{"id":168412,"date":"2026-05-03T10:56:18","date_gmt":"2026-05-03T10:56:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/168412\/"},"modified":"2026-05-03T10:56:18","modified_gmt":"2026-05-03T10:56:18","slug":"rita-juskyte-sokiai-keicia-vaiku-su-negalia-gyvenima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/168412\/","title":{"rendered":"Rita Ju\u0161kyt\u0117: \u0161okiai kei\u010dia vaik\u0173 su negalia gyvenim\u0105"},"content":{"rendered":"

Padeda \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119<\/p>\n

\u201eUnikalus \u0161okis\u201c \u012fk\u016br\u0117ja R. Ju\u0161kyt\u0117 sako, kad vaik\u0173 su negalia t\u0117vai da\u017enai susiduria su sunkumais rasti veikl\u0173, kuriose j\u0173 vaikai jaust\u0173si saug\u016bs, gal\u0117t\u0173 save realizuoti ir neb\u016bt\u0173 laikomi netinkamais.<\/p>\n

B\u016btent tod\u0117l ji ir \u012fk\u016br\u0117 socialin\u012f versl\u0105 \u201eUnikalus \u0161okis\u201c, kurio tikslas \u2013 pad\u0117ti vaikams su negalia \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119 per \u0161okio veiklas. \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161okiai yra pritaikomi taip, kad juose gal\u0117t\u0173 dalyvauti visi, nepaisant am\u017eiaus, patirties ar individuali\u0173 ugdymosi poreiki\u0173.<\/p>\n

\u201ePer \u0161ok\u012f, muzik\u0105 ir \u017eaidimus lavinami \u012fvair\u016bs \u012fg\u016bd\u017eiai bei geb\u0117jimai. I\u0161moktus \u0161oki\u0173 \u017eingsnelius vaikai turi galimyb\u0119 parodyti renginiuose\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

Nor\u0117jau b\u016bti bet kuo, tik ne savimi<\/p>\n

Rita prisimena, kad organizacij\u0105 \u012fkurti \u012fkv\u0117p\u0117 didelis asmeninis skausmas.<\/p>\n

\u201eMano mama turi psichosocialin\u0119 negali\u0105 \u2013 serga \u0161izofrenija. Ilgai negal\u0117jau apie tai kalb\u0117ti, buvo labai g\u0117da. Nor\u0117jau b\u016bti bet kuo, tik ne savimi. Nor\u0117jau i\u0161trinti praeit\u012f. Galiausiai supratau, kad kuo daugiau slepiu, tuo labiau visa tai kyla \u012f pavir\u0161i\u0173, negal\u0117jau jaustis pilnaverti\u0161ka, laiminga, juk kiek ilgai toki\u0105 paslapt\u012f galima ne\u0161iotis savyje\u201c \u2013 dalijasi ji.<\/p>\n

Moteris sako, kad bandymas atsiriboti nuo savo patirties veik\u0117 ir jos gyvenimo pasirinkimus.<\/p>\n

\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 pasirinkau in\u017einerijos studijas. Vis d\u0117lto nesiklost\u0117 nei asmeninis gyvenimas, nei karjera. Atrod\u0117, kad ir kiek besisteng\u010diau, kad ir kiek dirb\u010diau, man nesiseka \u2013 \u0161irdyje vis tiek buvo tu\u0161tuma\u201c, \u2013 t\u0119sia ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

Vis d\u0117lto Rita prisimena ir tai, kad viena d\u017eiaugsm\u0105 teikusi veikl\u0105 j\u0105 lyd\u0117jo nuo pat vaikyst\u0117s. Tai yra \u2013 \u0161okiai. <\/p>\n

\u201eDar studijuodama universitete grupiokams nuolat sakydavau, kad noriu b\u016bti trenere, \u0161okio mokytoja. V\u0117liau i\u0161girdau apie tarptautin\u0117s organizacijos \u201eReach for Change\u201c konkurs\u0105 \u201eTalentas keisti\u201c. Tai organizacija, padedanti socialiniams verslininkams kurti ir pl\u0117sti sprendimus vaik\u0173 bei jaunimo problemoms spr\u0119sti. Tuomet ka\u017ekas sukirb\u0117jo \u0161irdyje. Jau buvau gird\u0117jusi ir apie Estijoje vykstan\u010dius \u0161oki\u0173 u\u017esi\u0117mimus vaikams su Dauno sindromu\u201c, \u2013 prisimena \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

