{"id":168920,"date":"2026-05-04T05:32:17","date_gmt":"2026-05-04T05:32:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/168920\/"},"modified":"2026-05-04T05:32:17","modified_gmt":"2026-05-04T05:32:17","slug":"zurnalistai-apsilanke-pavojingiausioje-pajurio-vietoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/168920\/","title":{"rendered":"\u017durnalistai apsilank\u0117 pavojingiausioje paj\u016brio vietoje"},"content":{"rendered":"

Did\u017eiausia tanklaivio avarija, \u012fvykusi Baltijos j\u016broje<\/p>\n

1981 m. Klaip\u0117dos uoste \u012fvyko Lietuvos paj\u016briui daug \u017ealos padariusi tanklaivio \u201eGlobe Asimi\u201c avarija. Tai yra did\u017eiausia tanklaivio avarija, \u012fvykusi Baltijos j\u016broje. Su Gibraltaro (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) v\u0117liava plaukiojantis 170 m ilgio tanklaivis \u201eGlobe Asimi\u201c 1981 m. lapkri\u010dio 21 d. \u012f tris dalis sudu\u017eo ties Klaip\u0117dos uosto \u0161iauriniu molu.<\/p>\n

Kaip yra nurod\u017eiusi Aplinkos apsaugos agent\u016bra, pagrindin\u0117 nelaim\u0117s prie\u017eastis \u2013 v\u0117jas, kurio greitis siek\u0117 24 m\/s, o g\u016bsiuose iki 30 m\/s bei \u012fgulos ir laivo kapitono laiku ne\u012fvykdytas nurodymas prie\u0161 kylant audrai i\u0161plaukti \u012f atvir\u0105 j\u016br\u0105. \u017dmoni\u0173 auk\u0173 pavyko i\u0161vengti, \u012fgula s\u0117kmingai i\u0161gelb\u0117ta, ta\u010diau krovinys \u2013 mazutas \u2013 i\u0161siliejo \u012f vanden\u012f.<\/p>\n

Ekspert\u0173 \u012fvertinimu, \u012f j\u016br\u0105 i\u0161siliejo 16 493 tonos naftos produkt\u0173. Nuolat kei\u010diantis krypt\u012f v\u0117jas ir bangos plukd\u0117 i\u0161siliejus\u012f mazut\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 gilyn \u012f Kur\u0161i\u0173 marias, po to tolyn j\u016bros pakrante.<\/p>\n

Kai kuriose Klaip\u0117dos laiv\u0173 remonto \u012fmoni\u0173, laiv\u0173 statyklos prieplaukose ir uoste i\u0161siliejusio mazuto sluoksnio storis siek\u0117 iki 30 centimetr\u0173, o \u017eiemos uoste \u2013 net iki 50 centimetr\u0173. Naftos d\u0117m\u0117 po i\u0161siliejimo, veikiama stipri\u0173 vakar\u0173 ir pietvakari\u0173 v\u0117j\u0173, dreifavo \u0161iaurine Lietuvos pakrante vidutini\u0161kai 4\u20135 km per par\u0105 grei\u010diu, o naftos produkt\u0173 vir\u0161utin\u0117 pl\u0117vel\u0117 \u2013 7\u201310 km per par\u0105 grei\u010diu.<\/p>\n

\"Avarij\u0105 <\/p>\n

Buvo u\u017eter\u0161tas 90 km pakrant\u0117s ruo\u017eas. U\u017eter\u0161tumo juosta siek\u0117 5\u201315 m plot\u012f, o vietomis \u2013 net iki 100 m. Plia\u017eai buvo padengti 20\u201330 cm mazuto sluoksniu. Avarija \u012fvyko at\u0161iauriomis s\u0105lygomis, esant \u017eemai oro ir vandens temperat\u016brai, uraganiniam v\u0117jui ir vir\u0161 4 m bangoms, kurios trukd\u0117 avarijos likvidavimo darbams.<\/p>\n

Ta\u010diau, kita vertus, esant \u017eemai vandens temperat\u016brai, mazutas sustingo ir tokios s\u0105lygos suma\u017eino mazuto irimo bei i\u0161plitimo tempus. Po avarijos buvo atliekami did\u017eiuliai mazuto surinkimo darbai, kuriuose dalyvavo daugyb\u0117 organizacij\u0173 ir \u012fmoni\u0173 i\u0161 visos Lietuvos, \u017emoni\u0173 savanori\u0173, sulaukta pagalbos i\u0161 kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Did\u017eioji dalis i\u0161siliejusio mazuto nuo j\u016bros pavir\u0161iaus buvo surinkta autocisternomis arba tiesiog rankomis ir perdirbta Klaip\u0117dos \u012fmon\u0117je, u\u017esiiman\u010dioje naftos produkt\u0173 eksportu. <\/p>\n

Ekspert\u0173 paskai\u010diavimais, per kelet\u0105 dien\u0173 po tanklaivio \u201eGlobe Asimi\u201c avarijos nuo j\u016bros pavir\u0161iaus buvo surinkta apie 8 t\u016bkst. ton\u0173 mazuto. Kita dalis liko j\u016broje: vandens mas\u0117je apie 1,5 t\u016bkst. ton\u0173 emulsijos ir i\u0161tirpusios med\u017eiagos pavidalu ir 190 ton\u0173 pavir\u0161iniame dugno nuos\u0117d\u0173 sluoksnyje. \u012e papl\u016bdimius i\u0161mesta buvo apie 6 t\u016bkst. ton\u0173 \u0161i\u0173 naftos produkt\u0173. <\/p>\n

V\u0117liau, ma\u017edaug po dviej\u0173 savai\u010di\u0173, buvo suorganizuota j\u016bros tyrim\u0173 ekspedicija. U\u017eter\u0161to j\u016bros pavir\u0161iaus plotas nuo pakrant\u0117s atviros j\u016bros link vidutini\u0161kai siek\u0117 apie 8 km. Atviroje j\u016broje aptiktas \u017eymus j\u016bros gelmi\u0173 u\u017eter\u0161tumas, 10\u201350 kart\u0173 vir\u0161ijantis did\u017eiausias leid\u017eiamas koncentracijas.<\/p>\n

