Oficialiai teigiama, jog Lietuva kilmininko linksnyje (Lituae) pirm\u0105 kart\u0105 buvo pamin\u0117ta vokie\u010di\u0173 Kvedlinburgo analuose XI am\u017eiuje. Metra\u0161tininkas apra\u0161o misionieri\u0173 \u0161v.Brunon\u0105 (Bonifacij\u0173), kuris 1009 metais buvo pagoni\u0173 nu\u017eudytas Lietuvos (Lituae) pasienyje.<\/p>\n
Ta\u010diau V.Jankauskas Vatikane rado Paolino Minoritos i\u0161 Venecijos rankra\u0161t\u012f, para\u0161yt\u0105 XIV am\u017eiuje, apra\u0161in\u0117jant\u012f ir istorinius \u012fvykius, kurie vyko daug anks\u010diau.<\/p>\n
Tos istorijos surinktos ne tik i\u0161 i\u0161likusi\u0173 \u0161altini\u0173, bet ir i\u0161 toki\u0173 \u0161altini\u0173, kurie iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nei\u0161liko. O gal tik dar neaptikti. P.Minoritos rankra\u0161tyje apra\u0161in\u0117jamas ir hun\u0173 vado Atilos (406-453) \u017eygis \u012f Italij\u0105, \u012fvyk\u0119s 452 metais. Taip pat ra\u0161oma, jog metais anks\u010diau Atila pasiunt\u0117 savo \u0161nipus ar \u017evalgus (spectatores) \u012f keturias pasaulio \u0161alis – Keln\u0105, Zadar\u0105, Lietuv\u0105 (Lituam) ir Dono up\u0117s pakrant\u0119.<\/p>\n
Toks Atilos \u017eygis \u012f Italij\u0105 tikrai \u012fvyko. Ta\u010diau n\u0117ra i\u0161likusi\u0173 I am\u017eiaus \u0161altini\u0173, kuriuose b\u016bt\u0173 \u017eodis \u201eLitua”.<\/p>\n
Istorikai neatmeta galimyb\u0117s, jog pasakojim\u0105 apie hun\u0173 \u012fsiver\u017eim\u0105 \u012f Romos imperij\u0105 istorikas P.Minorita nusira\u0161\u0117 nuo X-XI am\u017eiuje para\u0161ytos kito metra\u0161tininko kronikos.<\/p>\n
O gal tikrai?<\/p>\n
Istorija yra mokslas, kuris privalo remtis negin\u010dijamais faktais. Ta\u010diau niekas netrukdo mums, ne istorikams, \u017ei\u016br\u0117ti \u012f praeit\u012f romanti\u0161kiau. Juolab kai ir m\u016bs\u0173 senieji istorikai (Albertas Kojalavi\u010dius-Vij\u016bkas, Simonas Daukantas ir t.t.) kartais supainiodavo vaizduot\u0119 su tikrais faktais. Juk mes buvome kilniai \u201ekildinami” net i\u0161 rom\u0117no \u201eimperatoriaus” Palemono!<\/p>\n
Kita vertus, ne\u012fsivaizduokime, jog lietuviai viso labo buvo niekam ne\u017einomi \u017emogeliai, gyvenantys pelkynuose ir giriose. Tarsi atsilikusi gentis Amazon\u0117s d\u017eiungl\u0117se. B\u016bt\u0173 buv\u0119 net keista, kad europie\u010diai ne\u017einot\u0173, kas gyvena Europoje. Juolab klajokliai, visur land\u017eiojantys hunai.<\/p>\n
Tautoms reikalingos legendos, kad jas sustiprint\u0173. Pavyzd\u017eiui, hunai, pasklid\u0119 vos ne po vis\u0105 Europ\u0105, tur\u0117jo savo centr\u0105 Panonijoje (dabartin\u0117 Vengrija), tod\u0117l Atila Vengrijoje yra populiarus vardas. O Graikija ir \u0160iaur\u0117s Makedonija nesutaria, kam priklauso karvedys Aleksandras Makedonietis. Kipras turi uolas, prie kuri\u0173 es\u0105 maud\u0117si deiv\u0117 Afrodit\u0117.<\/p>\n
Tad ir mums niekas nedraud\u017eia tik\u0117ti, jog Lietuvos vardas buvo pamin\u0117tas puse t\u016bkstan\u010dio met\u0173 anks\u010diau. Nes neu\u017era\u0161ytas cirkuliavo turb\u016bt dar anks\u010diau. Juk dabartin\u0117 Lietuvos teritorija nebuvo negyvenama dykviet\u0117. \u010cia gyven\u0119 \u017emon\u0117s savo teritorij\u0105 vis vien ka\u017ekaip vadindavo.<\/p>\n