\u201eLabai nor\u0117josi pabandyti, bet kartu kildavo mintys, kad nemoku, kad reikia baigti mokslus u\u017esienyje, kad Lietuvoje nieko pana\u0161aus net n\u0117ra. Vis d\u0117lto noras buvo stipresnis. Paskutin\u0119 nakt\u012f tiesiog pateikiau parai\u0161k\u0105. Pra\u0117jau atrankos etapus, patekau \u012f final\u0105 ir gavau galimyb\u0119 dalyvauti inkubatoriuje, pad\u0117jusiame kurtis socialiniams verslams. Tai vyko prie\u0161 8\u20139 metus\u201c, \u2013 pasakoja ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

Moteris sako, kad tai buvo labai gera galimyb\u0117 gauti \u017eini\u0173 apie socialin\u012f versl\u0105.<\/p>\n

\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 tai buvo tiesiog bandomasis u\u017esi\u0117mimas pagal vien\u0105 u\u017eduot\u012f. V\u0117liau paband\u017eiau testin\u0119 pamok\u0105. Nuo to laiko viskas ir prasid\u0117jo. \u0160oki\u0173 pamokos vaikams su negalia vyksta iki \u0161iol, taip pat organizuojame stovyklas, \u012fvairius renginius\u201c, \u2013 teigia moteris.<\/p>\n

\u201eV\u0117liau veikl\u0105 i\u0161pl\u0117t\u0117me ir iki suaugusi\u0173j\u0173 \u012fdarbinimo. Taip pat planuojame vykdyti socialines dirbtuves \u017emon\u0117ms su negalia, kad jie gal\u0117t\u0173 prakti\u0161kai ugdyti darbui reikalingus \u012fg\u016bd\u017eius\u201c, \u2013 t\u0119sia ji.<\/p>\n

Pagaliau jau\u010diasi kaip visi<\/p>\n

R. Ju\u0161kyt\u0117 d\u017eiaugiasi gal\u0117dama kurti pokyt\u012f \u2013 ji ne tik vadovauja organizacijai, bet ir pati veda \u0161oki\u0173 pamokas.<\/p>\n

\u201eLabai gera matyti, kaip vaikai kei\u010diasi, kaip jiems smagu \u0161okti ir kaip jie atranda sau patinkan\u010di\u0105 veikl\u0105. Visuomet pabr\u0117\u017eiu, kad tai n\u0117ra terapija. \u017dinoma, vaikams, turintiems individuali\u0173 ugdymosi poreiki\u0173, terapij\u0173 tikrai labai reikia, ta\u010diau norisi suteikti ir gaivaus oro gurk\u0161n\u012f, \u2013 kad vaikai, mamos ir t\u0117vai gal\u0117t\u0173 pasijausti tiesiog kaip visi. Kad tai b\u016bt\u0173 tiesiog b\u016brelis, \u012f kur\u012f vaikas eit\u0173 noriai\u201c, \u2013 dalijasi ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

Moteris pabr\u0117\u017eia, kad u\u017esi\u0117mimuose ne tik mokomasi, bet dar svarbiau \u2013 mezgamos draugyst\u0117s. Vaikai bendrauja, v\u0117liau susitinka stovyklose, \u017eygiuose ar i\u0161vykose.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, \u012f kal\u0117dini\u0173 \u017eaisliuk\u0173 dirbtuves \u012fsitraukia ir \u0161eimos, auginan\u010dios vaikus su negalia, ir \u0161eimos, auginan\u010dios vaikus be jos. Taip kuriama \u0161ilta, jauki kal\u0117din\u0117 atmosfera. Viena mama yra pasidalijusi, kad tokiuose susib\u016brimuose jie pagaliau jau\u010diasi kaip visi\u201c, \u2013 sako \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

\u201eIr pati matau, kad visi vaikai gali b\u016bti kartu, bendrauti, jaustis suprasti ir priimti. Tai labai svarbu, ypa\u010d auginant vaik\u0105 su sunkia negalia. Kartais tokios \u0161eimos net neturi kur nueiti, ypa\u010d kai vaikas sulaukia pilnametyst\u0117s, tuomet jam u\u017esidaro dar daugiau dur\u0173\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