Mazutas dreifavo tolyn \u012f j\u016br\u0105 ir, \u017einoma, toliau slinko pakran\u010di\u0173 link. Banguojant, skalaujamos pakrant\u0117s zonoje susiformavo sluoksniuota sm\u0117lio s\u0105na\u0161\u0173 ir mazuto mas\u0117. Tokio u\u017eter\u0161to sluoksnio storis buvo iki 1 metro. <\/p>\n

\"Renkamas <\/p>\n

Did\u017eiausia \u017eala padaryta Klaip\u0117dos ir Palangos rekreacin\u0117ms zonoms. Nuo 1981 m. gruod\u017eio m\u0117n. iki 1982 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. \u012fvairios organizacijos ir savanoriai val\u0117 pakrantes. I\u0161kasta ir \u012f karjerus i\u0161ve\u017eta 600 000 ton\u0173 mazutu u\u017eter\u0161to sm\u0117lio. <\/p>\n

Sm\u0117lio stor\u012f ir papl\u016bdimi\u0173 profil\u012f j\u016briniai procesai formavo \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173, tod\u0117l tokio didelio sm\u0117lio kiekio i\u0161ve\u017eimas v\u0117liau pasirei\u0161k\u0117 neigiamais poveikiais. 1983 m. sausio m\u0117n., pra\u0117jus 15 m\u0117nesi\u0173 po avarijos, po uraganini\u0173 audr\u0173 buvo pa\u017eeistas kop\u0173 ir papl\u016bdimi\u0173 stabilumas.<\/p>\n

Kaip nurod\u0117 Aplinkos apsaugos agent\u016bra, nuo Klaip\u0117dos-\u0160ventosios pakrant\u0117s audr\u0173 bangos nusine\u0161\u0117 \u012f j\u016br\u0105 daugiau nei 900 t\u016bkst. ton\u0173 papl\u016bdimi\u0173 kop\u0173 ir morenini\u0173 skard\u017ei\u0173 nuogul\u0173. Did\u017eiausi\u0173 i\u0161plaut\u0173 plot\u0173 ilgis siek\u0117 25 km. Palyginimui, i\u0161 skalaujamo Kur\u0161i\u0173 nerijos 38 km ilgio ploto per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f buvo i\u0161plauta apie 250 t\u016bkst. ton\u0173 papl\u016bdimi\u0173 s\u0105na\u0161\u0173.<\/p>\n

Tyrim\u0173 ekspedicijos po avarijos metu daugiausia naftos jungini\u0173 rasta Klaip\u0117dos uosto akvatorijoje ir j\u016bros dugno nuos\u0117dose, prie\u0161 Liepojos uost\u0105. \u017diemos m\u0117nesiais naftos suma\u017e\u0117jo 7\u20135 kartus, o u\u017eter\u0161tumo lygis iki foninio priart\u0117jo 1982 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Prasid\u0117jus \u0161iltajam sezonui 1982 m. papl\u016bdimiuose buvo galima poilsiauti.<\/p>\n

Naftos jungini\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimas parod\u0117 auk\u0161tas Baltijos j\u016bros i\u0161sivalymo galimybes. Suintensyv\u0117j\u0119s garavimas atviruose plotuose, v\u0117jas ir bangos paskatino mazuto degradacij\u0105 papl\u016bdimio zonoje. Apie 7 proc. avarijos metu i\u0161siliejusi\u0173 ter\u0161al\u0173 i\u0161iro gamtoje, ma\u017edaug 90 proc. surinkta ir utilizuota arba u\u017epilta karjeruose kartu su sm\u0117liu, i\u0161ve\u017etu i\u0161 papl\u016bdimi\u0173. <\/p>\n

Paskutiniai \u201eGlobe Asimi\u201c laivo liku\u010diai ties \u0161iauriniu molu buvo pa\u0161alinti tik 2006 metais.<\/p>\n

Tyrimai parod\u0117 did\u017eiul\u0119 tar\u0161\u0105<\/p>\n

Ter\u0161al\u0173 u\u017ekasimas Kretingos rajone ir suk\u0117l\u0119 did\u017eiausi\u0105 problem\u0105.<\/p>\n

\u201eDelfi\u201c susipa\u017eino su V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c 2019 m. atlikta detali\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 ataskaita. Ji rodo, kad situacija yra labai rimta.<\/p>\n

U\u017eter\u0161tos teritorijos detali\u0173j\u0173 ekogeologini\u0173 tyrimo metu grunto tar\u0161os lygiui \u012fvertinti buvo paimti 46 grunto bandiniai. Laboratorijoje grunto bandiniuose buvo i\u0161tirta bendra (C10-C40) angliavandenili\u0173 koncentracija (duj\u0173 chromatografijos metodu), kuri juose siekia nuo 0 mg\/kg iki 381 000 mg\/kg ir did\u017ei\u0105j\u0105 ter\u0161al\u0173 dal\u012f sudaro sunkieji C28-C40 eil\u0117s ir sunkesni angliavandeniliai. RVp vir\u0161ijama iki beveik 109 kart\u0173.<\/p>\n

Kaip ra\u0161oma ataskaitoje, gruntinis vanduo, laboratorini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, tirtoje teritorijoje yra u\u017eter\u0161tas sunkesniaisiais naftos angliavandeniliais. Sunki\u0173j\u0173 angliavandenili\u0173 koncentracija vandenyje yra nuo 192 mg\/l iki 222 mg\/l ir vir\u0161ija RVp nuo 38,4 iki 44,4 karto.<\/p>\n

\u201eDetali\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 duomenys leido \u012fvertinti u\u017eter\u0161to grunto kiek\u012f bei patikslinti tar\u0161os arealo paplitim\u0105. \u0160io ekogeologinio tyrimo duomenimis, sp\u0117jamai \u201eGlobe Asimi\u201c tanklaivio avarijos metu surinkto ir palaidoto mazuto Kretingos r. sav. Kalgrau\u017e\u0117s mi\u0161ko \u017eem\u0117s sklypo 2826 m2 plote yra 5908 m3 vir\u0161 RVp naftos produktais u\u017eter\u0161to grunto\u201c, \u2013 ra\u0161oma ataskaitoje.<\/p>\n

