I\u0161skirtin\u0117 \u0161ios \u0161alies ypatyb\u0117 – kad jos teritorijoje susikerta pusiaujas ir nulinis meridianas, taigi ji yra vienintel\u0117 \u0161alis pasaulyje i\u0161kart keturiuose pusrutuliuose – \u0160iaur\u0117s, Piet\u0173, Vakar\u0173 ir Ryt\u0173.<\/p>\n
Pirmoji pasitinka saul\u0117tek\u012f<\/p>\n
Oficialus sal\u0173 valstyb\u0117s pavadinimas – Kiriba\u010dio respublika. Ji yra Ramiojo vandenyno vidurin\u0117je dalyje, \u012feina \u012f Mikronezijos salyn\u0105, j\u0105 sudaro 32 atolai ir 1 sala, dalijami \u012f tris sal\u0173 grupes: Gilberto, Fenikso ir Linijines.<\/p>\n
Tarp 32 koralin\u0117s kilm\u0117s sal\u0173 – did\u017eiausias koral\u0173 atolas pasaulyje, 388 kv.km ploto Kiritimatis arba Kal\u0117d\u0173 sala.<\/p>\n
B\u016btent \u010dia yra ta \u017dem\u0117s vieta, kur pirmiausia ateina Naujieji metai bei prasideda kiekviena nauja diena. Sal\u0105 XVIII a. atrado garsusis D\u017eeimsas Kukas ir manoma, kad b\u016btent jis j\u0105 taip pavadino.<\/p>\n
Keis\u010diausia Kiriba\u010dio ypatyb\u0117 yra ta, kad jos laiko juosta UTC (pasaulin\u012f koordinuot\u0105j\u012f laik\u0105) lenkia net 14 valand\u0173 – tai ilgiausia pasaulyje laiko juosta.<\/p>\n
Mat \u0161alies salos yra i\u0161sibars\u010diusios vandenyne daugiau kaip 3,5 mln. kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote ir iki 1995 m. buvo i\u0161 abiej\u0173 datos pasikeitimo linijos pusi\u0173, o laiko skirtumas tarp rytin\u0117s ir vakarin\u0117s sal\u0173 grupi\u0173 buvo 24 valandos.<\/p>\n
Tai buvo labai nepatogu, taip pat ekonomi\u0161kai. Kad i\u0161taisyt\u0173 pad\u0117t\u012f, tuometinis Kiriba\u010dio prezidentas paskelb\u0117, kad nuo 1995 m. sausio 1-ios datos pasikeitimo linija pasist\u016bm\u0117s \u012f rytus, apjuosdama \u0161al\u012f.<\/p>\n
Taip Kiribatis tapo pirm\u0105ja \u0161alimi, sutikusia tekan\u010di\u0105 saul\u0119 tre\u010diojo t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eioje ir nuo tada pirmasis Naujuosius metus pasitinka b\u016btent Kiribatis.<\/p>\n
Nors valstyb\u0117s turi teis\u0119 keisti savo laiko juostas, daug \u0161ali\u0173 toki\u0173 pakeitim\u0173 nepripa\u017e\u012fsta.<\/p>\n
Apie ankstyv\u0105j\u0105 Mikronezijos sal\u0173 istorij\u0105 ir pirmuosius gyventojus \u017einoma labai ma\u017eai. Dabartiniai vietos gyventojai, save vadinantys \u201etungaru”, tikriausiai yra kil\u0119 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 mikronezie\u010di\u0173, atvykusi\u0173 \u012f Pietin\u0119 Ramiojo vandenyno dal\u012f 200-500 m\u016bs\u0173 eros metais.<\/p>\n
Ta\u010diau kai kurie duomenys rodo, kad migracija i\u0161 Pietry\u010di\u0173 Azijos vyko anks\u010diau – ma\u017edaug prie\u0161 tris t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n
\u0160iose salose vyst\u0117si senovin\u0117 kult\u016bra, kuri\u0105 europie\u010diai pavadino Mikronezijos kult\u016bra. Joje buvo ir Polinezijos ir Melanezijos kult\u016br\u0173 element\u0173, kurie atsirado salas puldin\u0117jant kaimynin\u0117ms \u0161alims kaip Samoa, Tonga ir Fid\u017eis bei d\u0117l mi\u0161ri\u0173 santuok\u0173 \u012ftakos.<\/p>\n