R. Ju\u0161kyt\u0117 taip pat stengiasi, kad t\u0117vams nereik\u0117t\u0173 mok\u0117ti u\u017e u\u017esi\u0117mimus.<\/p>\n

\u201eTuomet jie gali bandyti tiek, kiek vaikui reikia. Ne visi vaikai ateina ir i\u0161 karto \u012fsitraukia \u012f \u0161ok\u012f. Kartais prireikia m\u0117nesio, dviej\u0173, trij\u0173 ar net pus\u0117s met\u0173, kol vaikas prisijungia. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis gali tiesiog ateiti, pab\u016bti \u0161alia, \u012fsitraukti tik \u012f vien\u0105 \u0161ok\u012f, vien\u0105 minut\u0119, de\u0161imt sekund\u017ei\u0173 ar padaryti kelis judesius. Svarbiausia, kad jis pasijust\u0173 saugus, laukiamas, kad tai b\u016bt\u0173 vieta, kur jis gali ateiti, pabandyti ir b\u016bti savimi\u201c, \u2013 dalijasi organizacijos vadov\u0117.<\/p>\n

Atlieka itin svarb\u0173 vaidmen\u012f<\/p>\n

MRU Socialin\u0117s \u012ftraukties ir lyderyst\u0117s tyrim\u0173 laboratorijos ir \u017dmoni\u0173 su negalia teisi\u0173 steb\u0117senos komisijos prie Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolieriaus tarnybos nar\u0117 Ana Sta\u0161evi\u010dien\u0117 teigia, kad tokios iniciatyvos kaip \u201eUnikalus \u0161okis\u201c atlieka itin svarb\u0173 vaidmen\u012f \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 negali\u0105, socialin\u0117je \u012ftrauktyje.<\/p>\n

\u201eJos padeda vaikams ir jaunimui su negalia aktyviai \u012fsitraukti \u012f visuomenin\u012f gyvenim\u0105, stiprina j\u0173 socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, skatina visavert\u012f dalyvavim\u0105 bendruomen\u0117je\u201c, \u2013 patikslina ji.<\/p>\n

\"Ana <\/p>\n

\u201eNe ma\u017eiau svarbus ir psichologinis bei socialinis poveikis \u2013 dalyvavimas grupin\u0117se \u0161oki\u0173 pamokose ar komandiniuose \u017eaidimuose stiprina vaiko pasitik\u0117jim\u0105 savimi. Apskritai iniciatyvos, skatinan\u010dios \u017emoni\u0173 su negalia dalyvavim\u0105 \u012fvairiose veiklose, juos tiesiogiai \u012fgalina \u2013 padeda formuotis savaranki\u0161kai, savimi pasitikin\u010diai asmenybei, kuri jau\u010diasi reikalinga visuomen\u0117je\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Ji taip pat pa\u017eymi, kad galimyb\u0117 vie\u0161ai pasirodyti renginiuose ir sulaukti aplinkini\u0173 palaikymo bei \u012fvertinimo \u017emon\u0117ms suteikia d\u017eiaugsmo. Kartu, anot ekspert\u0117s, tai siun\u010dia svarbi\u0105 \u017eini\u0105 visuomenei \u2013 kiekvienas \u017emogus yra vertas pri\u0117mimo, draugyst\u0117s ir meil\u0117s.<\/p>\n

Daugyb\u0117 i\u0161\u0161\u016bki\u0173<\/p>\n

A. Sta\u0161evi\u010dien\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u017emon\u0117s su negalia Lietuvoje vis dar susiduria su giliais sisteminiais i\u0161\u0161\u016bkiais, kurie reik\u0161mingai riboja j\u0173 galimybes visapusi\u0161kai dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime.<\/p>\n

\u201eNors aplinkos prieinamumas Lietuvoje pama\u017eu ger\u0117ja, poky\u010diai vyksta l\u0117tai. Da\u017enai tam trukdo visuomen\u0117s nesupratimas, kod\u0117l tai apskritai reikalinga. Vis dar galima i\u0161girsti pasakym\u0173: kam reikia pritaikyti aplink\u0105 \u017emon\u0117ms su negalia, jei toki\u0173 klient\u0173 neturime. Toks po\u017ei\u016bris skamba paradoksaliai \u2013 kaip \u017emon\u0117s gali tapti klientais, jei jie fizi\u0161kai negali atvykti ar pasinaudoti paslaugomis\u201c \u2013 klausia \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