\"Tar\u0161os <\/p>\n

Tyrimai parod\u0117, kad savaiminis gamtin\u0117s aplinkos apsivalymas daugiau kaip per 35 metus nuo avarijos padarini\u0173 likvidavimo vietos suformavimo laikotarpio vyksta neefektyviai ir jame esanti tar\u0161a skverbiasi vertikalia ir horizontalia kryptimis. Taigi, buvo rekomenduojama parengti teritorijos tvarkymo plan\u0105 ir likviduoti esan\u010di\u0105 tar\u0161\u0105 naftos produktais.<\/p>\n

D\u0117l \u0161ios vietos nerimauja ir Lauk\u017eem\u0117s kaimo gyventojai, kurie yra ar\u010diausiai mazuto u\u017ekasimo vietos.<\/p>\n

Kretingos rajono meras sak\u0117, kad tai yra did\u017eiul\u0117 problema<\/p>\n

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius \u201eDelfi\u201c teig\u0117, kad nuo 2020 m. imta d\u0117ti pastang\u0173, kad teritorija b\u016bt\u0173 sutvarkyta.<\/p>\n

\u201eSovietme\u010diu, 1981 metais, Baltijos j\u016broje \u012fvyko didel\u0117 ekologin\u0117 nelaim\u0117, kai tanklaivis sudu\u017eo ir i\u0161siliejo mazutas. Visas tas mazutas buvo surinktas ir atve\u017etas palaidoti \u012f dvi vietas Kretingos rajone. Did\u017eiausia mazuto vieta yra Kalgrau\u017ei\u0173 buv\u0119s \u017evyro karjeras. Na, tada, sovietme\u010diu, niekas negalvojo: \u0161iek tiek prakas\u0117, mazut\u0105 supyl\u0117, ant vir\u0161aus supyl\u0117 \u017evyr\u0105. Ir tokiu b\u016bdu buvo palaidota. Ta situacija buvo daug met\u0173 \u017einoma. Nuo 2020 m., kai prad\u0117jom darbuotis, i\u0161k\u0117l\u0117m \u0161it\u0105 klausim\u0105 ir ne kart\u0105 kalb\u0117jom\u0117s su Aplinkos ministerija, su ministrais. Ir vis band\u0117me vienokia ar kitokia forma gr\u012f\u017eti prie to, kad ta teritorija b\u016bt\u0173 sutvarkoma.<\/p>\n

Ten buvo atve\u017etas visas mazutas, kuris buvo i\u0161plautas \u012f j\u016bros krant\u0105. Jis visas buvo renkamas su sm\u0117liu, su priemai\u0161omis. Ir jis buvo atve\u017etas \u012f \u0161\u012f mi\u0161k\u0105. Ten yra tikrai didelis kiekis\u201c, \u2013 \u201eDelfi\u201c kalb\u0117jo rajono meras.<\/p>\n

Ta\u010diau jis teig\u0117, kad savivaldyb\u0117 d\u0117l taikomos metodikos negali pretenduoti \u012f valstyb\u0117s param\u0105.<\/p>\n

\u201eDeja, teis\u0117s aktai \u0161iandien mums neleid\u017eia pretenduoti \u012f jokias finansavimo gaires, kadangi \u0161ita teritorija neatitinka numatyt\u0173 teis\u0117s akt\u0173. Turi b\u016bti gyventoj\u0173 koncentracija 300 kvadratiniame kilometre. Deja, ten yra tik 150 \u2013 perpus ma\u017eiau. Ta\u010diau ar nuo to kas nors pasikei\u010dia? Niekas nepasikei\u010dia. Teritorija bet kokiu atveju vis tiek yra u\u017eter\u0161ta.<\/p>\n

Su buvusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu jau kaip ir buvome nu\u0117j\u0119 \u012f fini\u0161o tiesi\u0105j\u0105. Netgi kalb\u0117jome, kokios sumos reik\u0117t\u0173 sutvarkymui. Netgi diskutavome, per kur reik\u0117t\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105 organizuoti. Deja, situacija pasikeit\u0117, at\u0117jo naujas ministras. \u0160iandien mes kol kas neturime to atsakymo. 2025 m. naujam ministrui buvo pateiktas pra\u0161ymas per\u017ei\u016br\u0117ti ir pakeisti teis\u0117s aktus, kad mes atitiktume \u0161it\u0105 finansavimo galimyb\u0119.<\/p>\n

Vertinant finansavim\u0105, yra numatyta ma\u017edaug 753 t\u016bkst. Eur. Ta\u010diau, m\u016bs\u0173 \u017einiomis, \u0161itos l\u0117\u0161os net nebuvo panaudotos. Mes si\u016bl\u0117me pakeisti teis\u0117s aktus, kad mes gal\u0117tume \u0161it\u0105 u\u017eter\u0161t\u0105 teritorij\u0105 susitvarkyti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Kalnius.<\/p>\n

\"Antanas <\/p>\n

Mero teigimu, vandens u\u017eter\u0161tumas toje vietoje du kartu vir\u0161ija normas.<\/p>\n

\u201eMes netgi dar\u0117me monitoring\u0105, ar \u0161itas mazutas turi \u012ftakos geriamam vandeniui, ar jis nenueina \u012f giluminius gruntinius vandenis. Vandens u\u017eter\u0161tumas toje vietoje vir\u0161ija normas du kartus. Ir tai yra blogas signalas. Vadinasi, mazutas skverbiasi \u012f geriamus vandenis. Bet atsakymas paprastas \u2013 mes nepakli\u016bvam \u012f t\u0105 teritorij\u0105, kur mes gal\u0117tume sutvarkyti. Pa\u010diai savivaldybei tai b\u016bt\u0173 labai didel\u0117 na\u0161ta skirti milijonus tokiai problemai. Ir tai n\u0117ra vien tik Kretingos rajono problema. Jeigu pasi\u017ei\u016br\u0117site geografi\u0161kai, \u0161alia yra \u0160ventosios up\u0117. Taip pat visi\u0161kai netoli yra Palangos kurortas. Kas gali paneigti, kad mazutas ten kada nors negali u\u017esidegti. Tie degimo procesai tikrai gali b\u016bti ne m\u016bs\u0173 naudai\u201c, \u2013 ai\u0161kino A. Kalnius.<\/p>\n

Anot jo, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo skai\u010diuota, kad tar\u0161os \u017eidinio likvidavimui reikt\u0173 ma\u017edaug 10 mln. Eur. Ta\u010diau savivaldyb\u0117 supranta, kad toki\u0105 sum\u0105 surinkti gali b\u016bti sud\u0117tinga. Tod\u0117l galiausiai skai\u010diavimai buvo atnaujinti ir tar\u0161ai pa\u0161alinti reikt\u0173 daugiau nei 1 mln. Eur.<\/p>\n