Istorikai, kaip min\u0117jau, turi kliautis tik faktais. Ta\u010diau, jei pasaulyje neb\u016bt\u0173 gim\u0119s toks romantikas verslininkas Heinrichas \u0160lymanas (Heinrich Schliemann), Trojos miestas taip ir b\u016bt\u0173 lik\u0119s tik gra\u017eia legenda \u201eIliadoje” ir \u201eOdis\u0117joje”. Gal\u0173 gale, net ir d\u0117l \u0161i\u0173 k\u016brini\u0173 autoriaus, aklo dainiaus Homero autoryst\u0117s nesutariama! Tad kod\u0117l ir mums nepasvajojus?<\/p>\n
Atsiranda impulsas tyrin\u0117ti toliau<\/p>\n
Istorikas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras Tomas Baranauskas sak\u0117 manantis, jog V.Jankauskas rado vien\u0105 \u0161altin\u012f, kur\u012f dar reikia \u012fvertinti.<\/p>\n
\u201eTas rastas \u0161altinis, – paai\u0161kino T.Baranauskas, – yra gerokai v\u0117lesnis u\u017e t\u0105 laik\u0105, apie kur\u012f ra\u0161o. Tai yra XIV am\u017eiaus \u0161altinis, dar yra \u017einomas XIII am\u017eiaus \u0161altinis, bet jis ra\u0161o apie V am\u017ei\u0173. Suprantama, kad tai kelia tam tikr\u0173 problem\u0173, bet \u0161altini\u0173 ciklas, kuriame Atila yra siejamas su Lietuva, yra \u017einomas dalykas. Anks\u010diau jis buvo \u017einomas vengr\u0173 kronikose, o dabar V.Jankausko atradimas praple\u010dia m\u016bs\u0173 \u017einias tuo, kad atranda t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105 ir Venecijos kronikose. Ir b\u016btent tai sudaro galimyb\u0119 pla\u010diau interpretuoti, i\u0161 kur ta \u017einia gal\u0117jo atsirasti. Ai\u0161ku, galutinio atsakymo \u010dia kol kas n\u0117ra ir vargu ar greitai galime tik\u0117tis, kad b\u016bt\u0173, bet tai yra ma\u017eai tyrin\u0117tas siu\u017eetas ir dabar jau atsiranda ir impulsas, ir galimyb\u0117 j\u012f pla\u010diau patyrin\u0117ti. Ai\u0161kintis, i\u0161 kur tokia informacija gal\u0117jo b\u016bti.”<\/p>\n
\u201eDar vienas dalykas, – t\u0119s\u0117 T.Baranauskas, – yra ne tik tai, k\u0105 V.Jankauskas paskelb\u0117 ma\u017eame straipsnelyje. V.Jankauskas yra para\u0161\u0119s daug i\u0161samesn\u012f straipsn\u012f moksliniame \u017eurnale \u201eLituanistika”, kur a\u0161 esu atsakingas sekretorius ir kol kas esu vienas i\u0161 nedaugelio t\u0105 straipsn\u012f skai\u010diusi\u0173. Tai a\u0161 galiu pasakyti, kad tame straipsnyje yra dar viena dalis, pasakojanti apie archeologinius liudijimus, kad hunai yra puldin\u0117j\u0119 dabartin\u0119 Lietuvos teritorij\u0105. Tai \u0161itas dalykas seniai yra archeolog\u0173 diskutuojamas ir \u0161iame kontekste yra daug \u012fdomi\u0173 dalyk\u0173, nes Lietuvoje archeologai, kasin\u0117dami pilkapius, randa hun\u0173 str\u0117li\u0173 tribriauni\u0173 antgali\u0173. Pavyzd\u017eiui, rastas kapas, kur tribriaunis str\u0117l\u0117s antgalis yra \u012fsmig\u0119s \u012f kaul\u0105. Tai rodo, kad dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje b\u016bta susid\u016brim\u0173 su hunais.”<\/p>\n
T.Baranauskas patikslino, jog kol kas negalime sakyti, kad Lietuvos vardas tikrai buvo \u017einomas jau I am\u017eiuje.<\/p>\n