Reguliarius kontaktus su europie\u010diais ir amerikie\u010diais tungaru prad\u0117jo palaikyti atradus naujus mar\u0161rutus per Ram\u0173j\u012f vandenyn\u0105, kuriais plaukiojo prekybiniai laivai.<\/p>\n
Pirmieji atvyk\u0117liai britai salose pasirod\u0117 tik 1837 m., ir salos tapo D.Britanijos kolonija, o vietos gyventojai atsid\u016br\u0117 vergov\u0117je. Jie dirbo plantacijose, daugelio sal\u0173 gyventojai da\u017enai b\u016bdavo prievarta i\u0161ve\u017eami i\u0161 sal\u0173.<\/p>\n
Antrojo pasaulinio karo metais salas okupavo Japonija. 1943 m. 1943 m. Taravos saloje, kurioje dabar yra valstyb\u0117s sostin\u0117, \u012fvyko did\u017eiulis m\u016b\u0161is su amerikie\u010diais j\u016br\u0173 p\u0117stininkais, i\u0161silaipinusiais saloje, kad i\u0161stumt\u0173 i\u0161 jos japonus. Vos per 4 dienas \u017euvo daugiau kaip 6000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
1979 m. Gilberto salos gavo nepriklausomyb\u0119 ir tapo Kiriba\u010dio respublika.<\/p>\n
\u0160iuo metu tik 21 i\u0161 33 sal\u0173, \u012feinan\u010di\u0173 \u012f Kiriba\u010dio sud\u0117t\u012f, yra gyvenamos, bet did\u017eioji \u0161alies gyventoj\u0173 dalis gyvena Taravos saloje, kurioje yra tokio paties pavadinimo \u0161alies sostin\u0117.<\/p>\n
\u010cia i\u0161 134,5 t\u016bkst. \u0161alies gyventoj\u0173 gyvena per 50 t\u016bkst. Gyventoj\u0173 tankumas Taravoje yra pana\u0161us kaip Tokijuje arba Honkonge, ir tai yra rimta problema.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 kelia vandenynas: saloje n\u0117ra n\u0117 lopin\u0117lio sausumos, kuris vir\u0161 j\u016bros lygio b\u016bt\u0173 i\u0161kil\u0119s daugiau negu 2 metrus, tod\u0117l Kiribatis – viena i\u0161 \u0161ali\u0173, kuri d\u0117l klimato kaitos ir j\u016bros lygio kilimo laikui b\u0117gant gali dingti po vandeniu.<\/p>\n
Kiriba\u010dio kult\u016bra did\u017eia dalimi i\u0161liko d\u0117l izoliacijos, susijusios su jo atokia pad\u0117timi Ramiajame vandenyne. Ji yra sud\u0117tinga ir \u012fvairi, kiekvienoje saloje – savos tradicijos. Dauguma \u017emoni\u0173 i\u0161tikimai laikose senovini\u0173 tradicij\u0173 ir papro\u010di\u0173.<\/p>\n
Angl\u0173 kalba \u0161alyje yra pla\u010diai paplitusi, ja mokoma daugumoje Kiriba\u010dio mokykl\u0173, taip pat ja vyksta \u012fvair\u016bs oficial\u016bs renginiai ir ceremonijos, bet vietos gyventojai kalba ir kiriba\u010di\u0173 kalba.<\/p>\n
\u0160vietimas Kiribatyje yra nemokamas ir privalomas visiems vaikams, kiekvienoje gyvenamoje saloje yra mokykla, bet nepaisant to, daug vaik\u0173 pamok\u0173 nelanko.<\/p>\n
Sveikatos apsauga Kiribatyje gana primityvi. \u0160alyje veikia tik valstybin\u0117s medicinos \u012fstaigos, bet daugelis vietos gyventoj\u0173 mieliau kreipiasi \u012f tradicinius liaudies medicinos atstovus.<\/p>\n
Kiribatis – skurdi \u0161alis. Pagrindin\u0117 veikla – \u017evejyba, \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016br\u0173 auginimas ir surinkimas, smulk\u016bs verslai. Pagrindiniai maisto produktai Kiribatyje – j\u016bros g\u0117ryb\u0117s, kiauliena, vi\u0161tiena, kokosai, moli\u016bgai, papajos, bananai, pandanai.<\/p>\n