\u201e2020 m. buvom \u012f drasti\u0161kesn\u012f finansavim\u0105 pretendav\u0119. Skai\u010diavome ir tilto patvarkym\u0105, nes sunkiasvoris transportas tur\u0117t\u0173 va\u017eiuoti. Tai susidar\u0117 iki 10 mln. Eur. Tikrai nema\u017ea suma. Galb\u016bt d\u0117l to ir sustojo visas procesas. Vyriausyb\u0117 ir ministerija tikrai nerado tokios pinig\u0173 sumos. Ta\u010diau galiausiai prad\u0117jome darbuotis su \u012fmon\u0117mis, kurios gal\u0117t\u0173 visk\u0105 sutvarkyti. Ir ta suma yra \u017eymiai suma\u017e\u0117jusi. Tai yra vir\u0161 1 mln. Eur. Manome, kad nacionaliniu mastu tai tikrai n\u0117ra ta suma, kuri Vyriausybei b\u016bt\u0173 nepane\u0161ama. Tikrai gal\u0117tume \u0161it\u0105 teritorij\u0105 sutvarkyti. M\u016bs\u0173 rajonas b\u016bt\u0173 dar \u0161varesnis.<\/p>\n

Tur\u0117t\u0173 b\u016bti pakeisti tvarkos apra\u0161ai pagal k\u0105 tu gali gauti finansavim\u0105. Savivaldyb\u0117 netgi tikrai ie\u0161kot\u0173 galimyb\u0117s prisid\u0117ti prie \u0161ito projekto. Pakeisti tai tur\u0117t\u0173 Vyriausyb\u0117. Tai tur\u0117t\u0173 inicijuoti Aplinkos ministerija. Ir teis\u0117s aktai pasikeist\u0173. Negi \u017emoni\u0173 koncentracija vienoje vietoje turi \u012ftakos gamtai. Manau, kad ne. Ar didesnis, ar ma\u017eesnis \u017emoni\u0173 skai\u010dius, bet gamtai yra \u017eala bet kokiu atveju\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Kalnius.<\/p>\n

Jo teigimu, visai netoli nuo tar\u0161os \u017eidinio yra \u012fsik\u016br\u0119 \u017emon\u0117s. O gamtai es\u0105 daroma did\u017eiul\u0117 \u017eala.<\/p>\n

\u201eVasar\u0105 \u017emon\u0117s yra u\u017e kilometro ar pusantro. Ten yra vaik\u0173 stovyklaviet\u0117, poilsio nameliai. Ten yra gana patraukli, mi\u0161kinga vieta. Ir tikrai ten naujakuriai kuriasi. Ta\u010diau pastov\u016bs gyventojai yra u\u017e keturi\u0173 ar penki\u0173 kilometr\u0173. Gal tod\u0117l yra sakoma, kad neaktualu.<\/p>\n

Vasar\u0105 ten yra kvapas. A\u0161 pirm\u0105 kart\u0105 ten nuva\u017eiavau 2020 m. Kai yra kar\u0161ta, tikrai yra naftos produkt\u0173 kvapas. Vasar\u0105 visko ten yra: ir keturratininkai prava\u017eiuoja, kartais \u017emon\u0117s pasikasa \u017evyro. Pa\u0161alaitis gali ir \u012fbristi.<\/p>\n

Kalbant apie \u0161ulinius, u\u017eter\u0161tumas yra du kartus padid\u0117j\u0119s. Monitoring\u0105 darom kiekvienais metais\u201c, \u2013 teig\u0117 A. Kalnius.<\/p>\n

Nurod\u0117, kiek yra u\u017eter\u0161to grunto<\/p>\n

Kaip nurod\u0117 Lietuvos geologijos tarnybos atstov\u0117 Jurgita Jasi\u016bnien\u0117, tarnybai \u0161i problema yra \u017einoma.<\/p>\n

Anot jos, 2011 m. LGT i\u0161nagrin\u0117jo UAB \u201eGeotech Baltic\u201c pateikt\u0105 preliminari\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 ataskait\u0105 d\u0117l naftos produktais u\u017eter\u0161to grunto laidojimo teritorijos. Taip pat 2019 m. LGT i\u0161nagrin\u0117jo V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c pateikt\u0105 detali\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 ataskait\u0105 d\u0117l Kalgrau\u017e\u0117s mi\u0161ko \u017eem\u0117s sklypo, kuriame buvo u\u017ekastas po tanklaivio \u201eGlobe Asimi\u201c avarijos surinktas mazutas.<\/p>\n

\u201e\u012evertinusi abiej\u0173 tyrim\u0173 duomenis, LGT konstatavo, kad teritorijoje nustatyta neleistina grunto ir gruntinio vandens tar\u0161a naftos produktais, o tar\u0161os po\u017eymiai rodo, kad laikui b\u0117gant ji nema\u017e\u0117ja ir vyksta jos vertikali migracija. Apie b\u016btinyb\u0119 rengti teritorijos tvarkymo plan\u0105 ir atlikti papildomus tyrimus LGT 2019 m. ra\u0161tu informavo V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c ir Aplinkos apsaugos departament\u0105, ra\u0161to kopij\u0105 pateikdama ir Aplinkos apsaugos agent\u016brai.<\/p>\n

2025 m. LGT pagal kompetencij\u0105 i\u0161nagrin\u0117jo V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c pateikt\u0105 \u0161io konkretaus tar\u0161os \u017eidinio poveikio po\u017eeminiam vandeniui monitoringo 2020\u20132024 m. apibendrinam\u0105j\u0105 ataskait\u0105. LGT 2025 m. ra\u0161te pa\u017eym\u0117jo, kad, \u0161ios ataskaitos duomenimis, did\u017eiausia gruntinio vandens tar\u0161a naftos produktais fiksuota mazuto palaidojimo vietoje, o mazuto degradacija ir i\u0161siplovimas i\u0161 tar\u0161os \u017eidinio \u012f gruntin\u012f vanden\u012f vyksta l\u0117tai ir nepastoviai, tod\u0117l po\u017eeminio vandens monitoring\u0105 b\u016btina t\u0119sti\u201c, \u2013 nurod\u0117 J. Jasi\u016bnien\u0117.<\/p>\n