\u201eTai yra sud\u0117tingas dalykas. Viena vertus, mes galime pagal archeologinius duomenis spr\u0119sti, kad hunai buvo pasiek\u0119 Lietuvos teritorij\u0105, bet ar ta teritorija jau buvo vadinama Lietuva, ar tas \u017eodis atsirad\u0119s v\u0117liau, XIII-XIV am\u017ei\u0173 kronikose, tai \u010dia dar reik\u0117t\u0173 diskutuoti, – sak\u0117 T.Baranauskas. – Dabar mes turime negin\u010dijam\u0105 Lietuvos pamin\u0117jim\u0105 1009 metais. Mes j\u012f turime i\u0161 XI am\u017eiaus \u0161altini\u0173, tod\u0117l jais pasitik\u0117ti problemos nekyla. O V.Jankausko minimu atveju pra\u0117jo ilgas laiko tarpas.<\/p>\n
Tiesa, balt\u0173 gentys buvo minimos jau I-II am\u017eiuje. Rom\u0117n\u0173 istorikas Publijus Kornelijus Tacitas (56-117) savo knygoje \u201eGermanija” ra\u0161\u0117 apie ais\u010dius (aestiorum gentes), ta\u010diau yra dar \u012fdomesnis \u0161altinis – graik\u0173 geografas, astronomas, kartografas Klaudijus Ptolemajus (apie 90-apie 168) ma\u017edaug 150-aisiais metais savo knygoje \u201eGeografija” jau mini konkre\u010dias balt\u0173 gentis – tai galindai, sudinai (sud\u016bviai) ir selai, kuriuos b\u016bt\u0173 galima susieti su s\u0117liais. \u010cia, Ptolemajaus \u201eGeografijoje”, mes matome konkre\u010dias balt\u0173 gentis, kurios paskui, XIII am\u017eiuje, jau minimos ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose. Vadinasi, tai rodo, kad tokie pavadinimai, u\u017era\u0161yti XIII am\u017eiuje, gyvavo jau II am\u017eiuje, bet Lietuva ten tarp balt\u0173 gen\u010di\u0173 n\u0117ra pamin\u0117ta. Ta\u010diau i\u0161 principo pa\u010dios galimyb\u0117s, kad Romos imperijoje jau \u017einojo apie Lietuv\u0105, mes negalime atmesti. Toki\u0173 dalyk\u0173 teori\u0161kai gal\u0117jo pasitaikyti, analogi\u0161kai kaip ir XIII am\u017eiuje pamin\u0117ti balt\u0173 gen\u010di\u0173 vardai jau buvo \u017einomi ir II am\u017eiuje. \u010cia v\u0117lgi apie Lietuv\u0105 tiesiogiai nepasako, bet pasako apie kontekst\u0105, apie tam tikras galimybes.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Oficialiai teigiama, jog Lietuva kilmininko linksnyje (Lituae) pirm\u0105 kart\u0105 buvo pamin\u0117ta vokie\u010di\u0173 Kvedlinburgo analuose XI am\u017eiuje. Metra\u0161tininkas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":16718,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,5592,30,31,34,35,24,5690,189,5691,32,33,37,39,3760,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,5689,4428,74,75,76],"class_list":{"0":"post-16717","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-baranauskas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-hipoteze","16":"tag-istorija","17":"tag-jankauskas","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lietuvos","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-pasaulis","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories","33":"tag-vardas","34":"tag-vatikanas","35":"tag-world","36":"tag-world-news","37":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16717","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16717"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16717\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16718"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16717"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}