Kiriba\u010dio salose vyrauja kar\u0161tas ir dr\u0117gnas klimatas, vidutin\u0117 temperat\u016bra yra apie 28 laipsnius pagal Celsij\u0173. \u010cia yra tik du met\u0173 sezonai – sausasis ir dr\u0117gnasis, sausiausi m\u0117nesiai – gegu\u017e\u0117 ir bir\u017eelis, lietaus sezonas trunka nuo nuo spalio iki baland\u017eio.<\/p>\n
Vietos augmenijos pagrindas – kokoso palm\u0117s, o gyv\u016bnija salose yra labai skurdi – vieninteliai sausumos gyventojai yra Polinezijos \u017eiurk\u0117s ir keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 drie\u017eai.<\/p>\n
U\u017etat vandenyse aplink \u0161ias salas veisiasi 520 r\u016b\u0161i\u0173 \u017euvys. Tai yra viena turtingiausi\u0173 ir \u012fvairiausi\u0173 ekosistem\u0173 \u017dem\u0117je, kurioje gyvena \u0161imt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 j\u016bros augalai ir per 120 r\u016b\u0161i\u0173 koralai.<\/p>\n
Kiriba\u010dio vyriausyb\u0117s iniciatyva ir remiant Tarptautinei gamtos apsaugos organizacijai \u010dia yra \u012fkurtas did\u017eiausias pasaulyje j\u016bros draustinis.<\/p>\n
Kiriba\u010dio salose n\u0117ra n\u0117 vienos up\u0117s ir vos du g\u0117lavandeniai e\u017eerai, tod\u0117l apr\u016bpinimo vandeniu problema \u010dia yra labai opi.<\/p>\n
Prakti\u0161kai visiems \u0161alies gyventojams geriamojo vandens tr\u016bksta, buitiniais tikslais \u017emon\u0117s naudoja lietaus vanden\u012f, kuris surenkamas \u012f rezervuarus li\u016b\u010di\u0173 sezono metu.<\/p>\n
Miestuose vanduo yra tiekiamas nustatytomis dienomis, bet j\u012f gerti n\u0117ra nepavojinga, jis gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas \u012fvairiomis bakterijomis, tod\u0117l \u0161ioje \u0161alyje yra didelis vaik\u0173 mirtingumas.<\/p>\n
Dabar \u0161alyje \u012fgyvendinamas Piet\u0173 Taravos apr\u016bpinimo kokybi\u0161ku geriamuoju vandeniu projektas, bet jis bus baigtas tik iki 2027 met\u0173, ir tai tik vos vienoje saloje i\u0161 33.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 I\u0161skirtin\u0117 \u0161ios \u0161alies ypatyb\u0117 – kad jos teritorijoje susikerta pusiaujas ir nulinis meridianas, taigi ji yra vienintel\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":168110,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,27387,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,27386,575,3136,27388,26,27,7070,25644,74,75,76],"class_list":["post-168109","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-kiribacio","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-ramusis","tag-respublika","tag-salis","tag-salos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-turistai","tag-vandenynas","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116506889030851745","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168109","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=168109"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168109\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/168110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=168109"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=168109"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=168109"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}