U\u017efiksavus tar\u0161\u0105 Lietuvos geologijos tarnyba dar 2019 m. nurod\u0117, kad turi b\u016bti parengtas teritorijos tvarkymo planas ir pagal j\u012f sutvarkyta u\u017eter\u0161ta teritorija.<\/p>\n

\u201eKartu pa\u017eym\u0117tina, kad LGT nepriima sprendim\u0173 d\u0117l konkretaus tvarkymo b\u016bdo \u012fgyvendinimo ir nevykdo pa\u010di\u0173 tvarkymo darb\u0173 \u2013 jos vaidmuo \u0161iuo atveju yra ekspertinis ir vertinamasis. Pagal savo kompetencij\u0105 LGT atlieka jai pateikt\u0173 \u017eem\u0117s gelmi\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 ekspertin\u012f vertinim\u0105 ir valdo duomenis apie \u017eem\u0117s gelmes.<\/p>\n

Konkretus tvarkymo b\u016bdas turi b\u016bti parenkamas teritorijos tvarkymo plane, atsi\u017evelgiant \u012f tyrim\u0173 duomenis, kainos ir gaunamos naudos santyk\u012f, o u\u017e tvarkymo plano parengim\u0105, tvarkymo b\u016bdo pasirinkim\u0105 ir \u012fgyvendinim\u0105 pagal galiojant\u012f reglamentavim\u0105 atsako teritorijos valdytojas \/ savininkas \/ naudotojas ir kitos institucijos pagal j\u0173 kompetencij\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino J. Jasi\u016bnien\u0117.<\/p>\n

Ji negal\u0117jo pasakyti, kiek l\u0117\u0161\u0173 reik\u0117t\u0173 teritorijos sutvarkymui.<\/p>\n

\u201eLietuvos geologijos tarnyba toki\u0173 skai\u010diavim\u0173 neatlieka, juos atlieka u\u017eter\u0161tos teritorijos tvarkymo plan\u0105 rengian\u010dios \u012fmon\u0117s, o tvarkymo planui nustatyta tvarka pritaria Aplinkos apsaugos departamentas\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 J. Jasi\u016bnien\u0117.<\/p>\n

Jos teigimu, Aplinkos apsaugos departamento (konkre\u010diau \u2013 Klaip\u0117dos RAAD) u\u017esakymu 2011 m. LGT, remdamasi tyrim\u0173 duomenimis, konstatavo, kad gamtinei aplinkai daroma \u017eala, nes grunte ir po\u017eeminiame vandenyje buvo nustatyta neleistina tar\u0161a naftos produktais, t. y. vir\u0161ytos naftos produkt\u0173 ribin\u0117s vert\u0117s.<\/p>\n

Lietuvos geologijos tarnybos atstov\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad 2019 m. tyrim\u0173 ir 2025 m. po\u017eeminio vandens monitoringo duomenimis, gruntas ir po\u017eeminis vanduo teb\u0117ra neleistinai u\u017eter\u0161ti.<\/p>\n

Taip pat J. Jasi\u016bnien\u0117 nurod\u0117, kiek teritorijoje yra atve\u017eta mazuto.<\/p>\n

\u201eLGT disponuoja tyrim\u0173 metu nustatytais duomenimis apie u\u017eter\u0161to grunto paplitim\u0105: 2019 m. detali\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 pagrindu buvo apskai\u010diuota, kad iki 6,3 m gylio u\u017eter\u0161to ir valytino grunto plotas sudaro apie 2826 m\u00b2, t\u016bris \u2013 apie 5908 m\u00b3\u201c, \u2013 ai\u0161kino J. Jasi\u016bnien\u0117.<\/p>\n

Atliekamas monitoringas<\/p>\n

Aplinkos apsaugos departamento atstovai \u201eDelfi\u201c nurod\u0117, kad jiems \u0161i problema yra \u017einoma. Ta\u010diau departamentas laik\u0117si kitos nuomon\u0117s nei Lietuvos geologijos tarnyba. Es\u0105 tar\u0161a ma\u017e\u0117ja. <\/p>\n

\u201eVienas i\u0161 galim\u0173 sprendim\u0173 \u2013 u\u017eter\u0161to grunto i\u0161kasimas ir i\u0161ve\u017eimas, kuris Lietuvoje yra da\u017eniausiai taikomas metodas. Ta\u010diau d\u0117l didelio u\u017eter\u0161to grunto kiekio ir dideli\u0173 s\u0105naud\u0173 (vir\u0161 1 mln. eur\u0173), si\u016bloma vertinti ir alternatyvius teritorijos tvarkymo scenarijus. <\/p>\n

Taip pat \u0161iuo metu taikomas nat\u016bralios savivalos proces\u0173 steb\u0117jimas (monitoringas), nes nustatyta, kad tar\u0161a ma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 ai\u0161kino AAD atstovai.<\/p>\n

\"Aplinkos <\/p>\n

Jie teig\u0117, kad poveikis aplinkai vertinamas per po\u017eeminio vandens monitoring\u0105.<\/p>\n

\u201eNustatyta, kad po\u017eeminio vandens b\u016bkl\u0117 ger\u0117ja (tar\u0161a ma\u017e\u0117ja d\u0117l nat\u016brali\u0173 proces\u0173). Ta\u010diau kai kuriais atvejais fiksuoti ribines vertes vir\u0161ijantys naftos angliavandenili\u0173 kiekiai (1,7\u20132 kartus). Did\u017eiausia tar\u0161a nustatyta tiesiogiai mazuto palaidojimo vietoje. Tar\u0161a sklinda l\u0117tai ir nenuolat\u201c, \u2013 ai\u0161kino AAD atstovai.<\/p>\n

Nori papildomos analiz\u0117s<\/p>\n

Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos atstovas Ervinas Romanovas \u201eDelfi\u201c teig\u0117, kad ur\u0117dija deda pastang\u0173, kad tar\u0161os \u017eidinys b\u016bt\u0173 likviduotas.<\/p>\n