\"Asmuo, <\/p>\n

Pasak jos, tai rei\u0161kia, kad nors teis\u0117s aktai ir reikalauja prieinamumo, realyb\u0117je da\u017enai dominuoja techninis atitikimas, visi\u0161kai ignoruojantis autenti\u0161k\u0105, \u012fk\u016bnyt\u0105 \u017emogaus patyrim\u0105. <\/p>\n

\u201e2023 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 225 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 matom\u0105 ar nematom\u0105 negali\u0105. Jei prie \u0161io skai\u010diaus prid\u0117tume asmenis, patirian\u010dius laikin\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, senolius ar kitus gyventojus, kuriems tam tikrose situacijose reikalinga pritaikyta infrastrukt\u016bra, toki\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius i\u0161augt\u0173 iki daugiau nei 1,1 milijono. Tai rei\u0161kia, kad nema\u017ea visuomen\u0117s dalis vis dar yra atskirta nuo tam tikr\u0173 paslaug\u0173 ir galimybi\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>\n

A. Sta\u0161evi\u010dien\u0117 tai pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119s yra eiblizmas, stereotipai ir socialin\u0117s stigmos, d\u0117l kuri\u0173 formuojamos i\u0161ankstin\u0117s, diskriminuojan\u010dios nuostatos apie asmen\u0173 su negalia geb\u0117jimus atlikti tam tikras u\u017eduotis ar pilnaverti\u0161kai veikti.<\/p>\n

\u201eB\u016btent nepritaikyta ir atskirianti aplinka, o ne pati diagnoz\u0117 ar sutrikimas, paver\u010dia \u017emog\u0173 ne\u012fgaliu ir apsunkina jo kasdienyb\u0119\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n

\"V\u0161\u012e <\/p>\n

Suteikia lygiaverti\u0161kumo jausm\u0105<\/p>\n

A. Sta\u0161evi\u010dien\u0117 taip pat akcentuoja, kad Jungtini\u0173 Taut\u0173 asmen\u0173 su negalia teisi\u0173 konvencijos 19 straipsnis \u012ftvirtina prigimtin\u0119 \u017emogaus teis\u0119 b\u016bti \u012ftrauktam \u012f bendruomen\u0119 bei gyventi be izoliacijos ar segregacijos.<\/p>\n

\u201eAsmen\u0173 su negalia matomumas ir aktyvus dalyvavimas vie\u0161ajame gyvenime, pavyzd\u017eiui, \u0161oki\u0173 ar sporto iniciatyvose, yra pats galingiausias ginklas prie\u0161 visuomen\u0117s stereotipus. Tik tiesiogiai dalyvaudamas veiklose asmuo \u012fveikia galios asimetrij\u0105 ir i\u0161 pasyvaus paslaug\u0173 gav\u0117jo ar \u201eparamos pra\u0161ytojo\u201c tampa lygiaver\u010diu ir aktyviu vie\u0161osios vert\u0117s bendrak\u016br\u0117ju\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi ji.<\/p>\n

\u201eBe to, socialin\u0117 s\u0105veika ir bendros menin\u0117s, rekreacin\u0117s ar sportin\u0117s veiklos griauna socialines kategorizacijas, kuria priklausymo bendruomenei jausm\u0105, ma\u017eina nerim\u0105 ir tiesiogiai lemia geresn\u0119 asmens psichologin\u0119 gerov\u0119. Tik b\u016bdami matomi, reikalaudami savo teisi\u0173 ir bendraudami su kitais visuomen\u0117s nariais, asmenys su negalia gali priversti institucijas pereiti nuo formalaus techninio reikalavim\u0173 vykdymo prie autenti\u0161ko universalaus dizaino integravimo \u012f praktik\u0105, taip kuriant atvir\u0105 ir draugi\u0161k\u0105 aplink\u0105 visiems\u201c, \u2013 apibendrina \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Padeda \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119 \u201eUnikalus \u0161okis\u201c \u012fk\u016br\u0117ja R. Ju\u0161kyt\u0117 sako, kad vaik\u0173 su negalia t\u0117vai da\u017enai susiduria su…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":168413,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[27421,127,25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,2625,22,28,29,26,27],"class_list":["post-168412","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-eurogama","tag-nematomi","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-negalia","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116510286547899709","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168412","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=168412"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168412\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/168413"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=168412"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=168412"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=168412"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}