\u0173 Kazachstanas. \u0160ie \u0161unys lyd\u0117davo jau klajokli\u0173 tauteles, jie yra minimi kazach\u0173 \u017eodin\u0117je tautosakoje.<\/p>\n

\u0160iandien \u0161is \u0161uo yra pripa\u017eintas nacionaliniu turtu ir yra saugomas valstyb\u0117s. 2024 m. Tarptauitn\u0117 kinolog\u0173 federacija Kazachstan\u0105 pripa\u017eino veisl\u0117s standarto glob\u0117ju. \u0160i\u0173 \u0161un\u0173 atvaizdai puo\u0161ia \u0161alies pa\u0161to \u017eenklus.<\/p>\n

O neseniai Kazachstane pirm\u0105 kart\u0105 buvo minima Nacionalini\u0173 \u0161un\u0173 diena – ne tik tazy, bet ir tobet\u0173. \u0160i veisl\u0117 pasaulyje kol kas n\u0117ra pripa\u017einta, j\u0105 dabar bandoma atgaivinti, planuojama steigti kazach\u0173 \u0161un\u0173 veisli\u0173 Nacionalin\u012f centr\u0105, kurio u\u017edavinys – tirti ir i\u0161saugoti senovinius \u0161unis.<\/p>\n

Turkija: kangalas<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Ant kai kuri\u0173 turki\u0161k\u0173 lir\u0173 monet\u0173 galima pamatyti didingo \u0161uns atvaizd\u0105. Tai \u0161alies nacionalinis turtas – kangalas (Anatolijos aviganis).<\/p>\n

Galingi \u0161unys kadaise gindavo avi\u0173 bandas nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173. Manoma, kad veisl\u0117 buvo i\u0161vesta Anatolijos plynauk\u0161t\u0117je. J\u0105 supa kalnai, tod\u0117l populiacija buvo gana izoliuota. \u0160alies turt\u0105, kangalus, saugo valstyb\u0117. Juos draud\u017eiama i\u0161ve\u017eti u\u017e \u0161alies rib\u0173.<\/p>\n

Turkijoje jie \u0161iandien naudojami pagal veisl\u0117s paskirt\u012f – saugoti avis. Taip pat \u0161ie \u0161unys tarnauja policijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Japonija: akita-inu ir kiti Japoni\u0161kos veisl\u0117s – labai senos. \u0160ie \u0161unys gyveno \u0161alia \u017emogaus t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Bet…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":165032,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[27029,27033,25,30,31,27031,27030,34,35,24,1770,27035,8074,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,2971,14231,28,29,2994,27034,26,27,27032,74,75,76],"class_list":["post-165031","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-akita","tag-alabajus","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-ciribaja","tag-dzindo","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-japonija","tag-kangalas","tag-koreja","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-peru","tag-pietu","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sunys","tag-tazy","tag-top-stories","tag-topstories","tag-turkmenistanas","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116486669923979904","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/165031","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=165031"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/165031\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/165032"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=165031"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=165031"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=165031"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}