\u201eTaip, V\u012e Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dija (VMU) \u0161i\u0105 situacij\u0105 ne tik \u017eino, bet ir ypa\u010d ja r\u016bpinasi: stebi \u0161i\u0105 viet\u0105 bei atlieka visas b\u016btinas proced\u016bras, kad tar\u0161a b\u016bt\u0173 tinkamai valdoma. Teritorija yra VMU patik\u0117jimo teise valdomame valstybiniame \u017eem\u0117s sklype, tod\u0117l ur\u0117dija aktyviai dalyvavo derinant tvarkymo plan\u0105 ir teik\u0117 esmines pastabas jo tobulinimui\u201c, \u2013 teig\u0117 E. Romanovas.<\/p>\n

Kok\u012f problemos sprendimo b\u016bd\u0105 si\u016blo ur\u0117dija?<\/p>\n

E. Romanovas pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105: \u201eUr\u0117dija noriai bendradarbiauja su visomis institucijomis ir siekia galutinio problemos sprendimo \u2013 visi\u0161ko u\u017eter\u0161to grunto pa\u0161alinimo. Ta\u010diau VMU pabr\u0117\u017eia rimtus infrastrukt\u016bros i\u0161\u0161\u016bkius:<\/p>\n

1. Logistikos kr\u016bvis. Planuojama i\u0161ve\u017eti apie 5908 m\u00b3 u\u017eter\u0161to grunto (tai sudaro daugiau nei 10 300 ton\u0173) ir atve\u017eti tiek pat \u0161varaus grunto.<\/p>\n

2. Keli\u0173 b\u016bkl\u0117. Transportavimui numatyti vietiniai keliai, kurie jau \u0161iuo metu reikalauja taisymo. Atlikus tokio masto logistikos darbus (i\u0161 viso apie 20 000 ton\u0173 svorio perve\u017eim\u0105), tik\u0117tina, jog tam tikrose atkarpose bus reikalingas kapitalinis keli\u0173 remontas.<\/p>\n

3. Tilt\u0173 problema. Projekto svarstymo metu buvo konstatuota, jog esami keliai ir kai kurie tiltai (\u012fskaitant medinius) n\u0117ra pritaikyti tokio svorio sunkiasvorei technikai jud\u0117ti. Nors plane numatyta pareiga sutvarkyti sugadintus kelius, j\u0173 b\u016bkl\u0117 yra vienas i\u0161 kritini\u0173 veiksni\u0173 planuojant darbus.\u201c<\/p>\n

Ur\u0117dijos atstovas kaip ir Kretingos rajono meras A. Kalnius bei Aplinkos apsaugos departamentas teig\u0117, kad teritorijos sutvarkymas kainuot\u0173 daugiau nei 1 mln. Eur.<\/p>\n

\u201eRemiantis 2019 m. V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologij\u0173\u201c parengtu tvarkymo planu, bendra preliminari vis\u0173 darb\u0173 s\u0105mata siekia 1 087 885,35 EUR (su PVM). \u0160i suma apima paruo\u0161iamuosius darbus, u\u017eter\u0161to grunto i\u0161kasim\u0105, transportavim\u0105, utilizavim\u0105 bei teritorijos atstatym\u0105 \u0161variu gruntu\u201c, \u2013 teig\u0117 E. Romanovas.<\/p>\n

\"Valstybini\u0173 <\/p>\n

Jo paklaus\u0117me, kada realu b\u016bt\u0173 utilizuoti mi\u0161ke palaidotas atliekas.<\/p>\n

Ur\u0117dijos atstovas pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105: \u201eSvarbu pabr\u0117\u017eti, kad \u0161iuo metu turimas tvarkymo planas buvo parengtas dar 2019 m. Nors jame numatytas preliminarus 8 m\u0117n. darb\u0173 grafikas, VMU akcentuoja, kad prie\u0161 pradedant faktinius darbus yra b\u016btina atlikti papildomus parengiamuosius darbus:<\/p>\n

1. Papildom\u0105 studij\u0105, apiman\u010di\u0105 visus \u0161io projekto etapus, kad b\u016bt\u0173 \u012fvertintas j\u0173 aktualumas \u0161iandienos s\u0105lygomis.<\/p>\n

2. Papildomus grunto m\u0117gini\u0173 tyrimus, nes tar\u0161os arealas ir koncentracija b\u0117gant laikui gali kisti, o ankstesn\u0117 praktika rodo, kad senesni tyrim\u0173 duomenys tampa nebetiksl\u016bs.<\/p>\n

3. Papildom\u0105 keli\u0173 b\u016bkl\u0117s vertinim\u0105, siekiant u\u017etikrinti, kad vietin\u0117 infrastrukt\u016bra atlaikys numatyt\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 transporto kr\u016bv\u012f.<\/p>\n

4. Teritorijos aplinkos vertinim\u0105 gamtiniu aspektu, siekiant maksimaliai apsaugoti mi\u0161ko ekosistem\u0105 ir gyv\u0105j\u0105 gamt\u0105 nuo numatom\u0173 tvarkymo darb\u0173 poveikio.\u201c<\/p>\n

E. Romanovo teigimu, \u017eala aplinkai yra dokumentuota: sunki\u0173j\u0173 naftos angliavandenili\u0173 koncentracija gruntiniame vandenyje ribines vertes vir\u0161ija nuo 38,4 iki 44,4 karto. Be to, egzistuoja nuolatin\u0117 rizika, kad ter\u0161alai su gruntiniu vandeniu migruoja \u0160ventosios up\u0117s link, tod\u0117l b\u016btina u\u017etikrinti, kad tvarkymo darbai b\u016bt\u0173 pradedami tik po i\u0161samaus ir atnaujinto gamtinio vertinimo.<\/p>\n

\u201eAtlikus detalius tyrimus nustatyta, kad 2826 m\u00b2 plote yra palaidota 5908 m\u00b3 naftos produktais u\u017eter\u0161to grunto. \u0160is kiekis nustatytas 2019 m. tyrim\u0173 metu, ta\u010diau min\u0117ti papildomi tyrimai b\u016bt\u0173 reikalingi galutiniam kiekio patikslinimui prie\u0161 pradedant kasimo darbus.<\/p>\n

VMU pa\u017eymi, kad inicijavo \u0161io istorin\u0117s tar\u0161os atvejo sprendimo paie\u0161k\u0105, siekdama u\u017etikrinti likvidavimo darb\u0173 finansavim\u0105 Europos S\u0105jungos (ES) ir (ar) valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis.<\/p>\n

\u2013 komunikavo su Aplinkos projekt\u0173 valdymo agent\u016bra (APVA) d\u0117l projekto administravimo galimybi\u0173, svarstant VMU kaip galimos parei\u0161k\u0117jos status\u0105;<\/p>\n

\u2013 vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis finansavimo gair\u0117mis Nr. D1-74 \/ 02-001-06-08-03 (RE);<\/p>\n

\u2013 gavo ir sistemino 2019 m. atlikt\u0173 ekogeologini\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiag\u0105, \u012fskaitant V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c ataskait\u0105, perduot\u0105 per UAB \u201eToksika\u201c;<\/p>\n

\u2013 derino galim\u0105 bendradarbiavimo model\u012f su UAB \u201eToksika\u201c ir Kretingos rajono savivaldybe;<\/p>\n

\u2013 teik\u0117 APVA informacij\u0105 apie suinteresuotum\u0105 projekt\u0105 \u012fgyvendinti pasitelkiant ES ir (ar) valstyb\u0117s finansavim\u0105 bei ai\u0161kinosi galimyb\u0119 APVA veikti projekto administratore, VMU esant parei\u0161k\u0117ja\u201c, \u2013 nurod\u0117 E. Romanovas.<\/p>\n

Aplinkos ministerija mero si\u016blytus pakeitimus jau padar\u0117<\/p>\n

Aplinkos ministerijos atstov\u0117 Aist\u0117 Sem\u0117n\u0117 \u201eDelfi\u201c teig\u0117, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. pateikt\u0105 informacij\u0105, artimiausias pavir\u0161inio vandens telkinys \u2013 \u0160ventosios up\u0117, teka u\u017e ~500 m \u012f \u0161iaur\u0117s rytus nuo teritorijos, u\u017e 250 m \u012f pietry\u010dius reljefo pa\u017eem\u0117jime yra melioracini\u0173 griovi\u0173 sistema.<\/p>\n

Be to, ji nurod\u0117, kad artimiausios sodybos yra u\u017e 0,6 km \u012f \u0161iaur\u0119, vienoje i\u0161 j\u0173 \u012frengtas 160 m. gylio gr\u0119\u017einys Nr. 7015. Vanduo es\u0105 jame i\u0161gaunamas i\u0161 gerai apsaugoto vandeningo sluoksnio.<\/p>\n

Ministerijos atstov\u0117s teigimu, piet\u0173 kryptimi u\u017e 500 m matomos dvi sodybos, ta\u010diau jos nuo palaidojimo vietos yra atskirtos reljefo pa\u017eem\u0117jimo.<\/p>\n

\u201ePo tanklaivio avarijos (1981-11-21) surinktas sm\u0117lio-mazuto mi\u0161inys buvo supiltas ant nelygaus sm\u0117lio ir \u017evyro sluoksnio karjero dugne ~3 m. gylyje ir u\u017epiltas 0,5-1,8 m storio atve\u017etinio grunto sluoksniu. Mazutas palaidotas \u0161iaurin\u0117je karjero dalyje ~17130 m3 plote.<\/p>\n

Per beveik 39 met\u0173 laikotarp\u012f naftos produktai i\u0161 supilto u\u017eter\u0161to sluoksnio pasklido gilyn ir u\u017eter\u0161\u0117 sm\u0117l\u012f ir \u017evyr\u0105 vietomis iki 6,3 m gylio. Sm\u0117lingos \u017evyringos nuogulos sl\u016bgso ant santykinai nelaid\u017ei\u0173 glacigenini\u0173 moling\u0173, nuogul\u0173 saugan\u010di\u0173 gilesnius vandeningus sluoksnius nuo tar\u0161os. Gruntinis vanduo kaupiasi sm\u0117lio \u2013 \u017evyro sluoksnyje, santykinai negiliai 1,1-5 m gylyje. Gruntinis vanduo teka nuo u\u017eter\u0161tos teritorijos \u012f pietvakarius link melioracinio griovio ir \u012f rytus-\u0161iaur\u0117s rytus link \u0160ventosios\u201c, \u2013 ai\u0161kino A. Sem\u0117n\u0117.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

Paklaus\u0117me, ar ministerija mano, kad \u0161i\u0105 problem\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161spr\u0119sti galutinai i\u0161ve\u017eant ir utilizuojant naftos produkt\u0173 atliekas.<\/p>\n

A. Sem\u0117n\u0117 pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105: \u201eAtsi\u017evelgusi \u012f Lietuvos geologijos tarnybos pateikt\u0105 vertinim\u0105, ministerija kreip\u0117si \u012f V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c (toliau \u2013 GVT) pra\u0161ydama atlikti po\u017eeminio vandens i\u0161tekli\u0173 monitoring\u0105 siekiant steb\u0117ti u\u017eter\u0161t\u0105 teritorij\u0105 ir V\u0161\u012e \u201eGrunto valymo technologijos\u201c, v\u0117liau UAB \u201eToksika\u201c (UAB \u201eGVT LT\u201c 2024-10-21 buvo reorganizuota j\u0105 prijungiant prie UAB \u201eToksika\u201c) pagal 2020-2024 m. parengt\u0105 program\u0105 vykd\u0117 po\u017eeminio vandens i\u0161tekli\u0173 monitoring\u0105 Kalgrau\u017e\u0117s mi\u0161ke. Tarnyba, \u012fvertinusi atlikto monitoringo rezultatus, informavo, kad mazuto degradacija ir i\u0161siplovimas i\u0161 tar\u0161os \u017eidinio \u012f gruntin\u012f vanden\u012f vyksta l\u0117tai ir nepastoviai, tod\u0117l tar\u0161os sklaidos kontrolei reikia t\u0119sti po\u017eeminio vandens monitoring\u0105. Ministerija taip pat kreip\u0117si \u012f VMU pra\u0161ydama aptverti u\u017eter\u0161t\u0105 teritorij\u0105, siekiant u\u017etikrinti mi\u0161k\u0105 lankan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 apsaug\u0105.<\/p>\n

UAB \u201eToksika\u201c sutiko t\u0119sti po\u017eeminio vandens i\u0161tekli\u0173 monitoring\u0105 Kalgrau\u017e\u0117s mi\u0161ke, 2025-07-01 Tarnyba patvirtinto nauj\u0105 po\u017eeminio vandens i\u0161tekli\u0173 monitoringo program\u0105 2025-2029 m.\u201c<\/p>\n

Be to, paklaus\u0117me, galb\u016bt ministerija turi informacijos, kada realu b\u016bt\u0173 rasti reikiamas l\u0117\u0161as mi\u0161ke palaidot\u0173 atliek\u0173 utilizavimui.<\/p>\n

Atsakydama \u012f klausim\u0105 A. Sam\u0117n\u0117, pabr\u0117\u017e\u0117, kad Kretingos rajono mero A. Kalniaus i\u0161kelta problema d\u0117l gyventoj\u0173 skai\u010diaus jau i\u0161spr\u0119sta.<\/p>\n

\u201eNor\u0117tume pa\u017eym\u0117ti, kad ministerija kartu su pavald\u017eiomis institucijomis, gavusi informacij\u0105 i\u0161 savivaldybi\u0173 apie galim\u0105 tar\u0161\u0105, stengiasi reaguoti operatyviai ir kartu su visais susijusiais subjektais ie\u0161koti galim\u0173 sprendim\u0173, ta\u010diau J\u016bs\u0173 paklausime minimos u\u017eter\u0161tos teritorijos atveju nuo pat 2020 m., kada kartu su Kretingos r. sav. aptarti 2019-2020 m. atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai, pristatyta apie planus \u0161alia u\u017eter\u0161tos teritorijos vykdyti po\u017eeminio vandens monitoring\u0105 (2025 m. sav. gavo vykdyto monitoringo rezultatus), jokios kitos informacijos, susijusios su \u0161ia u\u017eter\u0161ta teritorija, i\u0161 Kretingos r. sav. negavome.<\/p>\n

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos \u0161alys, turi specifin\u0119 situacij\u0105 d\u0117l be\u0161eiminink\u0117s tar\u0161os, atsiradusios okupacijos metais. Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119 ir atk\u016brus nuosavyb\u0117s teises, atgavome jau u\u017eter\u0161tus \u017eem\u0117s plotus, tod\u0117l daugumoje atvej\u0173 negalime taikyti principo \u201eter\u0161\u0117jas moka\u201c.<\/p>\n

Remdamiesi per de\u0161imtme\u010dius surinkta informacija, naudodamiesi Europos S\u0105jungos investicijomis, nuo 2007 m. kartu su savivaldyb\u0117mis \u012fgyvendiname u\u017eter\u0161t\u0173 teritorij\u0173 valstybin\u0117je \u017eem\u0117je valdymo projektus. Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikal\u0173 ministerija, Centrine projekt\u0173 valdymo agent\u016bra, savivaldyb\u0117mis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, pareng\u0117 ir 2023 m. kovo 13 d. \u012fsakymu Nr. D1-74 patvirtino Regionin\u0117s pa\u017eangos priemon\u0117s Nr. 02-001-06-08-03 (RE) \u201eSutvarkyti praeityje u\u017eter\u0161tas ir pa\u017eeistas teritorijas\u201c finansavimo gaires (toliau \u2013 priemon\u0117).<\/p>\n

Siekiant suma\u017einti neigiam\u0105 tar\u0161os poveik\u012f aplinkai ir \u017emoni\u0173 sveikatai, u\u017etikrinti ger\u0105 dirvo\u017eemio, grunto, po\u017eeminio vandens chemin\u0119 b\u016bkl\u0119, priemone numatyta finansuoti praeityje kasybos darbais pa\u017eeist\u0173 (karjer\u0173 ir durpyn\u0173) ir u\u017eter\u0161t\u0173 teritorij\u0173 tvarkym\u0105 urbanizuotose ar \u0161alia j\u0173 esan\u010diose teritorijose, turin\u010diose did\u017eiausi\u0105 potencial\u0105 tarnauti visuomen\u0117s reikm\u0117ms, kad jos tapt\u0173 rekreacijai, sportui, kult\u016brai, \u016bkinei, ekonominei veiklai ir socialiniam gyvenimui tinkamomis erdv\u0117mis tankiai apgyvendintose ir vidutinio tankumo urbanizuotose teritorijose (valstybin\u0117je ir (ar) savivaldyb\u0117s \u017eem\u0117je). Net 85 proc. priemonei \u012fgyvendinti numatyt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 sudaro 2021\u20132027 met\u0173 Europos S\u0105jungos fond\u0173 investicij\u0173 programos l\u0117\u0161os.<\/p>\n

Aplinkos ministerija ne kart\u0105 ragino savivaldybes b\u016bti pirmaujan\u010diais partneriais, valdant tar\u0161\u0105 ir u\u017etikrinant aplinkos ir \u017emoni\u0173 sveikatos saug\u0105, ir pasinaudoti priemone. Aplinkos ministro 2026 m. sausio 9 d. \u012fsakymu Nr. D1-3 patvirtintas Gairi\u0173 keitimas, kuriuo palengvintos Gair\u0117se nustatytos i\u0161ankstin\u0117s s\u0105lygos, t. y. nustatyta, kad projektai \u012fgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kuri\u0173 gyventoj\u0173 tankis didesnis kaip 150 gyventoj\u0173\/km2 (vietoje buvusi\u0173 numatyt\u0173 300 gyventoj\u0173\/km2), ir aplinkin\u0117je teritorijoje (iki 5 km) (vietoje buvusio numatyto atstumo \u2013 iki 2 km). \u0160io pakeitimo d\u0117ka, minima teritorija \u0161iuo metu tur\u0117t\u0173 atitikti Gair\u0117se numatyt\u0105 i\u0161ankstin\u0119 s\u0105lyg\u0105. Tod\u0117l ir \u0161iuo atveju Kretingos rajono savivaldyb\u0117 gal\u0117t\u0173 pasinaudoti priemone suvaldant tar\u0161\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 A. Sem\u0117n\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Did\u017eiausia tanklaivio avarija, \u012fvykusi Baltijos j\u016broje 1981 m. Klaip\u0117dos uoste \u012fvyko Lietuvos paj\u016briui daug \u017ealos padariusi tanklaivio \u201eGlobe…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":168921,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,10161,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,2286,26,27],"class_list":["post-168920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-kretingos-rajonas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-tarsa","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116514674726701955","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=168920"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168920\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/168921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=168920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=168920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=168920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}